Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis

Gyvenimo datos:1852 02 02 - 1916 08 28
Gimimo vieta:Birželiai (Panevėžio r.)
Veikla:dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Nuotr. iš kn.: Landsbergis-Žemkalnis, Gabrielius. Raštai. – Vilnius, 1972.

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Nuotr. iš kn.: Landsbergis-Žemkalnis, Gabrielius. Raštai. – Vilnius, 1972.

Kilęs iš bajorų šeimos. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, telegrafistų mokykloje Rygoje. Nuo 1871 m. dirbo Maskvos telegrafe. Maskvos universitete studijavo teisę, išlaikė privataus advokato egzaminus. Nuo 1878 m. gyveno Kryme. 1884 m. sugrįžo gyventi į Lietuvą. Apsigyveno Joniškėlyje (Pasvalio r.), gavo tarnybą grafo Karpio dvaruose. Joniškėlyje G. Landsbergis-Žemkalnis suartėjo su lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjais Gabriele Petkevičaite-Bite, Vincu Kudirka. Įsitraukė į lietuvių tautinę veiklą, skelbė straipsnius „Varpe“, „Ūkininke“. Straipsniams būdinga Vinco Kudirkos ideologinė įtaka. Daug dėmesio skiriama lietuvių ir lenkų santykių temoms. Dėl aktyvaus lietuvybės skleidimo, kovos prieš lenkiškas bajorų luomo tradicijas buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos. 1894 m. įsikūrė Maskvoje, gavo inspektoriaus darbą ligoninėje. Čia G. Landsbergis-Žemkalnis pasinėrė į lietuvišką veiklą, platino lietuviškus raštus, užmezgė glaudžius santykius su žymiais lietuvių veikėjais: dr. Jonu Basanavičiumi, Jonu Jablonskiu, kun. Juozu Tumu-Vaižgantu, Petru Vileišiu ir kitais. Už dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime 1900 m. buvo kalintas Liepojos kalėjime, 1902 m. buvo ištremtas į Smolenską. 1904 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1908 m. gyveno Vilniuje. 1908 m. pradžioje persikėlė gyventi į Kauną, dirbo muzikos ir teatro draugijoje „Daina“. 1909 m. išvyko į Šiaulius. 1909-1915 m. su dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių [3, 4]. Šiauliuose G. Landsbergis-Žemkalnis gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kol nesudegė jo gyvenamas namelis. Gaisro metu sudegė visi rankraščiai, visas teatrinis archyvas ir jo saugotas „Varpo“ draugijos archyvas. Neturėdamas darbo Šiauliuose dramaturgas kuriam laikui išsikėlė į Rygą, kur ėjo administratoriaus pareigas „Rygos garso“ savaitraštyje, o 1915 m. visam laikui sugrįžo į Vilnių [4]. Mirė Vilniuje 1916 m. rugpjūčio 28 d., palaidotas Rasų kapinėse, Literatų kalnelyje, šalia žmonos Česlavos Landsbergienės. Antkapinis paminklas sukurtas 1972 m. (skulpt. Romas Karpavičius, archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Granitinį antkapį sudaro stačiakampiais rupios faktūros blokais grįsta kapavietė ir gulsčia antkapinė plokštė. Jos paviršių skaido griežtų formų geometriniai tūriai. Tarp jų įkomponuotas įrašas: „Lietuvos / vaidila / Gabrielius / Landsbergis / Žemkalnis / 1856-1916 / Česlava / Landsbergienė / 1860-1907“. Šriftas dekoratyvus, derantis prie plokštės reljefo [2, p. 408].

G. Landsbergis Žemkalnis rašė publicistinius straipsnius apie lietuvių ir lenkų santykius, kalbos reikšmę tautai, lietuviškų šeimų kūrimą, taip pat apie lietuvių tautinės sąmonės augimą, amatų kilimą ir kt. Gyvendamas Rusijoje, jis paskelbė didaktinio pobūdžio prozos kūrinių, sukūrė didaktinių vaizdelių vaikams. G. Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda svieto lygintojas“ ir vienos pirmųjų lietuviškų komedijų „Pagavo!“, „Jurgis Durnelis“, vaikų komedijėlė „Tarnaitė pamokė“ (1908 m.), monologas „Blaivininkų pirmininkas (1913 m.) to meto mėgėjų teatruose sudarė svarbiausią repertuaro dalį [3].
Dramos kūriniai, publicistika, recenzijos išleisti G. Landsbergio-Žemkalnio „Raštuose“ [1].

Maknickas, Vytautas. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. – Kaunas, 1936. Knygos viršelis

Maknickas, Vytautas. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. – Kaunas, 1936. Knygos viršelis

Teatrologas Vytautas Maknys (Vytautas Maknickas) parašė monografiją „Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis“ (Kaunas, 1936). Šis veikalas pakartotinai buvo išleistas 2009 m. Vytauto Maknio „Raštų“ 1-ame tome [4]. Apie G. Landsbergį-Žemkalnį rašoma Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [6], Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ (Vilnius, 2009), Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [5], Juliaus Būtėno knygoje „Vinco Kudirkos bendražygiai“ (Vilnius, 1993), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3].

G. Landsbergis-Žemkalnis pirmą kartą Vilniuje apsigyveno 1904 m. Iki 1908 m. dirbo „Vilniaus žinių“ administratoriumi. Spausdino straipsnius „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“. Buvo vienas iš Vilniaus lietuvių šelpimosi draugijos steigėjų. Dalyvavo Vilniaus lietuvių vaidintojų mėgėjų kuopoje. 1905 m. įsteigė meno draugiją „Vilniaus kanklės“, jai vadovavo [4]. Rašė straipsnius teatro klausimais. G. Landsbergis-Žemkalnis buvo ne tik teatro teoretikas, kritikas, bet ir režisierius. Dirbdamas „Vilniaus kanklėse“, parašė dramas „Birutė“ (1906 m.) ir „Blinda svieto lygintojas“ (1908 m.). Pagal „Birutę“ kompozitorius Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką 2 veiksmų to paties pavadinimo operą. Opera „Birutė‘ pirmą kartą „Vilniaus kanklių“ pastangomis buvo pastatyta 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dab. Lietuvos filharmonija). G. Landsbergis-Žemkalnis ją režisavo ir atliko Senojo Vaidilos partiją [4, 5, 6].
Dramaturgas taip pat režisavo Vilniaus miesto teatre pirmąjį lietuvišką veikalą – Marcelino Šikšnio dramą „Pilėnų kunigaikštis“ (1906 m.). Nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir paties autoriaus pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo. J. Słowackio drama „Mindaugas“ (1908 m.), paskutinis G. Landsbergio-Žemkalnio pastatymas „Vilniaus kanklių“ scenoje, taip pat turėjo didelį pasisekimą. G. Lansbergis-Žemkalnis taip pat vaidino spektakliuose, rinkdavosi komiškus vaidmenis, dainavo operetėse [3, 6]. Vilniuje dramaturgas gyveno iki 1908 m. Iš Šiaulių į Vilnių G. Landsbergis-Žemkalnis sugrįžo 1915 m. balandžio mėn. 16 d. Lietuvių nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos komitetas pakvietė G. Landsbergį-Žemkalnį įgaliotiniu vakarams, spektakliams, koncertams vadovauti [4].

1972 m. vasario 2 d. minint 120-ąsias Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio gimimo metines Vilniuje, prie namo Tilto g. 23 (Senamiesčio seniūnija), kuriame jis gyveno 1905-1906 m., buvo atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Kęstutis Patamsis). Lentoje iškaltas įrašas: „Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvių rašytojas dramaturgas šiame name gyveno 1905-1906 mm.“ [2, p. 495; 5, 7].

Vytauto Maknio (Vytauto Maknicko) 1936 m Kaune išleistoji G. Landsbergiui-Žemkalniui skirta monografija buvo papildyta dramaturgo bibliografija, kurioje buvo suregistruoti 1890-1915 m. išleisti kūriniai, rankraščiai ir literatūra apie Žemkalnį [4].

1972 m. išleistuose G Landsbergio-Žemkalnio „Raštuose“ įdėta A. Žirgulio parengta „G. Landsbergio-Žemkalnio raštų bibliografija“, apimanti 1890-1915 m. [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Landsbergis-Žemkalnis, Gabrielius. Raštai. – Vilnius, 1972. – 322, [1] p., [4] iliustr. lap.: portr., iliustr. – G. Landsbergio-Žemkalnio bibliogr.: p. 311-321.
2. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 408, 495.
3. Mačianskaitė, Loreta. Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius: [biografija]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 492.
4. Maknickas, Vytautas. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis: [monografija]. – Iliustr. – Bibliogr.: p. 225-237 // Maknys, Vytautas. Raštai. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 13-239.
5. Ramanauskienė, Stasė. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis: [biografija ir atminimo įamžinimas Vilniuje]. – Portr., iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 177-178.
6. Venclova, Tomas. Landsbergis-Žemkalnis Gabrielius. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 197-198.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-10-16]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2011; 2017

 

Susijusi informacija