Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 559

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Žemaitis-Vytautas

Gyvenimo datos:1909 03 15 - 1954 11 26
Gimimo vieta:Palanga
Veikla:partizanas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)
Jonas Žemaitis

Gaškaitė-Žemaitienė, Nijolė. Žuvusiųjų prezidentas. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

1929 m. baigė Karo mokyklą Kaune. 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje Fonteneble (Fontainebleau). Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukė iš pulko, kuriam buvo įsakyta su Raudonąja armija trauktis į Rytus. Nepanoręs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą, gyveno Lentvaryje, Kaune, vėliau – Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaime. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo daugiau kaip 100 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus (1890–1973) Vietinę rinktinę ir tapo šios rinktinės 310 bataliono vadu [4, 5, 10].

Sovietams okupavus Lietuvą, J. Žemaitis iš pradžių kurį laiką slapstėsi, tačiau netrukus įsitraukė į aktyvų pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjimą.
1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės, veikusios Raseinių apskrityje, štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. paskelbė apie vyriausiosios partizanų vadovybės atkūrimą ir 1949 metais sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS). J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku ir Ginkluotųjų pajėgų vadu. Jam suteiktas partizano generolo laipsnis [4, 5, 10].
Žemaičiui vadovaujant buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija ir taktika. 1953 m. buvo suimtas, o 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Palaidojimo vieta nežinoma.

1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu J. Žemaitis po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. Respublikos prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo jam buvo suteiktas dimisijos generolo laipsnis.
2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-ąsias ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio gimimo 100-ąsias metines, priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją valstybės vadovas, faktiškai ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas [3].

Istorikės, publicistės Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knygoje „Žuvusiųjų prezidentas“ plačiai atskleista  J. Žemaičio biografija, publikuojami Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dokumentai, artimųjų ir bendražygių prisiminimai [4]. Minint J. Žemaičio 100-ąsias gimimo metines, išleista publicisto Petro Girdzijausko knyga „Partizanų išrinktas Lietuvos prezidentas“ (Vilnius, 2009).
Apie garsų partizaną taip pat rašoma Nijolės Gaškaitės knygoje „Pasipriešinimo istorija, 1944–1953 metai“ (Vilnius, 1997), leidinyje „Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ (Vilnius, 2008, T. 2), Roko Subačiaus knygoje „Dramatiškos biografijos“ [8], istoriko Henriko  Šadžiaus istorinėje biografinėje monografijoje „Tautos drama“ (Kn. 2, Vilnius, 2016), leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2006), Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011) ir kt., periodikoje. Yra informacijos internete.

Totorių g. 25/3, Vilniuje: istorija ir architektūra. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Totorių g. 25/3, Vilniuje: istorija ir architektūra. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

1999 m. vasario 16 d. Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (Totorių g. 25, Senamiesčio seniūnija) buvo atidengtas paminklas partizanų generolui Jonui Žemaičiui (skulpt. Gintautas Lukošaitis, archit. Mindaugas Mačiulis) [2, 6, 7].

2009 m. kovo 13 d., minint partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (Šilo g. 5a, Antakalnio seniūnija) Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Karo akademijos viršininkas brg. gen. Edvardas Mažeikis iškilmingai atidengė generolo Jono Žemaičio bareljefą (skulpt. Liutauras Serapinas ir Mindaugas Būga) [1, 9].

J. Žemaičio pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke.

1998 m. lapkričio 20 d. krašto apsaugos ministras suteikė Lietuvos karo akademijai generolo Jono Žemaičio vardą [5, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bičkauskienė, Danguolė. Atidengtas partizanų generolo Jono Žemaičio bareljefas. – Nuotr. // Krašto apsauga. – 2009, Nr. 7 (bal. 10 – bal. 24), p. 16-17.
2. Buivydas, Rimantas. Apie paminklą ir jo užkulisius. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1998, saus. 31, p. 8, 10.
3. Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Lietuvos Respublikos Seimas. Deklaracija [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-10-05]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=339103&p_query=&p_tr2=>.
4. Gaškaitė-Žemaitienė, Nijolė. Žuvusiųjų prezidentas: [Jono Žemaičio biografija]. – 2-asis leid. – Vilnius, 2005. – 566 p. – Santr. angl. 
5. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Generolas Jonas Žemaitis [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017-10-05]. Prieiga per internetą:  <http://www.lka.lt/lt/apie-mus/generolas-jonas-zemaitis.html >
6. Girnius, Kęstutis Kazimieras. Paminklas partizanų vadui [Jonui Žemaičiui]. – Iliustr. // XXI amžius.  – 1999, vas. 26, p. 11.
7. Semaška, Algimantas. Simono Daukanto aikštė ir jos aplinka : [Vilniuje]. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais. – Vilnius, [2008]. – P. 608.
8. Subačius, Rokas. Partizanų generolas Vytautas [Jonas Žemaitis] // Subačius, Rokas. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius, [2007]. – P. 251-266.
9. Vareikienė, Rozvita. Ne tik žuvusiųjų prezidentas. – Iliustr., portr. // Ateitis. – 2009. – Nr. 3, p. 9-10.
10. Pinet, Thierry. Jonas Žemaitis (1909-1954) : a Lithuanian leader in the anti-Soviet fight. – Iliustr., portr. – Angl. // Lithuanian papers. – Vol. 17 (2003), p. 17-20.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2017

Susijusi informacija