Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 465 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Juozas Lingys

Gyvenimo datos:1919 01 01 - 1984 12 16
Gimimo vieta:Gyliškiai (Šakių r.)
Veikla:choreografas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas, Naujamiesčio seniūnija / Naujamiestis)
Padarykit aslužėj ruimužį …: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Padarykit aslužėj ruimužį …: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

1931–1938 m. mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. 1938–1940 m. studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1943 m. – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1944–1945 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1973 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetą. 1941–1943 m. ir 1945–1949 m. – Valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio (dabar „Lietuva“) šokėjas, vėliau – šokių vadovas. Nuo 1946 m. ir 1952–1953 m. – Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1958–1963 m. – Vilniaus kultūros mokyklos, 1967–1971 m. – Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas. Nuo 1978 m. – profesorius [3, 8]. Mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Juodo akmens antkapį suprojektavo sūnus, dailininkas Vytenis Lingys [6].

J. Lingys – lietuvių sceninio liaudies šokio pradininkas, lietuvių choreografinio folkloro žinovas ir tyrinėtojas, sceninio šokio kūrėjas, šokių švenčių metodinių pagrindų autorius. Pirmasis J. Lingio sukurtas šokis „Sadutė“ buvo skirtas merginoms – lietuvaitės taurumo ir moteriškumo paveikslas. Kūrybai būdinga liaudiška tradicija, lyrizmas, emocionalumas. Dauguma jo sceninių kompozicijų paremti konkrečiu liaudies šokiu arba papročių, apeigų elementais. Pastatė lietuvių šokių Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje, VDR, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir kitur. J. Lingys 1950–1980 m. buvo respublikinių dainų švenčių Šokių dienos vyriausias baletmeisteris ir meno vadovas. Sukūrė apie 200 liaudies šokių, žaidimų, sceninių kompozicijų, choreografinių vaizdų, tarp jų: „Lenciūgėlis“ (1943 m.), „Malūnėlis“ (1944 m.), „Sadutė“ (1946 m.), „Jievaro tiltas“, „Džigūnas“, „Blezdingėlė“ (1947 m.), „Gaidys“ (1948 m.), „Statybininkų šokis“ (1951 m.), „Trys mergelės“ (1958 m.), „Greitpolkė“ (1965 m.), „Kupolinis“, „Rusnietis“ (abu 1968 m.), „Šventinė polka“ (1973 m.) [8].
Kurdamas lietuvių liaudies scenines kompozicijas, J. Lingys surinko informacijos apie lietuvių tautinį šokį, apibendrino ją ir panaudojo sceninių šokių kūryboje. Išleido 20 knygų apie lietuvių liaudies šokius. Surinktą liaudies choreografinę medžiagą išspausdino leidiniuose „Lietuvių liaudies šokiai“ (Vilnius, 3 knygos:1948–1959), „Sceninis lietuvių liaudies šokis“ (1975, 1977, 1979, 1981), „Lietuviškų šokių pynė“ (Vilnius, 5 dalys: 1978–1988). Savo sukauptą biblioteką padovanojo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedrai.

Apie J. Lingio gyvenimą ir kūrybą išleista choreografo Kazio Poškaičio parengta knyga „Padarykit aslužėj ruimužį“ [6]. Knyga parašyta remiantis paties J. Lingio, jo amžininkų prisiminimais, laiškais, straipsniais spaudoje. Choreografo biografiją rasime lietuvių enciklopedijose, tarp jų – naujausioje „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], „Muzikos enciklopedijoje“ (V., 2003. T. 2), Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1], kraštotyrininkų Bernardo Aleknavičiaus, Vincento Aleknavičiaus knygose „Novužės krašto vaikai“ (Klaipėda, 2008. D. 6), „Sintautų parapija“ (Marijampolė, 2003), „Sintautų kalendoriuje“ [2]. Trumpa biografija ir informacija apie kapą Antakalnio kapinėse pateikiama „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade“ (Vilnius, 2008). Yra straipsnių periodikoje [4, 7].

Lingys, Regimantas. Juozas Lingys: biobibliografinė rodyklė. – Vilnius, 1984. Knygos viršelis

Lingys, Regimantas. Juozas Lingys: biobibliografinė rodyklė. – Vilnius, 1984. Knygos viršelis

1984 m. buvo išleista J. Lingio sūnaus Regimanto Lingio parengta žymaus choreografo biobibliografinė rodyklė [5]. Knygoje pateikiamos svarbiausios J. Lingio gyvenimo ir veiklos datos, suregistruotos 1948–1981 m. publikuotos knygos ir straipsniai, supažindinama su literatūra apie choreografą ir jo kūrybą.

Vilniuje Juozas Lingys gyveno 1940–1943 m. ir nuo 1945 iki mirties. Yra gyvenęs Vilniaus universiteto studentų bendrabutyje Tauro g. 4, vėliau name Stepono g. 1, Universiteto g. 3. 1960–1980 m. gyveno dabartinėje A. Vienuolio gatvėje [6].

1988 m. Vilniuje, ant namo A. Vienuolio g. 14 (tuo metu – K. Požėlos g. 34, Naujamiesčio seniūnija), kur 1960–1980 m. gyveno J. Lingys, buvo atidengta memorialinė lenta [4].

Choreografo gimtajame krašte, Šakiuose yra Juozo Lingio parkas, kuriame vyksta kultūriniai renginiai, mugės. Šakių miesto parke yra atminimo lenta pažymėtas ąžuolas, kurį sodino gimnazistas J. Lingys su klasės draugais.

Literatūra ir šaltiniai

1.Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Lingys Juozas (1919 01 01–1984 12 16): choreografas, profesorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 245.
2. Girdauskienė, Laima. Šokis – gyvenimo tikslas ir prasmė // Sintautų kalendorius. – 2004, p. 8-10.
3. Gražulienė, Almutė. Gyvenimas, paskirtas šokiui. – Nuotr. // Tautos skambesiai. – [Vilnius], 2008. – [T. 2], P. 34-35.
4. Įamžintas menininko atminimas: [atidengta memorialinė lenta J. Lingiui].– Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1988, kovo 28.
5. Lingys, Regimantas. Juozas Lingys: biobibliografinė rodyklė. – Vilnius, 1984. − 116 p.
6. Padarykit aslužėj ruimužį …: Juozas Lingys gyvenime ir kūryboje. – Vilnius, 1996. – 247, [2] p. : iliustr., faks., nuotr.
7. Poškaitis, Kazys. Meistrą prisimenant. – Portr. // Liaudies kūryba. – [T.] 3 (1992), p. 191-192, 194.
8. Ruzgaitė, Aliodija. Lingys Juozas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 408-409.

 Parengė Danguolė Dainienė , 2016

 

Susijusi informacija