Janis Baluodis (Jānis Balodis)

Janis Baluodis. Nuotr. iš kn.: Caune, Andris, Boškina, Inga. Ģenerālis Jānis Balodis un viņa dzimtais novads Trikāta. – Rīga, 2020, p. 133.

Nuo 1898 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1902 m. baigė Vilniaus karo mokyklą ir toliau  ėjo pareigas kaip Rusijos kariuomenės karininkas. 1904–1905 m. Japonijos–Rusijos karo ir Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1906–1914 m. tarnavo 27-ojoje divizijoje Vilniuje. 1915 m. vasario 20 d. pateko į vokiečių nelaisvę. 1918 m. grįžo į Latviją. Vienas iš Latvijos kariuomenės kūrėjų. Nuo 1919 m. liepos – Kuršo divizijos vadas, nuo 1919 m. spalio – Latvijos kariuomenės vyriausiasis vadas. Jam vadovaujant Latvijos kariuomenė sėkmingai kovėsi su bermontininkais. 1920 m., pasibaigus nepriklausomybės kovoms, atsistatydino savo noru. Įstojo į Latvijos ūkininkų sąjungą. Tris kartus buvo renkamas Saeimos nariu. 1931–1940 m. ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Vienas iš 1934 m. valstybės perversmo organizatorių. Nuo 1936 m. – prezidento pavaduotojas ir nuo 1938 m. Vasario 11 d. – ministro pirmininko pavaduotojas. SSRS 1940 m. birželį okupavus Latviją suimtas ir ištremtas su žmona į Sizraną Rusijoje. Ten kalintas iki 1952 m. tuomet nuteistas 25 metams kalėti SSRS specialiajame kalėjime Vladimire „už bandymą nuversti sovietų valdžią“. Kalėjo kartu su kitais tarpukario Lietuvos (Antanu Merkiu, Juozu Urbšiu) ir Estijos politikais. Po Stalino mirties paleistas iš kalėjimo ir 1956 m. pabaigoje pirmą kartą grįžo į Latviją. Nuo 1960 m. galėjo legaliai čia apsigyventi. Gyveno Rygoje, o vasaras leisdavo Saulkrastuose. Ten 1965 m. rugpjūčio 8 dieną mirė. Palaidotas Rygoje. Generolo atminimui ant kapo buvo pastatytas paminklas su kalaviju ir užrašu „Generolas Balodis“, tačiau KGB juos panaikino [1, 3, 4].
2015 m. Rygoje išleisti paskutiniais gyvenimo metais parašyti J. Baluodžio „Atsiminimų sąsiuviniai“ („Atmiņu burtnīcas“), kuriuose prisimenamas 1918–1939-ųjų metų laikotarpis [3].

Caune, Andris, Boškina, Inga. Ģenerālis Jānis Balodis un viņa dzimtais novads Trikāta. – Rīga, 2020. Knygos viršelis

Lietuvių kalba apie Janį Baluodį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [1], jis minimas Ilgvaro Butulio ir Antonijaus Zundos  „Latvijos istorijoje“ (Vilnius, 2020), yra straipsnių periodikoje, internete. Kaip rodo Lietuvos ir Latvijos nacionalinės bibliotekos katalogas, išleistos kelios latvių autorių knygos apie J. Baluodį. Ypač daug informacijos yra surinkęs ir paskelbęs savo J. Baluodžiui skirtose knygose latvių istorikas Andris Caunė (Caune) [3].

Latvijoje J. Baluodis yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, taip pat I, II ir III laipsnio Lačplėsio ordinus. Tai buvo pirmasis, aukščiausias ir iki 1924 m. vienintelis Latvijos apdovanojimas. Jo įsteigimą inicijavo Latvijos kariuomenės vyriausiasis vadas pulkininkas Janis Baluodis [3].
Lietuvoje tarpukariu generolas Janis Baluodis buvo pagerbtas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi [4].

1902 m. Janis Baluodis baigė Vilniaus kadetų mokyklą. 1906–1914 m. tarnavo Vilniuje Ufos pėstininkų pulke. 1961 m. generolas su žmona lankėsi Vilniuje ir Trakuose. Yra išlikę šio lankymosi dienomis darytų nuotraukų [3].

2013 m. vasarį Janis Baluodis pagerbtas Vilniuje memorialine lenta iškiliems Latvijos kariuomenės vadams ir aukštiems karininkams, studijavusiems čia veikusioje Vilniaus karo mokykloje 1885–1916 m., atminti (M. K. Čiurlionio g. 21 / Z. Sierakausko g. 27, Vilniaus universiteto gamtos fakultetas, Naujamiesčio seniūnija). Šią mokyklą baigė generolai Pėteris Radzinis, Janis Baluodis ir Krišjanis Berkis bei 88 Latvijos kariuomenės karininkai. J. Baluodis Vilniaus karo mokykloje mokėsi 1900–1902 m. [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Jānis Balodis (Janis Baluodis) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 510.
2. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2019 [žiūrėta 2021-12-08]. Prieiga per internetą: <https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/9733-vln-atminimo-lentos/page6?t=9456&page=2>.
3. Caune, Andris. Ģenerālis Jānis Balodis un viņa dzimtais novads Trikāta / Andris Caune, Inga Boškina. – Rīga, 2020. – 143, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Bibliogr. išnašose: p. 140–141.
4. Exhibition “The Lāčplēsis Military Order”. National History Museum of Latvia [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2020-08-25]. Prieiga per internetą: <http://lnvm.lv/en/?p=1242>.

Parengė: Martynas Vrubliauskas (Vilnius, VCB), 2020

Dalintis straipsniu: