Gintaras Žagunis

Gintaras Žagunis 1

Gintaras Žagunis. Nuotr. iš kn.: Voveris, Vytautas. Pasienietis Gintaras Žagunis: Laisvės gynėjo kelias. – Vilnius, 2008, p. 140.

Gintaras Žagunis gimė tarnautojų šeimoje. 1962 m. Žagunių šeima persikėlė gyventi į Trakus. 1975 m. G. Žagunis baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą. Trakus laikė savo gimtuoju miestu. 1982 m. baigęs Vilniaus statybos technikumą, pradėjo dirbti Trakų restauravimo dirbtuvėse darbų vykdytoju. 1984–1989 m. tarnavo Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugos batalione. 1990 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. 1990 m. lapkričio 11 d. pradėjo tarnybą krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulinės tarnybos bare pamainos viršininku. 1991 m. dalyvavo ginant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo Aukščiausiąją Tarybą ir vyriausybės rūmus [4]. 1991 m. gegužės 19 d. G. Žagunis žuvo Šalčininkų pasienio užkardos Krakūnų poste. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse [4].

1991 m. buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties) [4].

Gintaras Žagunis PASIENIETIS

Voveris, Vytautas. Pasienietis Gintaras Žagunis: Laisvės gynėjo kelias. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

2008 m. išleista atsargos kapitono, karo žurnalisto Vytauto Voverio knyga „Pasienietis Gintaras Žagunis: Laisvės gynėjo kelias“ [4]. Čia pateikiama G. Žagunio neilgo gyvenimo chronologija, artimųjų, buvusių tarnybos draugų pasieniečių prisiminimai. Leidinys gausiai iliustruotas dokumentais ir nuotraukomis. 2008 m. išleistoje monografijoje „Valstybės sienos apsauga 1990–1994 metais“ autorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, remdamasis dokumentais, aprašo G. Žagunio žūties aplinkybes [2]. Apie G. Žagunį rašoma bibliotekininkės Genės Juodytės parengtame leidinyje „Pakruojo krašto žmonės: biografinis žinynas“ (Kaunas, 2005). Knygoje „Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija: 1409–1974–1982–1990–2015″ (Vilnius, 2015) pateikiama buvusio šios mokyklos mokinio, pasieniečio Gintaro Žagunio biografija, aprašomos žūties aplinkybės. Informacijos apie laisvės gynėją yra periodikoje, internete.

Vilniuje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos štabe veikiančiame Pasieniečių muziejuje (Savanorių pr. 2) yra Gintaro Žagunio – pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio – fondas, Nepriklausomybės gynėjui skirtas stendas. Muziejuje eksponuojami jo asmeniniai daiktai [4].

1991 m. pabaigoje pasieniečio žūties vietoje Krakūnuose (Dieveniškių seniūnija, Šalčininkų r.) buvo atidengtas tautodailininko Kęstučio Gediminsko sukurtas koplytstulpis. 2004 m. lapkričio 19 d. koplytstulpio vietoje atidengtas paminklas (skulpt Vidmantas Gylikis) [3, 4].

2001 m. Pasienio policijos departamento (dabar Valstybės sienos apsaugos tarnybos) Vilniaus rinktinės Poškonių užkardoje (Šalčininkų r.) atidengta memorialinė lenta G. Žaguniui [4].

2011 m. Trakuose, ant Trakų pradinės mokyklos sienos (Birutės g. 42), atidengta G. Žaguniui skirta memorialinė lenta (tautodail. Aleksandras Vasiliauskas). Lentoje – užrašas: ,,Šiame pastate 1964–1975 m. mokėsi / Lietuvos respublikos nepriklausomybės gynėjas pasienietis / Gintaras Žagunis / 1991 05 19 žuvęs už Tėvynę “ [1].

1994 m. Trakų miesto Babriškių kvartale viena iš gatvių pavadinta Gintaro Žagunio vardu [4].
2000 m. gegužės 19 d. Gintaro Žagunio vardas buvo suteiktas Pasienio policijos departamento (dabar Valstybės sienos apsaugos tarnybos) Vilniaus rinktinės Poškonių užkardai [2]

Literatūra ir šaltiniai

1. Nemeikaitė, Sigita. Laisvės gynėją Gintarą Žagunį primins atminimo lenta [Trakuose]. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2012, rugs. 28, p. 2.
2. Surgailis, Gintautas. Valstybės sienos apsauga 1990-1994 metais: monografija. – Vilnius, 2008, p. 25-26.
3. Šumskas, Algis. Pasieniečio žygdarbį mena paminklas ir artimųjų skausmas. – Nuotr. // Galvė. – 2006, geg. 26, p. 7.
4. Voveris, Vytautas. Pasienietis Gintaras Žagunis: Laisvės gynėjo kelias. – Vilnius, 2008. – 158, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl., rus., vok. – Bibliogr. sk. gale.

Parengė: Julija Pulokienė (Trakų SVB), 2013

Dalintis straipsniu: