Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Boldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson)

Gyvenimo datos:1939 02 21
Gimimo vieta:-
Veikla:Islandijos politinis veikėjas
Nominacijos: Vilniaus miesto garbės pilietis (1996), Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (1996)

1963 m. baigė ekonomikos studijas Edinburgo (Škotija) universitete. 1963–1964 m. mokėsi Stokholmo (Švedija) universitete. 1965 m. įgijo pedagoginį išsilavinimą Islandijos universitete. 1976–1977 m. studijavo Harvardo (JAV) universitete (Europos studijų centre). 1964–1982 dirbo kelių Islandijos laikraščių redaktoriumi. 1982–1998 m. buvo Islandijos Altingo (parlamento) narys. 1984–1996 m. – socialdemokratų partijos pirmininkas. 1987–1988 m. buvo Islandijos finansų ministras, 1988–1995 m. – užsienio reikalų ministras. Vėlesniais metais buvo Islandijos ambasadoriumi JAV, Suomijoje, Baltijos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje [4, 5].

Baltijos kraštų istorija J. B. Hanibalsoną sudomino vyresnysis brolis filosofas Arnoras Hanibalsonas, sovietiniais laikais studijavęs Maskvoje kartu su keliais lietuviais, vėliau Islandijoje įkūręs Lietuvos bičiulių draugiją [1]. Jis nuolat informuodavo brolį apie Lietuvą.
J. B. Hanibalsonas rėmė Baltijos šalių išsivadavimo kovą. Baltijos kraštų laisvės klausimą jis kėlė NATO, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų Organizacijos renginiuose, per žmogaus teisių konferenciją Kopenhagoje 1990 metais [2].
Iškart po kruvinų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių Vilniuje, sausio 17-ąją, tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hanibalsonas kartu su broliu atvyko į Vilnių susipažinti su padėtimi [1, 4]. Tai buvo pirmasis apsilankymas Lietuvoje. Kol didžiosios pasaulio valstybės, vengdamos konfliktuoti su Rusija, tyliai stebėjo Lietuvos išsilaisvinimo iš okupacijos įvykius, Islandija pirmoji oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir padėjo jai žengti nelengvu laisvos, demokratinės valstybės keliu. 1991 m. vasario 12 d. šalies Altingas (parlamentas) priėmė rezoliuciją, raginančią užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva [2].

Apie J. B. Hanibalsoną rašoma periodikoje, trumpai užsimenama filosofo, prof. Broniaus Genzelio knygoje „Imperijai griūvant žmonės, įvykiai, procesai“ [1]. Yra informacijos internete.

1996 m. gegužės 24 dieną už Islandijos paramą Lietuvos valstybingumui J. B. Hanibalsonas buvo apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu [4]. Tą pačią dieną už Islandijos ir asmeniškai užsienio reikalų ministro paramą laisvės siekiančiai Lietuvai J. B. Hanibalsonui buvo įteiktos Vilniaus garbės piliečio regalijos [3] ir Šv. Kristoforo statulėlė [4].

„Vilniuje, palyginti su 1991-aisiais metais, yra daug gerų pokyčių. Jūsų viduramžiškas Senamiestis tikrai yra Europos vertybė, ir aš tikiuosi, kad UNESCO padės jį atgaivinti“, – sakė Vilniaus nominantas, lankydamasis Lietuvos sostinėje penktąjį kartą [3].

1991 m. Islandijos vardu buvo pavadinta viena Vilniaus senamiesčio gatvių (buv. Jono Karoso g.).
2011 m. vasario 12 d. Vilniuje, prie namo Islandijos g. 3/18, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta pagerbti ir  išreikšti padėką Islandijai, pirmajai 1991 metų vasario 11 dieną pripažinusiai  Lietuvos nepriklausomybę (žr. adresu).  

Literatūra ir šaltiniai

1. Genzelis,  Bronius. Arnoras Hannibalssonas. – Bibliogr. išnašose // Genzelis, Bronius. Imperijai griūvant žmonės, įvykiai, procesai. –Vilnius, 2006. – P. 62-74.
2. Hannibalssonas, Jonas Boldvinas. Didžiosios valstybės nenorėjo pirmos pripažinti Baltijos šalių: [pokalbis su buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru J. B. Hannibalssonu / užrašė] Osvaldas Aleksa. – Iliustr // Lietuvos rytas. – 1996, geg. 18, p. 11.
3. Juknevičiūtė, Živilė.  Islandija -– šalis, išgelbėjusi Lietuvą nuo vienatvės: [apie Islandijos užsienio reikalų ministro J. B. Hannibalsono vizitą Vilniuje]. – Iliustr // Lietuvos aidas. – 1996, geg. 25, p. 1, 4.
4. Slušnytė, Rūta.  Garbės pilietį su Vilniumi sieja 1991-ųjų sausio įvykiai: [apie Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo iškilmes Islandijos parlamentarui J. B. Hanibalsonui].  – Portr. // Lietuvos rytas.  – 1996, geg. 25, priedas „Sostinė“, p. 57.
5. Jớn Baldvin Hannibalsson. From Wikipedia, the free encyclopedia [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2008-07-31]. Prieiga per internetą: <http://en.wikipedia.org/wiki/J%C3%B3n_Baldvin_Hannibalsson>.

Parengė: Nijolė Sisaitė (VAVB), 2008