Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Čeponis

Gyvenimo datos:1926 04 02 - 2003 01 07
Gimimo vieta:Gaveikėnai, Ignalinos r.
Veikla:tapytojas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Jonas Čeponis. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 81.

Jonas Čeponis. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 81.

Jonas Čeponis 1951 m. Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) įgijo dailininko tapytojo kvalifikaciją. Studijavo pas prof. Antaną. Gudaitį. Nuo 1957 m. dalyvavo respublikinėse ir užsienio parodose Lenkijoje, JAV, Kanadoje, Čilėje, Japonijoje ir kt. [8]. Nuo 1961 m. aktyviai dalyvavo šalies meniniame gyvenime. 1976 m. J. Čeponiui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1971–1980 m. Vilniaus inžineriniame statybos institute dėstė tapybą ir piešimą būsimiems architektams [2]. 1980 m., jau būdamas docentu, J. Čeponis pradėjo dėstyti tuometinio Vilniaus dailės instituto Vaizduojamosios dailės fakultete. 1986 m. J. Čeponiui buvo suteiktas Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas, 1988 m. – profesoriaus vardas. J. Čeponis – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos tapytojų, atstovavo lietuvių tapytojų koloristų mokyklai, puoselėjo specifinę tapybos kalbą [7]. Mirė Vilniuje 2003 m. sausio 7 d., palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje [2].

Jono Čeponio, kaip ir daugelio lietuvių dailininkų, kūrybinėje biografijoje didelį vaidmenį suvaidino Lietuvos gamta. Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo gražiame Aukštaitijos ežerų krašte, netoli Palūšės. Taigi aplinka buvo viena iš svarbiausių faktorių, formavusių savitą dailininko pasaulėvaizdį. Tokios yra ankstyvosios dailininko drobės – poetiški ežerų krašto paveikslai („Aukštaitijos tolumos“, „Saulėlydis“, „Ruduo“) ir kt. [3].
Nuo 1957 m. dailininkas dalyvavo parodose. Pirmoji asmeninė paroda surengta 1963 m. Rašytojų klube Vilniuje [9]. 1986 m. vasarą Dailės parodų rūmuose veikusioje antroje personalinėje J. Čeponio parodoje buvo eksponuoti geresni praėjusių dešimtmečių paveikslai, kurių dauguma yra Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Vengrijos muziejų nuosavybė: „Aukštaitija“ (1980 m.), „Po medžiais“ (1983 m.), „Prisiminimai iš teatro“ (1976 m.), „Berymant“ (1986 m.) ir kt. [8]. Profesoriaus tapybos darbus yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Modernaus meno centras Vilniuje [9], privatūs Vokietijos, Suomijos, Japonijos, Izraelio, Prancūzijos, Šveicarijos ir Lietuvos kolekcininkai. Įsimintinos drobės: „Medžiai rudenį“, „Vakaras uoste“, „Siluetai“ ir kt. [7].
1984 m. už kūrybą jis gavo Lietuvos Valstybinę premiją. 1997 m. profesoriui paskirta Lietuvos dailininkų sąjungos premija [7].

Jonas Čeponis. – Vilnius, 1976. Knygos viršelis

Jonas Čeponis. – Vilnius, 1976. Knygos viršelis

1976 m. serijoje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ buvo išleistas J. Čeponio kūrinių reprodukcijų rinkinys „Jonas Čeponis“ [3]. Įvadinio teksto autorius – dailėtyrininkas Gytis Vaitkūnas. Maskvoje išleistas J. Čeponio kūrinių albumas „Портрет. Пейзаж. Натюрморт“ (Москва, 1983). Šio leidinio sudarytojas ir įvadinio straipsnio autorius – dailininkas Vincas Kisarauskas. Išleisti taip pat keli J. Čeponio parodų katalogai [5, 6].

Apie Joną Čeponį rašoma leidinyje „Lietuvos tapyba, 1960–2013“ [9], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [2], lietuviškose enciklopedijose, periodikoje. Dailininko kūryba aptariama tapytojo, dailėtyrininko Augustino Savicko knygoje „Peizažas lietuvių tapyboje“ [10]. Apie spindinčias dailininko drobes rašė Aldona Žemaitytė, Leonardas Tuleikis, Liucija Armonaitė [1, 12, 13].

Jonas Čeponis yra daug metų gyvenęs ir dirbęs Vilniuje, kūręs Vilniaus tema. 1959 m. buvo sukurtas didelis peizažas „Senasis Vilnius sningant“ [10]. Minėtini paveikslai: „Vilnius žiemą“, „Antakalnio apylinkės“, „Vilniaus ŠEC“, „L. Stuokos-Gucevičiaus gatvė“, „Mugė Vilniuje“, „Vilniaus panorama“, „Vilniaus gotika“ ir kt. „Tapydamas senąjį Vilnių, dailininkas neperteikia impresionistinių įspūdžių, o siekia parodyti pastovų, nuo amžių susiklosčiusį monumentalų miesto vaizdą“, – rašė savo knygoje dailėtyrininkas Augustinas Savickas [10].
„Tapiau daug Vilniaus peizažų. Vilnius mane žavi ir įkvepia. Kartą eidamas Mindaugo gatve pažvelgiau žemyn ir apstulbau: stebuklas! Kaip šviečia žaliame fone Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios“, – yra sakęs dailininkas [4].

2011 m. Vilniuje, ant namo A. Goštauto g. 3 (Naujamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta profesoriui Jonui Čeponiui. Joje rašoma, kad dailininkas gyveno šiuose namuose 1977–2003 m. [7, 11]. Atminimo lentą sukūrė J. Čeponio sūnus dailininkas Ramūnas Čeponis. Atminimo lentos atidengimo iniciatorius buvo namo bendrijos pirmininkas, meno kūrėjas Tomas Bagackas. Atidengimo ceremonijos pradžią paskelbė Albino Batavičiaus ir Ipolito Petrošiaus pučiami senoviniai ragai. Po Tomo Bagacko įžanginio žodžio lentą atidengė buvęs profesoriaus studentas Vilniaus inžineriniame statybos institute, Seimo narys Saulius Stoma. Svečiai buvo pakviesti puodelio kavos į buvusį dailininko butą, kur jo šeima padėkojo bendrijai ir kaimynams už iniciatyvą ir finansinę paramą įamžinant J. Čeponio atminimą [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Armonaitė, Liucija. Spindinčios Jono Čeponio drobės baltame mieste // Lietuvos žinios. – 2004, saus. 17, priedas „Dienovidis“, p. 6.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Čeponis Jonas (1926 04 02 – 2003 01 07): tapytojas // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 81.
3. Jonas Čeponis. – 1976. – [8] p., [16] iliustr. lap. – (Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai). –Santr. rus., angl.
4. Čeponis Jonas. Dailininkai apie save: [pokalbis su dailininku J. Čeponiu]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2001, rugpj. 30, p. 11.
5. Jonas Čeponis: parodos katalogas. – 1974. – 22 p., [5] iliustr. lap.
6. Jonas Čeponis: parodos katalogas. – 1987. – [20] p., įsk. virš.
7. Elekšis, Juozas. Atidengta atminimo lenta dailininkui, profesoriui Jonui Čeponiui. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2011, geg. 5, p. 12; Prieiga per internetą: <http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/3662.html>.
8. Janonytė, Rasa. Jonas Čeponis // Dailė. – Nr. 28 (1989), p. 82-85.
9. Lietuvos tapyba, 1960–2013: [albumas]. – Vilnius, [2014], p. 10, 68-69, 406.
10. Savickas, Augustinas. Peizažas lietuvių tapyboje. – Vilnius, 1965, p. 225-228.
11. Šatavičiūtė, Lijana. Čeponis Jonas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T.4, p. 307.
12. Tuleikis, Leonardas. Gyvenimas tęsiasi… // Literatūra ir menas. – 2003, saus. 17, priedas „Dienovidis“, p. 17.
13. Žemaitytė, Aldona. Liepsnojantys peizažai: [apie tapytojo J. Čeponio paveikslus]. – Iliustr. // Dienovidis. – 1996, birž. 28, p. 8-9.

Parengė: Elvyra Raižienė (Vilniaus m. SCB, Naujamiesčio biblioteka), 2015

 

Susijusi informacija