Ignas Šeinius (Ignas Scheynius)

Žėkaitė, Janina. Ignas Šeinius. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Žėkaitė, Janina. Ignas Šeinius. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Tikroji rašytojo pavardė – Jurkūnas. Šeiniaus slapyvardį pasirinko, nes gimęs Šeiniūnuose. Po 1943 m., gyvendamas Švedijoje, pasirašinėjo Ignas Scheynius. Gimimo diena skirtinguose šaltiniuose nurodoma balandžio 2 arba 3. Mokėsi Gelvonų ir Musninkų (Širvintų r.) pradžios mokyklose. Privačiai pasimokęs įstojo į „Saulės“ kursus Kaune. Juos baigė 1908 m. 1910–1912 m. – Vilniaus lietuviškos dviklasės mokyklos mokytojas. 1912−1915 m. studijavo Maskvos Šaniavskio liaudies universiteto Istorijos-filosofijos fakultete. Nuo 1915 m. pradėjo aktyviai reikštis lietuviškoje visuomeninėje veikloje. 1916−1919 m. buvo LCK nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotinis Švedijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ėjo atsakingas diplomatines pareigas: 1919−1920 m. – Lietuvos pasiuntinybės sekretorius Danijoje, 1921 m. – pasiuntinys Suomijoje, 1923−1927 m. – Lietuvos ministras skandinavų kraštams su rezidencija Stokholme. Lietuvos ministrui pirmininkui Augustinui Voldemarui uždarius Stokholmo atstovybę, I. Šeinius pasiliko Švedijoje ir keletą metų vertėsi prekybiniu atstovavimu, lygiagrečiai bendradarbiaudamas iš pradžių liaudininkų, o vėliau – tautininkų spaudoje. 1932 m. grįžo į Lietuvą. 1933−1934 m. – vyriausiasis „Lietuvos aido“ redaktorius, 1935−1939 m. – Klaipėdos krašto gubernatūros patarėjas spaudos reikalams, nuo 1939 m. rudens – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotinis Vilniaus krašte [14, 15]. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, nelegaliai perėjęs sieną, per Vokietiją pasiekė Švediją. 1943 m. gavo Švedijos pilietybę. Ten gyveno iki mirties. Į Lietuvą nebuvo atvykęs. Lietuviškai daugiau neberašė, tik švedų kalba. Mirė ir palaidotas Švedijoje, Stokholme [13, 14, 15].

Rašyti I. Šeinius pradėjo gana anksti. Debiutavo 1908 m „Šaltinėlyje“ rašiniu „Iš Jurgio Vašingtono gyvenimo“. Intensyviausiai kūrė iki Pirmojo pasaulinio karo. Per trumpą laiką (1910–1914) parašė ir paskelbė romaną „Kuprelis“ (1913), apysakas „Bangos siaučia“ (1914), „Vasaros vaišės“ (1914), „Mėnesiena“ (1915) ir prozos rinkinį „Nakties žiburiai“ (1914), publicistikos įvairiomis temomis. Reikšmingiausią vietą tarp šio laikotarpio kūrinių užima romanas „Kuprelis“ (1910−1911). XX a. 4-ajame dešimtmetyje pasirodė „Kuprelio“ 2-as, redaguotas leidimas (1932), satyrinis romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934), komedija „Diplomatai“ (1937), apsakymų rinkiniai „Aš dar kartą grįžtu“ (1937), „Tėviškės padangėje“ (1938). Pasitraukęs į Švediją, švediškai parašė antikomusnistinės publicistikos knygą  „Raudonasis tvanas“, vaizduojančią Lietuvos okupacijos įvykius nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. vasaros. Netrukus ši knyga buvo išversta į kitas skandinavų kalbas, o lietuviškai išleista tik 1953 m. Čikagoje. Švedų kalba parašė publicistikos knygą „Lietuvių kultūra“ (Litauisk kultur, 1917), grožinės prozos rinkinį „Naktis ir saulė“ (Natt och soll, 1918), romaną „Stebuklo belaukiant“ (I väntan pā undret, 1943) liet. k (2001). Parašė antisovietinės publicistikos knygų: apybraižą „Den röda resan“ (Raudonoji kelionė, 1943), dokumentų rinkinį „Den röda floden svämmar õver“ (Raudonasis tvanas užplūsta, 1945). Amerikoje išėjo paties autoriaus į lietuvių kalbą išverstas „Raudonasis tvanas“ (1953), jo sudarytas apsakymų rinkinys „Vyskupas ir velnias“ (1959) [7, 12, 14]. 1989 m. Lietuvoje išleisti „Rinktinių raštų“ 2 tomai, 2001−2011 m. „Raštų“ 1-4 ir 7-12 tomai.  Literatūros mokslo leidiniuose rašytojas pristatomas kaip daug kūrinių parašęs kita kalba [7]. I. Šeiniaus vardas įrašytas ir į švedų literatūros istoriją [10]. I. Šeiniaus kūryba yra išversta į anglų, danų, lenkų, rusų, suomių, švedų, esperanto kalbas.

Ignas Šeinius: prozininkas, dramaturgas, politikas. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

Ignas Šeinius: prozininkas, dramaturgas, politikas. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

Igno Jurkūno Šeiniaus asmenybė – unikalus dvikultūris reiškinys XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos ir Švedijos literatūroje. Apie Igno Šeiniaus gyvenimą ir kūrybą plačiai rašoma literatūrologės Janinos Žėkaitės monografijoje „Ignas Šeinius“ [14], leidinyje „Ignas Šeinius: prozininkas, dramaturgas, politikas: mokslinės konferencijos, įvykusios 1999 kovo 25 dieną, medžiaga“ [11], humanitarinių mokslų daktarės Sigutės Radzevičienės studijoje „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ [7], rašytojo sūnaus Irvio Šeiniaus autobiografiniame romane „Šiaurės Lotynija“ [12] ir kt. Informacijos apie I. Šeinių galima rasti daugelyje enciklopedijų, periodikoje, internete.

I. Šeinius gimė Šeiniūnų kaime (Širvintų r.). Čia praleido vaikystę ir vėliau lankydavosi iki 1940 m. Gimtasis rašytojo namas Šeiniūnuose nėra išlikęs. Yra tik namo pamatai [2]. I. Šeiniaus gimtosios sodybos vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą [8].

Novelių cikle Tėviškės padangėje” (1938) apie savo gimtąjį kaimą Ignas Šeinius rašė: „Kas vasarą, švenčių turėdavau kur parvažiuoti. Mane pasitikdavo vištos, žąsys, nauji veršiukai, gėriukai, net, rodos, mano indubęs akmuo kluone. Šiltais pavakariais mano mėgstamiausia skaitymo ir pasisvajojimo vieta… Einu ir matau ne pro krūmus švintančius Gelvonų vienuolyno baltus griuvėsius, Gelvonų pirmą požymį, o sodybą Šeiniūnuose, su ties vartais atsitūpusiu Murza. Manęs laukiančiu, kad grįžčiau…“ [10, p. 79].
Rašytojo gimtojo kaimo apylinkėse vyksta apysakos „Kuprelis“ veiksmas. Apie šio kūrinio atsiradimą I Šeinius rašė: „Pati idėja gimė iš tikrovės. Bet gimusi išsirutuliojo visiškai savarankiškai. (…) Šeiniūnuose tą malūną iš mažens pro langą matydavau. Labai jį mėgdavau“  [11, p. 12 ].

Rašytojo I. Šeiniaus sugrįžimas į gimtąją Lietuvos padangę prasidėjo 1988 m. Tuomet grupelė Bagaslaviškio mokyklos literatų, vadovaujamų mokytojos Vidos Verkauskaitės-Norvaišienės, pradėjo ieškoti rašytojo giminaičių Švedijoje. Iš pažįstamų gavo adresą ir nusiuntė laišką rašytojo sūnui Irviui Šeiniui. Tarp mokyklos ir rašytojo sūnaus draugystė tęsėsi iki Irvio Šeiniaus mirties (2010 m.) [6, 12].

1999 m., minint rašytojo 110-ąsias gimimo metines, Bagaslaviškio mokyklai buvo suteiktas rašytojo Igno Šeiniaus vardas ir įkurtas muziejus [6]. Dabar čia kaupiama medžiaga ir apie kitus įžymius šio Širvintų krašto žmones. Mokykloje veikia šeiniūniečių klubas, kasmet vyksta rašytojo Igno Šeiniaus metinių minėjimai, literatūriniai renginiai, kurių metu siekiama, kad mokiniai domėtųsi rašytojo Igno Šeiniaus gyvenimu, veikla bei kūryba, kad galėtų atskleisti savo talentus, gebėjimus, kūrybiškumą. Vyksta tradicinis estafetinis bėgimas aplink Igno Šeiniaus gimtinėje esantį Gelvanės ežerą. Bėgimas prasideda Šeiniūnų kaime prie koplytstulpio, dalyvauja rajono mokyklų bėgikų komandos [3].

1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje Šeiniūnuose (Gelvonų seniūnija) buvo pastatytas paminklas Ignui Šeiniui (skulpt. Ipolitas Užkurnys). Tai ąžuolinis stogastulpis su rašytoją vaizduojančia statula ir išskobtais įrašais (nurodytas vardas, pavardė, slapyvardis, gyvenimo metai, žymiausių kūrinių pavadinimai) [2, 6].

Musninkų vidurinės mokyklos teritorijoje pastatytas I. Šeiniui skirtas paminklas rašytojo kūrinio motyvais. 1984 m. sukurta ąžuolinė smuikuojančio Kuprelio skulptūra. Jos autorius – tautodailininkas Ipolitas Užkurnys [12, p. 33].

Širvintų rajono savivaldybė rašytojo, publicisto, diplomato Igno Šeiniaus (Jurkūno) atminimą įamžins pastatydama jam paminklą Širvintose [4]. Šiam tikslui yra sudaryta Širvintų rajono visuomeninė iniciatyvinė grupė.

2011–2013 m. Širvintų viešoji biblioteka vykdė projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, kurio metu atidengtos paminklinės lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms. 2012 m. vasario 14 d. Gelvonuose, Mikalajūnų g. 2, ant Gelvonų seniūnijos pastato sienos buvo atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Rašytojui Ignui Šeiniui / Prozininkui, poetui Juozui Kruminui / Memuaristui Kazimierui Skebėrai / gyvenusiems Gelvonų seniūnijoje, atminti / (Augenijaus Baravyko PĮ „Baltoji savingė“) [1].

Širvintų centre pastatytas paminklas I. Šeiniui (skulpt. Henrikas Orakauskas) [13].

2005 m. Širvintų rajono Taryba įsteigė kasmetinę Igno Šeiniaus premiją. Ši premija skiriama už reikšmingiausius muzikos, dailės, choreografijos, kitų meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, altruistinę veiklą, už Širvintų krašto kultūros reprezentavimą respublikoje ir už jos ribų.

Širvintose ir Vilniuje yra Igno Šeiniaus vardu pavadintos gatvės.

I Šeiniaus kūriniai ir literatūra apie jį nurodoma „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografijoje, 1945-2000“ (Vilnius, 2002). 2004 m. žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdinta gana išsami Igno Šeiniaus bibliografija [5]. 2014 m. žurnale „Tarp knygų” išspausdintas rašytojo papildytas bibliografijos sąrašas [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį: [apie Širvintų VB projektą, kurio vykdymo metu atidengtos atminimo lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms, tarp jų ir I. Šeiniui]. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, vas. 10, p. 2.
2. Banionis, Juozas. Igno Šeiniaus gimtosios sodybos vieta. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d. 1: Rytų Lietuva, p. 298.
3. Bonikatas, Remigijus. Dešimtasis estafetinis bėgimas aplink Gelvanės ežerą. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2013, geg. 15, p. 5.
4. Bonikatas, Remigijus. Širvintose bus pastatytas paminklas I. Šeiniui. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – Širvintų kraštas. – 2013, bal. 30, p. 1-2.
5. Dabulevičienė, Paulina. Ignas Šeinius: [bibliografija]. – Portr. // Tarp knygų. – 2004, Nr. 3, p. 24-32.
6. Kraštiečiai. Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-17]. Prieiga per internetą: <http://www.bagaslaviskis.lt/>.
7. Radzevičienė, Sigutė. Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje: monografija. – Vilnius, 2011. – 295, [1] p.: iliustr., portr. – santr. angl. – Bibliogr.: p. 287-291.
8. Sodybos vieta: Šeiniūnų k. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2007–2010 [žiūrėta 2013-11-13]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
9. Sukanka 125 metai, kai gimė prozininkas, dramaturgas Ignas Šeinius (tikr. Jurkūnas; 1889–1959) // Tarp knygų. – 2014, Nr. 2, p. 41-42.
10. Šeinius, Ignas. Sudieu,  Šeiniūnai! // Šeinius, Ignas. Raštai. – Vilnius, 2008. – T. 8, p. 76-81.
11. Ignas Šeinius: prozininkas, dramaturgas, politikas: mokslinės konferencijos, įvykusios 1999 kovo 25 dieną, medžiaga. – Vilnius, 2001. – 102, [2] p.: faks.
12. Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija: romanas. – Vilnius, 2002, p. 31, 33 ir kt.
13. Vitkūnas, Manvydas. Ignas Šeinius – lietuviškas medis, prigijęs Skandinavijos žemėje. – Iliustr. // Savaitė. – 2019, Nr. 14 (bal. 4), p. 40–41.
14. Žėkaitė, Janina. Ignas Šeinius: monografija. – Vilnius, 1999. – 400, [4] p., [12] iliustr. lap. – Santr. angl.
15. Žėkaitė, Janina. Šeinius Ignas. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 483.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2013

Dalintis straipsniu: