Jonas Švažas

Jonas Švažas atsiminimuose. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Jonas Švažas atsiminimuose. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

1938–1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1946–1953 m. studijavo tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1953 m. baigė institutą, iki 1976 m. dirbo jame tapybos dėstytoju. 1965 m. J. Švažui buvo suteiktas docento mokslinis vardas. 1953 m. buvo priimtas į tuometinę Lietuvos TSR dailininkų sąjungą: 1953–1959 m. buvo jaunųjų dailininkų sekcijos pirmininkas; nuo 1956 m. – sąjungos valdybos narys; 1959–1969 m., 1973–1974 m. – Tapybos sekcijos biuro pirmininkas. Buvo Pabaltijo tapybos bienalių iniciatorius. Svajojo, kad bienalės (vėliau trienalės) Vilniuje taptų tikra tapybos švente, išryškintų skirtingų mokyklų bei krypčių menines tendencijas. Surengė tokio tipo parodas 1969, 1972, 1975 m.

1975 m. J. Švažui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, įteikta Lietuvos TSR valstybinė premija.
Dirbdamas Dailės institute J. Švažas įsitraukė į kūrybinę veiklą. Pradėjo tapyti. 1965 m. Vilniaus dailės muziejaus rūmuose J. Švažas surengė pirmą personalinę savo darbų parodą. Jo darbų individualiosios parodos buvo surengtos 1969 m. Vilniuje, 1970 m. Rygoje (Latvija), 1971 m. Kaune [2, 6].
J. Švažas mirė 1976 m. gruodžio 14 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Dailininko kapas yra centrinio tako gale, kairėje pusėje. Antkapinis paminklas pastatytas 1982 m. (skulpt. Stanislovas Kuzma, archit. Algimantas Alekna). Antkapinį paminklą sudaro kapavietę dengiančios pilko granito pakopos, atraminė sienelė palei kapo šiaurinį pakraštį ir ant 0,25 m. aukščio postamento iš vario lakštų sumontuota alegorinė gulinčio žmogaus figūra. Po ja yra vario lakštas su iškaltu įrašu: „Dailininkas / Jonas Švažas / 1925-1976“. Postamente iškaltas tapytojo parašas [3, 4].

Dailininko kūrybinį palikimą sudaro apie 600 tapybos darbų, daugiau kaip 300 pastelių ir apie 150 piešinių. Pirmenybę teikė urbanistiniam ir pramoniniam peizažui (technikos motyvų ciklas: „Tiltas“, 1965; „Kranai“, 1967; „Klaipėdos uoste“, 1967; „Transformatoriai“, 1969; „Tilto statyboje“, 1975), taip pat gamtiniam peizažui. Sukūrė antifašistinių kūrinių ciklą („IX fortas“, 1969), ciklą Artimųjų Rytų tema. Tapybos darbuose dailininkas išplėtojo ir medžio įvaizdį. J. Švažo tapybos darbams būdinga metaforiška tikrovės interpretacija, meninio požiūrio novatoriškumas, tektoniška kompozicija, skambios dekoratyvios spalvos, pabrėžiama plastinė paveikslo struktūra [1, 2].
Išleisti J. Švažo tapybos darbų albumai: lietuvių kalba „Jonas Švažas“ [6], Marijos Švažienės ir Sauliaus Švažo parengtas albumas „Jonas Švažas“ [7]Irenos Kostkevičiūtės ir Marijos Švažienės sudarytas katalogas „Jonas Švažas. Tapyba“ (Vilnius, 1995); rusų kalba „Ионас Шважас: Природа и индустрия“ (Москва, 1975).

Kostkevičiūtė, Irena. Jonas Švažas. – Vilnius, 1985. Knygos viršelis

Kostkevičiūtė, Irena. Jonas Švažas. – Vilnius, 1985. Knygos viršelis

Apie J. Švažo gyvenimą ir kūrybą yra išleista Irenos Kostkevičiūtės monografija „Jonas Švažas“ [2]. Apie žymų tapytoją rašoma Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [4], Antano Rimvydo Čaplinsko žinyne „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ (Vilnius, 2000) ir kt., taip pat periodikoje, internete. Išleista knygotyrininko prof. Vlado Žuko sudaryta atsiminimų knyga „Jonas Švažas atsiminimuose“ (Vilnius, 2003). Dailininkas prisimenamas kultūros veikėjo  Sigizmundo Šimkaus knygoje „Žmonės ir pasaulis“ (Vilnius, 1979), poeto, vertėjo Jono Čekio „Knygos kūrėjų talkoje“ (Vilnius, 1995), pedagogo, prozininko Stasio Bataičio „Atspindžiai“ (Vilnius, 1994) ir kt.

Nuo 1946 m. J. Švažas su pertraukomis gyveno ir dirbo Vilniuje. Dailininkas buvo giliai įaugęs į Vilniaus meno pasaulį, stipriai įsiliejęs į bendrą dvasinės kultūros pulsą. Vilniaus senamiestis, kur būrėsi svarbūs meninio judėjimo centrai, Lietuvos dailininkų sąjunga, įsikūrusi Antakalnyje, barokinės šv. Petro ir Povilo bažnyčios kaimynystėje, tarsi ženklino pagrindinę tapytojo darbo ir jo kasdieninių interesų geografiją.
1962 m. J. Švažo kūryboje pasirodė Vilniaus motyvai („Vakaras Tilto gatvėje“, „Kieme“, „Vilnius“ I, II, „Vilniaus senamiestyje“). Tai buvo pavieniai tapybos darbai, paskutiniais gyvenimo metais sujungti į didelį ciklą. 1976 m. J. Švažas sukūrė 40 drobių Vilniaus peizažų ir medžių ciklą „Vilniaus kiemai“. Ciklui motyvų nereikėjo toli ieškoti. Tai daugybę kartų matyti Vilniaus kiemai ir gatvelės, o ypač daugelį metų tapyti seni Vilniaus senamiesčio medžiai; jie supo Dailės institutą ir šliejosi prie šv. Onos bažnyčios šoninės sienos, išsirikiavę į alėją Vilnelės link. Įspūdingai gumbuoti, storais deformuotais kamienais, daugybę kartų genėti, belapiai ir vėl sulapoję tie medžiai buvo tarsi užbūrę dailininką savo gyvastimi ir plastinių formų gausa. Šviesūs ir skambūs Vilniaus kiemų paveikslai. Kaip rašo dailininko kūrybos tyrinėtojai, J. Švažo Vilnius turi nekasdieniško, kiek teatrališko iškilmingumo, nutviekstas lyg kokio sceninio apšvietimo burtų. Dailininkas savitu žvilgsniu žvelgė į Vilniaus siauras gatveles, jungiančias kiemus, žmones, epochas. Jį traukė ne tiek uždarų formų, kiek atvirų, kažkur vedančių gatvelių motyvai, posūkiai, kreivės, arkų angos, kupinos romantinės nežinomybės ir paslapties. J. Švažas įprastą, kasdienišką senojo Vilniaus kiemą, gatvelę nutvieskia auksine šviesa, primenančia brandaus javo jūros spalvą, kviečia įsižiūrėti į amžių nugludintas sienas pirminiame jų spindesy [2, 5].

2005 m. rugpjūčio 5 d., minint tapytojo 80-ąsias gimimo metines, Vilniuje, ant namo Jogailos g. 12 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta Jonui Švažui skirta memorialinė lenta (skulpt. Jonas Naruševičius, archit. Petras Vytautas Zaranka) [8]. Lentoje iškaltas tapytojo atvaizdas ir įrašas: „Šiame name 1959–1976 metais gyveno ir kūrė žymus dailininkas tapytojas Jonas Švažas (1925–1976)“ [9].

1985 m. Vilniuje išleistoje Irenos Kostkevičiūtės monografijoje „Jonas Švažas“ įdėta dailininkui skirtų leidinių ir straipsnių bibliografija [2].
2015 m. Klaipėdoje išleistame albume „Jonas Švažas“ išspausdinta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vyriausiosios bibliografės Giedrės Miknienės parengta dailininko bibliografija [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrijauskas. Antanas. Jono Švažo monumentalumas ir jausmingų spalvų galia. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Logos. – 2008, Nr. 55, p. 116-126.
2. Kostkevičiūtė, Irena. Jonas Švažas. – Vilnius, 1985. – 115 p., 48 iliustr. lap. – Kūrinių katalogas: p. 203-207. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose, p. 202. – Pavardžių r-klė: p. 214-215.
3. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 289-290.
4. Ramanauskienė, Stasė. Jonas Švažas: [dailininko biografija]. – Portr., iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 288-289.
5. Šimkus, Sigizmundas. Gamtos ir industrijos sankryžose: keli tapytojo Jono Švažo asmenybės bruožai. – Portr., iliustr. // Šimkus, Sigizmundas. Žmonės ir pasaulis. – Vilnius, 1979. – P. 25-43.
6. Jonas Švažas. – Vilnius: Vaga, 1970. – [7] p., [16] iliustr. lap. – (Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai). – Tekstas liet., rus., angl.
7. Jonas Švažas: [tapybos albumas]. – Klaipėda, 2015. – 239, [1] p.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl.
8. Tapytojui atminti: [žinutė apie tapytojo Jono Švažo atminimo lentos atidengimą Vilniuje] // Lietuvos rytas. – 2005, rugpj. 9, priedas „Mūzų malūnas”, p. 3.
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2020 [žiūrėta 2020-12-17]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2011; 2020

Dalintis straipsniu: