Ignotas Domeika (Ignacy Domeyko)

Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. –Vilnius, 2017. Knygos viršelis

1812–1816 m. mokėsi Ščiutino pijorų mokykloje, kuri buvo pavaldi Vilniaus universitetui. 1816–1822 m. Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriuje studijavo matematiką, chemiją, geologiją. 1822 m. suteiktas filosofijos magistro laipsnis. 1816–1832 m. gyveno Vilniuje. 1819 m. įstojo į Filomatų draugiją. Caro valdžiai ėmus persekioti filomatus, 1823–1824 m. buvo kalinamas Vilniaus bazilijonų vienuolyno patalpose. Dalyvavo 1831 m. sukilime. 1832 m. emigravo į Prancūziją. Baigė Paryžiaus kalnakasybos mokyklą, įgijo inžinieriaus specialybę. 1838 m. išvyko La Sereną Čilėje. Išmokęs ispanų kalbą, skaitė paskaitas, rengė geologines ekspedicijas. Dirbo Čilės universitete Santjage, 1867–1883 m. – šio universiteto rektorius [1]. Reformavo krašto švietimo sistemą Čilėje. 1884 m. I. Domeika lankėsi Lietuvoje, keliavo po Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Egiptą, Palestiną. 1888 m. grįžo į Čilę. Mirė 1889 m. Čilėje, palaidotas Santjage.

I. Domeika Čilėje išgarsėjo geologijos, mineralogijos ir kalnakasybos srityse. Jis įkūrė chemijos ir mineralogijos laboratoriją La Serenos kalnakasybos mokykloje. Tyrinėjo Andų kalnų geologinę sandarą, sudarė ir paskelbė pirmąjį Čilės geologinį žemėlapį, parengė ir išleido labai svarbius mineralų ir rūdų cheminės analizės vadovėlius. Surinko unikalias mineralų, uolienų ir fosilijų kolekcijas. Jis įsteigė meteorologijos stočių tinklą, astronomijos observatoriją. Jo moksliniai darbai buvo skelbti lenkų, prancūzų, vokiečių, ispanų kalbomis. I. Domeikos vardu pavadinta daugiau kaip 75 įvairiausi objektai Žemėje ir Kosmose (kalnai, mineralai, meteoritai, asteroidas, mokymo įstaigos ir kt.) [2, 3, 4].

Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje, buvo išspausdinta I. Domeikos etnologinė studija apie į pietus nuo Santjago gyvenančius indėnus „Araukania i jéj mieszkańcy“ („Araukanija ir jos gyventojai”) (Wilno, 1860) [2]. Lenkų, lietuvių ir baltarusių kalbomis išleista I. Domeikos knyga „Mano kelionės: tremtinio atsiminimai“ (Vilnius, 2002).

Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai, Čilei. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai, Čilei. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Apie I. Domeiką yra paskelbta daugiau kaip 4 tūkstančiai publikacijų įvairiomis kalbomis. Išleista 2002 m. Vilniuje vykusios, mokslininkui skirtos tarptautinės konferencijos medžiaga „Ignotas Domeika, 1802-1889 = Ignacy Domeyko, 1802-1889: gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą“ [4, 7]. Leidinio straipsniai paremti naujausiais archyvų tyrinėjimais, neskelbtais dokumentais, pabrėžiama tarptautinė I. Domeikos darbų reikšmė. Knygoje yra istorikės Redos Griškaitės sudarytas literatūros apie I. Domeiką sąrašas, kuriame suregistruotos 1928–2000 m. publikacijos lietuvių kalba. 2002 m. išleista iliustruota knyga lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis „Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai, Čilei“ [3]. Knygoje panaudoti Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi su I. Domeikos vardu susiję dokumentai. Spausdinamas Redos Griškaitės straipsnis apie I. Domeikos studijas Vilniaus universitete. 2017 m. minint 215-ąsias gimimo metines išleista knyga „Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius“ . Knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius mokslininkas, geologas – Algimantas Grigelis. Apie mineralogą rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2006), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011).
Lenkų kalba išleistos kelios I. Domeikos biografijos. Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos kolegijos prof., diplomato, I. Domeikos biografo Zdzislavo Jano Ryno (Zdisław Jan Ryn) sudarytoje knygoje „Ignacy Domeyko = Ignacio Domeyko: obywatel świata“ („Ignotas Domeika – pasaulio pilietis“) (Kraków, 2002) pateikiama didelės apimties mokslininko bibliografija ir biobibliografija [7]. Deja, čia nenurodomos publikacijos lietuvių kalba. 2008 m. išleista Z. J. Ryno  parengta bibliografija „Ignacy Domeyko: bibliografia“ (Kraków).

1816–1832 m. I. Domeika gyveno Vilniuje, Pilies (Zamkova) gatvėje, Biešo name, studijavo Vilniaus universitete [2, 4].

1979 m., minint Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį, universiteto Didžiojo kiemo galerijoje buvo įmūryta I. Domeikos memorialinė lenta [7].

2002 m. buvo atidengta memorialinė lenta – bronzinis bareljefas − ant Vilniaus bazilijonų vienuolyno vartų (Aušros Vartų g. 7A, Senamiesčio seniūnija). Bareljefą sukūrė skulptorius Valdas Bubelevičius ir architektas Jonas Anuškevičius. Toks pat bronzinis bareljefas yra ir Čilėje, La Serenos universitete, Kalnakasybos departamente [3, 4, 5].

2002 m. lapkričio mėnesį Vilniuje įkurta Lietuvos Ignoto Domeikos draugija [6].
Kairėnuose (Antakalnio seniūnija) yra I. Domeikos vardo gatvė [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Domeika Ignotas // Lietuvos geografai. – Vilnius, 2007. – P. 20-21.
2. Ignas Domeika. Vilniaus katalogas [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-11-20]. Prieiga per internetą: <http://vilnius21.lt/ignasdomeika-j373.html>.
3. Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai, Čilei = Ignacy Domeyko for Lithuania, France, Chile = Ignacy Domeyko Lituanie, France, Chili. − Vilnius, 2002. – 102, [1] p. : iliustr. − Gretut. tekstas liet., angl., pranc. − Bibliogr.: p. 94–96 (61 pavad.).
4. Ignotas Domeika, 1802–1889 = Ignacy Domeyko, 1802–1889: gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą: tarptautinės mokslinės konferencijos darbai, 2002 m. rugsėjo 10–12 d. − Vilnius, 2002. – 353 p.:iliustr. − Gretut. tekstas liet., angl.
5. Vorobej, Teresa. Garsaus lenko atminimui : Vilniuje atidengta lenta Ignoto Domeikos garbei. − Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. − 2002, rugs. 19–25, p. 1, 6.
6. Zemlickas, Gediminas. Įsteigta Lietuvos Ignoto Domeikos draugija: Domeikai – 200. − Iliustr. // Mokslo Lietuva. − 2002, gruod. 19, p. 17.
7. Zemlickas, Gediminas. Perkopęs Andus sugrįžta į Tėvynę: [apie renginius, skirtus I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms paminėti]. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. −  2002, rugs. 19 – spal. 2, spal. 3–23, lapkr. 7–20; Prieiga per internetą: <http://mokslolietuva.lt/numeriu-archyvas/2002/mokslolietuvanr162002.pdf>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2017
Dalintis straipsniu: