Gintaras Karosas

Gintaras Karosas. Nuotr. iš kn.: Gintaras Karosas ir Europos parkas = Gintaras Karosas and Europos Parkas. – Vilnius, 2005.

Gintaras Karosas. Nuotr. iš kn.: Gintaras Karosas ir Europos parkas = Gintaras Karosas and Europos Parkas. – Vilnius, 2005.

Baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūros specialybę. 1995 m. studijavo muziejininkystę Japonijoje ir JAV muziejuose [1, 4, 5].

1987 m. surado tinkamą vietą skulptūrų parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką.„Kad kažkur netoli Vilniaus yra geografinis Europos centras, perskaičiau prieškariniame geografijos vadovėlyje. Bet tai buvo vienas sakinys, ir tiek. 1989 m. Prancūzijos geografijos institutas apskaičiavo, kad jis yra 19 km nutolęs nuo Vilniaus, o visai netoli tos vietos mano tėvai turėjo sodybą“, – apie skulptūrų parko pradžią pasakoja Gintaras Karosas [4].
1991 m. pastatė čia pirmąją savo skulptūrą – Europos parko simbolį, kuri žymi Europos parko pradžią. Be Europos parko simbolio muziejuje po atviru dangumi eksponuojami  G. Karoso darbai: Europos centro monumentas, Jūsų patogumui, LNK Infomedis, Vieta, Pamatai / langas, Besikeičiantys, Nuo svajonės iki dabar, Ženklas (skirta Lietuvos tūkstantmečiui) ir kt. [1, 4]. Menininkas pradėjo rengti tarptautinius skulptūros simpoziumus (1993-2003), kviestis skulptorius iš užsienio ir čia kurti. Šiuo metu Europos parke eksponuojama daugiau kaip 100 meno kūrinių, kurių autoriai – 34 pasaulio šalių menininkai.

Europos parke pastatytas Edukacijos centras – Gintaro Karoso skulptūrinė architektūra su žolės stogu [1, 2].
Europos parkas įtrauktas į 50 įdomiausių meno vietų pasaulyje knygoje „Destination Art“ [10].
1995 m. G. Karosas žurnalo „The Wall Street Journal“ išrinktas į svarbius pasikeitimus vykdančių Vidurio ir Rytų Europos jaunų žmonių 20-tuką [1, 4, 5].

G. Karosas yra knygų „Europos parkas, 2009: nuo svajonės iki dabar“ (Vilnius, 2009) , „Liubavas“ (Vilnius, 2010), fotoalbumo „Europos parkas: kūryba“ (Vilnius, 2010)  autorius.

Nuo 2008 m. G. Karosas vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgaivinimui ir unikalaus paveldo išsaugojimui, pritaikė Liubavo malūną muziejui. Šis projektas 2012 m. Europos kultūros paveldo kongrese pelnė aukščiausią kultūros paveldo įvertinimą – Europos Sąjungos kultūros paveldo prizą ir „Europa Nostra“ apdovanojimą [4, 7].

2001 m. Gintarui Karosui už iniciatyvą ir kūrybiškumą įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas – Šv. Kristoforo statulėlė [6].

2005 m. Vilniaus apskrities metų apdovanojimuose menininkas įvertintas I laipsnio diplomu už pasiekimus socialinės infrastruktūros vystymo srityje ir apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino nominacija [1, 8].

2006 m. G. Karosui įteikta Nacionalinė Kultūros Pažangos premija už muziejaus po atviru dangumi sukūrimą [4, 9]. 2016 m. lapkričio 4 d. G. Karosas buvo apdovanotas Kultūros ministerijos Garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas menininkui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką (žr. adresu).

Apie G. Karosą rašoma leidinyje „Gintaras Karosas ir Europos parkas = Gintaras Karosas and Europos Parkas“ [5], periodikoje. Daug informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Europos parkas. Gintaras Karosas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-11-07]. Prieiga per internetą: <http://www.europosparkas.lt/G_Karosas/Karosas-lt.html>.
2. Europos parkas – naujos kartos muziejus. – Nuotr. // Europos ritmu. – 2008, Nr. 1, p. 80-81.
3. Europos parko žmogus – orkestras. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2006, birž. 16, priedas „Savaitgalis”, p. 1, 8-9.
4. Gintaras Karosas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-11-07]. Prieiga per internetą: <http://www.karosas.lt/index.html>.
5. Gintaras Karosas ir Europos parkas = Gintaras Karosas and Europos Parkas / [sudarė Gintaras Karosas]. – Vilnius, 2005. – 71 p. – Gretut. tekstas liet., angl.
6. Kuizinaitė, Milda. Šv. Kristoforai – už drąsą, kūrybą, verslą. – Portr. // Lietuvos rytas. – 2002, saus. 3 (Nr. 1), priedas  „Sostinė“, p. 4.
7. Micevičiūtė, Gintarė. Malūnui – kultūros paveldo „Oskaras”. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2012, bal. 30, priedas „Vartai”, p. 7.
8. Remeikis, Antanas. Vilniaus apskritis pagerbė savo darbštuolius. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. –2005, gruod. 24, p. 12.
9. Zemlickas, Gediminas. Įteikta lietuviškoji Nobelio premija. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2006, birž. 8-21 (Nr. 11), p. 1-3, 11.
10. Dempsey, Amy. Europos parkas: Vilnius, Lithuania // Dempsey, Amy. Destination art. – London, 2006. – P. 152-155.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2016

Dalintis straipsniu: