Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Vileišis

Gyvenimo datos:1872 01 03 - 1942 06 01
Gimimo vieta:Mediniai (Pasvalio r.)
Veikla:teisininkas, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės Akto signataras
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Paminklas (Vilniaus miestas)
Jonas Vileišis. Nuotr. iš kn.: Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1995.

Jonas Vileišis. Nuotr. iš kn.: Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1995.

1884–1891 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1891–1894 m. studijavo Sankt Peterburgo universitete, Fizikos-matematikos fakultete, 1894–1898 m. – Teisės fakultete. 1895 m. įsitraukė į tautinę kultūrinę veiklą. 1898 m. grįžo į Lietuvą. 1898–1918 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1899 m. Berlyno universitete vieną semestrą studijavo kriminalinę teisę. 1900 m. dirbo advokato Tado Vrublevskio padėjėju. Padėjo įrengti tarptautinės Paryžiaus parodos Lietuvos skyrių: parengė parodai medžiagą apie lietuvių spaudos draudimą, jos nelegalų leidimą už Rusijos imperijos ribų, platinimą Lietuvoje, carines represijas. Su J. Vileišio pagalba Paryžiaus parodos Lietuvos skyriaus komitetas parengė bibliografinį leidinį „Lietuviškų knygų katalogas“. 1901 m. ir 1902 m. kartu su visuomenininku J. Šauliu N. Maco spaustuvėje išleido lietuvišką raidyną. 1900 m. J. Vileišio iniciatyva sudarytas komitetas paminklui ant V. Kudirkos kapo pastatyti. Buvo vienas iš V. Kudirkos raštų leidimo iniciatorių. J. Vileišis yra vienas iš Lietuvių demokratų partijos kūrėjų (1902 m.) ir vienas iš Valstiečių sąjungos kūrėjų (1905 m.). 1906 m. tapo prisiekusiuoju advokatu. 1913 m. atnaujino „Varpo“ žurnalo leidimą Tilžėje. 1916 m. su kitais visuomenės veikėjais pasirašė memorandumą dėl Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos. Rūpindamasis švietimo reikalais Alantos valsčiuje (Molėtų r.) įsteigė šešias pradžios mokyklas. 1917–1920 m. – Lietuvos Tarybos narys. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais Vilniuje (Pilies g. 26) pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1919 m. apsigyveno Kaune. 1918–1919 m. – II-ojo Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, 1919 m. – IV-ojo Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabineto finansų ministras. Parengė ypatinguosius valstybės apsaugos įstatymus. Dalyvavo pirmajame Lietuvos bankų ir kredito įstaigų suvažiavime, atidarė pirmąją Taupomąją valstybės kasą. 1919–1921 m. vadovavo misijai JAV Lietuvos juridiniam pripažinimui ir finansinei paramai gauti. 1921 m. grįžo į Kauną. 1922 m. išrinktas I-ojo seimo atstovu, priklausė liaudininkų demokratų frakcijai. 1924 m. įsteigė Lietuvos miestų sąjungą. 1921–1933 m. buvo Kauno miesto burmistras. 1934 m. išrinktas Kauno miesto tarybos nariu. J. Vileišis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmezgęs magistratūros ryšius su Pabaltijo ir kitų Europos valstybių sostinėmis. J. Vileišio pastangomis Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi įgyvendinti socialinę mokinių globą ir jų sveikatos priežiūrą, įvedė vaikų privalomąjį pradinį mokymą. J. Vileišio iniciatyva 1924–1925 m. pastatyta M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija, 1925 m. atidaryta Vinco Kudirkos biblioteka, 1934 m. įkurtas Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. 1933–1940 m. dirbo Valstybės Taryboje. Parengė Civilinio kodekso projektą. Skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1941–1942 m. dirbo pogrindyje veikiančioje liaudininkų organizacijoje. J. Vileišis mirė 1942 m. birželio 1 d. Kaune. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių šeimos kape [2, 4, 6].

1929 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu, 1934 m. – Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, Savanorių kūrėjų medaliu [4].

J. Vileišis paskelbė per 500 mokslinių ir publicistinių „Varpo“, „Lietuvos ūkininko“, „Vilniaus žinių“, „Lietuvos žinių“ laikraščiuose. 1932 m. sausio 15 d. „Lietuvos žiniose“ išspausdinti signataro „Atsiminimai – netolimoji praeitis“ [2].

Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1995. Knygos viršelis

Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1995. Knygos viršelis

Išleista istoriko Jono Aničo monografija „Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai“ [2]. Rašydamas veikalą, autorius panaudojo J. Vileišio kūrybinį palikimą (publicistinius straipsnius), archyvinius dokumentus, rankraštynų medžiagą. Knygoje yra skyrius „Dvidešimt metų Vilniuje“. Leidinyje paskelbtos signataro svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos, skyrių gale išspausdinti bibliografijos sąrašai, yra pavardžių rodyklė. Knygos leidimą parėmė Vileišių šeima ir Pasvalio rajono savivaldybė. J. Aničas yra parengęs ir nedidelės apimties leidinį „Jonas Vileišis, 1872 01 03 – 1942 06 01  Gyvenimo ir veiklos datos“ (Vilnius, 1992). Apie signatarą rašoma ir Jono Aničo knygoje „Broliai Vileišiai: didieji Lietuvos kėlėjai: lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms“ [1]. 1993 m. Čikagoje išleista Antano Kučio knyga „Vileišiai: trijų brolių darbai tautai“ [6]. Jono Vileišio gyvenimui ir veiklai skirta trečioji leidinio dalis. Knygoje pateikiamos signataro atsiminimų ir straipsnių ištraukos. Spausdinami jo dukterų Alenos Devenienės-Grigaitienės ir Ritos A. Bagdonienės atsiminimai. Yra bibliografijos sąrašas. Leidinys parengtas Alenos Devenienės-Grigaitienės iniciatyva. Apie J. Vileišį rašoma daugelyje leidinių: „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas“ (Vilnius, 2016), „Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas“ (Vilnius, 2007), „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ (Vilnius, 2006), Algimantas Liekis „Signatarai: vasario 16“ [7], Algirdas Banevičius „111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų“ (Vilnius, 1991), Julius Būtėnas „Vinco Kudirkos bendražygiai“ (Vilnius, 1993). Apie J. Vileišio gyvenimą ir veiklą Vilniuje rašoma Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ [4], Viktoro Petkaus leidinyje „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia“ [8], „Vilniaus miesto istorijos skaitiniuose“ [9], periodikoje.
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido jauniausios signataro dukters, teisininkės, bibliotekininkės, 1944 m. pasitraukusios iš Lietuvos, gyvenančios JAV, Ritos Agotos Vileišytės-Bagdonienės (g. 1920) prisiminimus „Tolimi vaizdai“ (Vilnius, 2008). Memuarų autorė pasakoja apie savo vaikystės ir jaunystės metus Lietuvoje, nemažai rašo ir apie savo tėvą Joną Vileišį. Knyga gausiai iliustruota.
2011 m. sukurta broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams skirta internetinė svetainė „Apie brolius Vileišius“. Svetainėje pateikiamos svarbiausios J. Vileišio gyvenimo ir veiklos datos, kai kurie suskaitmeninti signataro straipsniai, yra nuotraukų galerija ir kt.

1898–1918 m. J. Vileišis gyveno Vilniuje. Kurį laiką yra gyvenęs Odminių g. 3 (buv. Koževennaja) [2, p. 142], taip pat Šv. Jurgio prospekte 24-6 (dabar Gedimino pr. 26) (R. A. Vileišytė. Tolimi vaizdai. V., 2008). Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kovojo už pamaldų laikymą lietuvių kalba Vilniaus ir Vilnijos krašto bažnyčiose. 1898 m. su bendraminčiais įkūrė slaptą „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ būrelį, skirtą kovai dėl Šv. Mikalojaus bažnyčios grąžinimo lietuviams. 1899–1902 m. kartu su kitais visuomenės veikėjais organizavo slaptą lietuviškų leidinių gabenimą iš Tilžės į Vilnių, Šv. Mikalojaus bažnyčios patalpose įrengė slaptą knygų sandėlį. Apie tai rašė savo atsiminimuose [9]. J. Vileišio pastangomis Šv. Mikalojaus bažnyčia tapo centru, iš kurio uždraustas spausdintas lietuviškas žodis sklido po visą Vilniją [8, 9]. 1900 m. su visuomenės veikėju E. Nonevičiumi subūrė varpininkų kuopą, kuri raštais rėmė „Varpo“ žurnalą ir „Ūkininko“ laikraštį. 1900 m. kartu su kitais tautinio atgimimo veikėjais įkūrė slaptą draugiją „Daukanto manta“ lietuvių mokslo ir meno kūriniams leisti, lietuvių rašytojams ir menininkams remti. Tais pačiais metais vaidino pirmajame Vilniaus lietuvių spektaklyje. 1900–1901 m. žiemą su kitais lietuvybės veikėjais surengė pirmąjį Vilniaus lietuvių vakarą. 1904 m. panaikinus spaudos draudimą, įsteigė savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“. 1905–1906 m. buvo šio savaitraščio redaktorius ir leidėjas. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus seimo posėdžiuose, padėjo ruošti seimo nutarimus. 1907–1908 m. – kultūros draugijos „Vilniaus kanklės“ valdybos pirmininkas. Tais pačiais metais su kalbininku J. Jablonskiu ir visuomenės veikėju A. Smetona įsteigė „Aušros“ draugiją lietuviškoms knygoms leisti ir bibliotekoms steigti. 1906 m. su kitais visuomenės veikėjais organizavo pirmąją lietuvių dailės parodą. 1907 m. kartu su dailininkais M. K. Čiurlioniu, A. Žmuidzinavičiumi, skulptoriumi P. Rimša ir gydytoja S. Gimbutaite įsteigė Lietuvių dailės draugiją. 1907 m. buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų. Tais pačiais metais su bendraminčiais įsteigė Vilniaus „Aušros“ draugiją kultūros ir švietimo darbui Vilnijos krašte. 1907–1909 m. – „Vilniaus žinių“ redaktorius ir leidėjas. 1909 m. kartu su kitais kultūros veikėjais įsteigė „Rūtos“ draugiją, kurios tikslas buvo dirbti kultūros ir švietimo darbą Vilniuje ir jo apylinkėse. 1909–1915 m. leido laikraštį „Lietuvos žinios“. 1910 m. parašė ir „Lietuvos žiniose“ išspausdino pirmąją istorinę Vilniaus lietuvių tautinės kultūrinės veiklos apžvalgą. J. Vileišiui, kaip vienam iš Lietuvių mokslo draugijos vadovų, teko dalyvauti Pilies (Gedimino) kalno gynimo akcijoje, kai 1911 metais Vilniaus magistratas planavo čia įrengti vandens rezervuarą [2]. 1911 m. J. Vileišis Vilniuje suorganizavo pirmąją sporto draugiją Lietuvoje – Lietuvių gimnastų kuopą. 1913 m. kartu su kitais kultūros ir meno veikėjais įsteigė M. K. Čiurlionio kuopą, rūpinosi M. K. Čiurlionio galerijos įkūrimu. Tais pačiais metais kartu su kitais visuomenės veikėjais įsteigė Lietuvių kredito draugiją (Lietuvių banką), buvo išrinktas draugijos valdybos nariu. 1914 m. įkūrė lietuvių „Globos“ draugiją. 1915–1916 m. – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo agronomijos ir teisių pagalbai teikti pirmininkas. 1916 m. už kurstomų lapelių platinimą įkalintas Lukiškėse, vėliau ištremtas į Čersko koncentracijos stovyklą. Pabėgęs iš stovyklos kurį laiką slapstėsi Berlyne. 1917 m. grįžo į Vilnių. 1918 m. įsteigė Lietuvių kalbos kursus. 1919 m. Rusijos kariuomenei puolant Vilnių, persikėlė gyventi į Kauną. Gyvendamas Kaune J. Vileišis aktyviai dalyvavo politinio ir kultūrinio Vilniaus vadavimo sąjūdžio veikloje: rašė straipsnius spaudoje Vilniaus vadavimo klausimais, suteikė prieglobstį lenkų okupacinės valdžios iš Vilniaus ištremtiems lietuvių visuomenės veikėjams [2, 4, 6].

Aničas, Jonas, Mikelinskaitė, Paulė. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Aničas, Jonas, Mikelinskaitė, Paulė. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26), veikia nuolat papildoma Vasario 16-osios Akto Signatarams, taip pat J. Vileišiui, skirta ekspozicija.

2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje, ant namo Liejyklos 9 (Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mikalojus Povilas Vilutis), skirta 1907 m. įsteigtai Lietuvių dailės draugijai bei jos steigėjams: Sofijai Gimbutaitei, Petrui Rimšai, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Antanui Žmuidzinavičiui ir Jonui Vileišiui [10, 11].

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje atidengtos dvi atminimo lentos. Viena jų yra skirta broliams Antanui, Petrui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Algirdas Bosas) [1], o antroji – Nepriklausomybės Akto Signatarams, tarp kurių buvo ir Jonas Vileišis [8].

2018 m. vasario 8 d. Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere (Senamiesčio seniūnija), atidengtas paminklas Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Regimantas Midvikis). Paminklas pastatytas Vileišių giminės iniciatyva. Ant paminklo iškaltas teisininkui skirtas įrašas: „Jonas Vileišis / advokatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto kūrėjas ir signataras, pirmasis Lietuvos pasiuntinys Amerikoje, JAV (1919–1921), laikinosios sostinės Kauno (1921–1931) burmistras, publicistas / 1872 01 03 – 1942 06 01″. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo J. Vileišio dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė [5].

2007 m. Lietuvos savivaldybių asociacija, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Jono Vileišio premiją už aktualius straipsnius žiniasklaidoje savivaldos temomis.

2004 m. Vilniuje išleistas istoriko Jono Aničo ir bibliografės Paulės Mikelinskaitės sudarytas leidinys „Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos“ [3]. Leidinyje pateikiama J. Vileišio bibliografija, apimanti 1894–2003 m. laikotarpį, nurodomi J. Vileišio slapyvardžiai.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aničas, Jonas. Broliai Vileišiai: didieji Lietuvos kėlėjai: lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms. – Vilnius, 2003. – 47, [1] p.: iliustr., faks. – Bibliogr.: p. 47 (8 pavad.).
2. Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1995. – 668, [1] p.: iliustr., faks. – Santr. angl. – Bibliogr. sk. gale. – Vardų r-klė: p. 645-666.
3. Aničas, Jonas. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos / Jonas Aničas, Paulė Mikelinskaitė. – Vilnius, 2004. – 215 p.: portr.  
4. Gudonytė, Alma. Vileišis Jonas, 1872 01 15(01 03) – 1942 06 01: visuomenės ir politikos veikėjas, teisininkas / Alma Gudonytė, Nastazija Kairiūkštytė. – Portr. – Bibliogr.: 20 pavad. // Gudonytė, Alma, Kairiūkštytė, Nastazija. Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 2009. – P. 337-340.
5. Klusas, Mindaugas. Nepriklausomybės šaukliai: sostinė atidavė pagarbą broliams Vileišiams: [apie Vileišių paminklo atidengimą Vilniuje]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2018, vas. 9, p. 1, 5.
6. Kučys, Antanas. Vileišiai: trijų brolių darbai tautai. – Petersburg (Florida), 1993. – 624 p., [1] sulankst. lap.: iliustr. – Bibliogr.: p. 611-619. – Vardynas: p. 620-624.
7. Liekis, Algimantas. Jonas Vileišis, 1872-1942. – Portr., iliustr. // Liekis, Algimantas. Signatarai: vasario 16. – Vilnius, 1996. – P. 375-389.
8. Petkus, Viktoras. Jonas Vileišis (1872 I 3 – 1942 VI 1) // Petkus, Viktoras. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – P. 234-236.
9. Vileišis, Jonas. Iš atsiminimų apie slaptą knygų gabenimą į Vilnių // Vilniaus miesto istorijos skaitiniai. – Vilnius, 2001. – P. 378.
10. Vilutis, Mikalojus Povilas. Rugsėjo 4 d. Vilniuje, Liejyklos g. 9, atidengta Mikalojaus Povilo Vilučio sukurta atminimo lenta Lietuvių dailės draugijos 105 metų sukakčiai paminėti: [atminimo lenta: spalvota fotografija]. – Iliustr. // Dailė = Art. – 2012, Nr. 2(60), p. 176.
11. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2018 [žiūrėta 2018-02-13]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=6>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2014; 2018

Susijusi informacija