Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Irvis Šeinius (Irvis Sheynius)

Gyvenimo datos:1922 03 10 - 2010 09 21
Gimimo vieta:Stokholmas (Švedija)
Veikla:teisininkas, rašytojas, visuomenės veikėjas
Nominacijos: Širvintų krašto garbės pilietis (2005)
Irvis Šeinius. Nuotr. iš kn.: Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija. – Vilnius, 2002.

Irvis Šeinius. Nuotr. iš kn.: Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija. – Vilnius, 2002.

Irvis Šeinius gimė lietuvių rašytojo, diplomato, visuomenės veikėjo Igno Šeiniaus (1889−1959) ir švedės Gertrudos Sydoff šeimoje. Buvo jų vienturtis sūnus. Kaip pats rašo autobiografinėje knygoje „Šiaurės Lotynija“, vardą, kuris reiškia „nuolatinį“ , „nepaliaujamą“, „ir vis“ jam sugalvojo tėvas [6, 11]. 1929–1933 m. mokėsi Matėjaus pagrindinio lavinimo mokykloje, o 1933–1943 m. – Norra Latin (Šiaurinėje lotynų) gimnazijoje. Studijavo teisės mokslus Stokholmo aukštojoje mokykloje. Daugiau nei 40 metų dirbo teisėju Šiaurės Švedijoje, Haparandos mieste. Plačiai pagarsėjo savo sukurta kalinių socialinės reabilitacijos metodika, pagal kurią nuteistas nusikaltėlis neturėtų būti ilgam atskirtas nuo visuomenės [5, 10]. 1994 m. grįžo į Stokholmą. Tarsi pratęsdamas tėvo diplomatinę veiklą, aktyviai įsijungė į „Rotary“ klubo veiklą. Šios organizacijos misija yra rūpintis kitais, palaikyti aukštus etikos standartus bei skatinti pasaulinį supratimą. I. Šeinius vadovavo Šiaurės Švedijos „Rotary“ klubams, organizavo materialinę ir dvasinę pagalbą Širvintų krašto žmonėms [3, 5, 10]. Su dideliu entuziazmu dalyvavo Švedijos ir Lietuvos draugijos veikloje, rėmė tėvo raštų leidimą [4]. Daug nusipelnė renkant ir saugant tėvo, lietuvių ir švedų rašytojo, Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus archyvą namuose ir Švedijos valstybės archyve. Mirė 2010 m. rugsėjo 21 dieną. Palaidotas Švedijoje.

Švedijoje spausdinta daug I. Šeiniaus straipsnių jurisprudencijos tema [5, 10]. Išleista autobiografinių apsakymų knyga „Du domarn“ („Tu, teisėjau“) [9], eilėraščių rinkinys „Litauisk Lärdom“ („Lietuviška išmintis“) [5, 10], autobiografinis romanas „Nora Latin“ („Šiaurės Lotynija“) [6, 11].
Į lietuvių kalbą išverstos dvi Irvio Šeiniaus knygos. 1997 m. Klaipėdoje išleista poezijos rinktinė „Lietuviška išmintis“ (iš švedų kalbos vertė Viktorija Abubekerovaitė-Heiskanen) [5]. Daugelyje eilėraščių vyrauja lietuviški motyvai – vaikystės vasaros Lietuvoje, okupuota tėvo gimtinė, Nepriklausomybės atkūrimas. Knygoje tarp kitų spausdinami eilėraščiai „Šeiniūnai“, „Daina Širvintose“, „Vilnius“. Yra eilėraščių vertėjos straipsnis „Vaikystės vasarų eilėraščiai“ ir žurnalisto Antano Stanevičiaus pasakojimas apie viešnagę pas Irvį Šeinių Stokholme.

Scheynius, Irvis. Norra Latin. – Södertälje, 1999. Knygos viršelis

Scheynius, Irvis. Norra Latin. – Södertälje, 1999. Knygos viršelis

Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

2002 m. Vilniuje išleistas autobiografinis Irvio Šeiniaus romanas „Šiaurės Lotynija“ (iš švedų kalbos išvertė Sigutė Radzevičienė) [6]. Kaip rašo autorius, ne vienas mitas patvirtina, kad Lietuva buvusi artima šiaurės lotynams. Vadinasi, ją galima vadinti Šiaurės Lotynija. Romane impresionistiniu stiliumi I. Šeinius pasakoja savo gyvenimo faktus ir potyrius, apmąsto politinius, istorinius įvykius. Daugiausia vietos skiriama ryšiams su Lietuva. Prisimenamos vaikystės vasaros tarpukario Lietuvoje, pasakojama apie lankymąsi čia vėlesniais metais. Pagrindiniai kūrinio motyvai – meilė ir pagarba Lietuvai, jos žmonėms ir gamtai, lietuviškumo aukštinimas. Ypatinga reikšmė Irvio Šeiniaus kūryboje suteikiama tėvo gimtosioms vietoms – Šeiniūnams, Bagaslaviškiui, jų apylinkėms ir čia gyvenantiems žmonėms.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Irvis Šeinius kone kasmet lankėsi Širvintose. 1995 m. jis įsteigė prie Širvintų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus Igno Šeiniaus fondą gabiems vaikams remti. Šis fondas buvo nuolat papildomas Irvio Šeiniaus lėšomis. Nuo 1998 m. jis buvo Vaikų labdaros fondo „Širvinta“ garbės prezidentas [3]. Irvis Šeinius buvo Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos Šeiniūniečių klubo rėmėjas. Jo dėka mokiniai galėjo pažinti literatūrinę Lietuvą, organizuoti įvairius renginius, turtinti muziejaus fondus [3, 7, 8].
Rašytojas, visuomenės veikėjas Irvis Šeinius buvo tarsi Širvintų krašto ambasadorius Švedijos karalystėje. Jis davė pirmąsias pilietiškumo pamokas mūsų krašto jaunimui ir suaugusiems. Visa jo kūryba, laiškai, pokalbiai, susitikimai, altruistinė veikla buvo meilės ir pagarbos Lietuvai išraiška ir liudijimas.

2005 metais, minint Širvintų miesto 530-ųjų metų jubiliejų, Irviui Šeiniui už aktyvią švietėjišką, kultūrinę, altruistinę ir pilietinę veiklą Širvintų krašto žmonėms buvo suteiktas Širvintų krašto garbės piliečio vardas [1, 2, 7]. 

Daugiausia informacijos apie Irvį Šeinių yra jo autobiografiniame romane „Šiaurės Lotynija“ [6, 11], taip pat lietuviškai išleistoje poezijos rinktinėje [5]. Nemažai straipsnių periodikoje.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Tikros ir netikros sukaktys: [taip pat apie Irvio Šeiniaus ryšius su Širvintų kraštu] / Persp. iš: Tėviškės žiburiai, 2005, rugs. 6 (Nr. 36), p. 2, 5 // Alekna, Viktoras. Akimirkos. – Vilnius, 2006. – P. 131-133.
2. Garbės piliečio vardas – Irviui Šeiniui: miesto šventė „Širvintoms 530“. – Iliustr. // Širvinta. – 2005, birž. 1, p. 1.
3. Petkūnienė, Elena. Neabejingas tėvo kraštiečių likimams: [apie I. Šeiniaus paramą Širvintų krašto žmonėms]. – Iliustr. // Širvinta. – 2005, kovo 30, p. 7.
4. Pilaitienė, Aušra. Rašytojo I. Šeiniaus sūnus iš Švedijos: „Aš džiaugiuosi, kad esu pusiau lietuvis“. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1994, lapkr. 3, p. 33.
5. Šeinius, Irvis. Lietuviška išmintis: eilėraščiai. – Iliustr. – Klaipėda, 1997. – 101, [2] p.
6. Šeinius, Irvis. Šiaurės Lotynija: romanas. – Vilnius, 2002. – 314, [6] p.
7. Irvis Šeinius. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2012-03-20]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/lt/apie-rajona/garbes-pilieciai/2275>.
8. Vareikienė, Roma. Šeiniūniečių klubo veikla: [taip pat apie pagrindinį šio klubo rėmėją Irvį Šeinių]. – Iliustr. // Gelvonai. – Vilnius, 2009. – P. 575-579.
9. Šeinius, Irvis. Du domarn. – Södertälje, 1996. – 237, [2] p.
10. Scheynius, Irvis. Litauisk Lärdom. – Tryck, 1990. – 61, [1] p.
11. Scheynius, Irvis. Norra Latin. – Södertälje, 1999. – 229, [2] p. 

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2012