Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 565

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Josifas Brodskis (Josif Brodskij / Бродский Иосиф Александрович )

Gyvenimo datos:1940 05 24 - 1996 01 28
Gimimo vieta:Leningradas (Sankt Peterburgas) (Rusija)
Veikla:rusų poetas, eseistas, vertėjas, Nobelio premijos laureatas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Иосиф Бродский в Литве / [авт.-сост. Яков Клоц].  – Санкт-Петербург, 2010. Knygos viršelis

Иосиф Бродский в Литве. – Санкт-Петербург, 2010. Knygos viršelis

Gimė fotokorespondento Aleksandro Brodskio šeimoje. Baigė septynias vidurinės mokyklos klases. Dėl sunkios šeimos materialinės padėties ir vieno mokytojo antisemitizmo metė mokyklą ir įsidarbino gamykloje mokiniu frezuotoju. Vėliau dirbo įvairiausius darbus: sanitaru, katilinės kūriku, švyturio prižiūrėtoju, geologinių ekspedicijų darbininku. Tuo metu daug skaitė, bendravo su rusų intelektualais, mokėsi anglų ir lenkų kalbų [1, 2]. Eilėraščių rašymas, nepriklausant valdiškai įstaigai, sovietmečiu nebuvo laikomas darbu [4]. 1964 m. vasario 13 d. J. Brodskis, apkaltintas veltėdžiavimu, buvo teistas ir ištremtas į Norinskajos kaimą (Archangelsko sritis). Rusų inteligentų ir pasaulio visuomenės protestų dėka 1965 m. pabaigoje buvo paleistas ir grįžo į tuometinį Leningradą. 1972 m. J. Brodskiui, neturėjusiam pastovaus darbo, vėl grėsė kalėjimas arba psichiatrinė ligoninė. Jis pasirinko emigraciją. Per Austriją, gavęs Mičigano universiteto pakvietimą, išvyko į Ameriką. 1977 m. gavo JAV pilietybę ir į tėvynę daugiau negrįžo [1, 2]. Nuo 1981 m. persikėlė gyventi į Niujorką. Dėstė rusų ir lyginamąją poeziją viename Niujorko koledžų. Buvo apdovanotas Makartūro (MacArthuro) fondo premija, nacionaline knygų premija. 1991 m. J. Brodskiui buvo suteiktos JAV Kongreso bibliotekos poezijos konsultanto pareigos [1, 2, 4]. 
Mirė 1996 m. sausio 28 d. Niujorke. Žmonos sprendimu 1997 m. birželio 21 d. buvo perlaidotas poeto mylimame mieste – Venecijoje, San Mikelės kapinėse [2, 4].

J. Brodskis pradėjo intensyviai rašyti nuo aštuoniolikos metų, o pirmasis rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo JAV 1965 m. Iki 1988 m. jo eilėraščiai Sovietų Sąjungoje beveik nebuvo spausdinami, bet leidžiami savilaidos būdu ir slapta platinami.
J. Brodskio sukūrė unikalų eilėraščio tipą. Jo poezijoje vyrauja egzistencinė, metafizinė, religinė problematika. Eilėraščiai pasižymi intelektualia ironija, meistriška forma, juose daug kultūrinių įvaizdžių, simbolių. Vertinga jo eseistika, autobiografinė proza ir literatūros kritika [5]. 1986 m. poeto esė knyga „Mažiau už vieną“, kurioje jis pasakoja apie savo vaikystę, apie susitikimus su rusų poetais A. Achmatova, L. Mandelštamu, M. Cvetajeva, buvo apdovanota Amerikos kritikų asociacijos premija. 1987 m. J. Brodskiui buvo paskirta Nobelio premija „už įvairialypę kūrybą, pasižyminčią minties aštrumu ir išskirtiniu poetiškumu“ [1, p. 469].
Nemažai J. Brodskio kūrybos išversta į lietuvių kalbą. Vilniui ir Lietuvai yra skirti keli poeto eilėraščiai. Eilėraščių cikle „Lietuviški divertismentai“ aprašoma Vilniaus „Neringos“ kavinė, Šv. Kotrynos ir Dominikonų bažnyčios [3, 6].
J. Brodskis mėgo piešti. Piešė ant visko, kas pakliuvo po ranka. Piešinių siužetai paprasti, kai kada pakylėti [7]. 1996 m. piešiniai ir fotografijos buvo pristatyti Venclovų name-muziejuje Vilniuje.

Brodskis, Josifas. Vaizdas į jūrą  = С видом на море : eilėraščiai.  – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Brodskis, Josifas. Vaizdas į jūrą = С видом на море: eilėraščiai. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Apie J. Brodskį yra išleista keliolika knygų, daugelis jų – rusų kalba. Minėtinos: С. Волков „Диалоги с Иосифом Бродским“ [13], В. Полухина „Бродский глазами современников“ (čia įdėtas ir pokalbis su T. Venclova) [14], „Иосиф Бродскии: жизнь, труды, эпоха“ (Sankt-Peterburgas, 2008). 2010 m. Sankt Peterburge išleista knyga „Иосиф Бродский в Литве“ („Josifas Brodskis Lietuvoje“) [12].
Pirmoji knyga apie poetą lietuvių kalba „Vaizdas į jūrą“ išleista 1999 m. [4]. Tai dvikalbis leidinys, į kurį sudėti ne tik J. Brodskio eilėraščiai rusų ir lietuvių kalbomis, bet ir jo draugų, fiziko Ramūno Katiliaus, poeto Tomo Venclovos, prisiminimai. Knygoje daug J. Brodskio nuotraukų, piešinių iš jį pažinojusių žmonių asmeninių archyvų. Tais pačiais metais išleistas ir J. Brodskio esė rinkinys „Poetas ir proza“ (Vilnius, 1999), sudarytas Tomo Venclovos ir Larisos Lempertienės.
2013 m. išleista knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva: [poeto draugų atsiminimai]“. Leidinys papildytas tekstų faksimilėmis ir fotografijomis,  J. Brodskio piešiniais iš bičiulių Elės ir Ramūno Katilių archyvo. T. Venclovos atsiminimus apie poetą rasime knygoje „Pertrūkis tikrovėje“ (Vilnius, 2013).

1966–1971 m. poetas keletą kartų lankėsi Lietuvoje [9].  Beje, kaip yra užsiminęs J. Brodskis,  poeto protėviai gyveno Lietuvoje ir mokėjo lietuvių kalbą [4, p. 357]. Poeto motina Marija Moisejevna Volpert (1905–1983), Lietuvos žydė, kilusi iš  Betygalos (Raseinių r.), vaikystę praleido Lietuvoje, Baisogaloje (Radviliškio r.) [2, 4].
Lietuva J. Brodskiui buvo vienas iš nedaugelio kraštų, kuriuos jis mylėjo. Poetas bendravo su savo kartos lietuvių inteligentais – dailės istoriku, muziejininku Petru Juodeliu, fiziku Ramūnu Katiliumi, poetu Tomu Venclova ir daugeliu kitų.

1966 m. rugpjūtį J. Brodskis pirmą kartą atvyko į Vilnių. Apsistojęs pas R. Katilių Liejyklos g. 1, keletą vakarų skaitė savo eiles. Dienomis vaikščiojo po Vilniaus senamiestį, važiavo į Kauną, Palangą, Sudervę (Vilniaus r.). Ten, kaip rašo atsiminimuose R. Katilius,  „Josifas ilgai dviese  kalbėjosi su kunigu klebonu” [4, p. 323]. Vėliau lankydamasis Vilniuje, apsistodavo tame pačiame bute Liejyklos gatvėje, taip pat pas Tomą Venclovą arba pas tuo metu jau Antakalnyje  gyvenusius R. ir E. Katilius [4].
„Vedžiodami Josifą po Vilniaus senamiestį mes jautėmės truputį nusivylę – mūsų jis klausėsi lyg išsiblaškęs, nebuvo aišku, ar jis mato viską, ką rodome, ar jį tikrai domina senoji architektūra… Iš tikrųjų Vilniaus architektonika įėjo į jo eiles – į „Lietuviškąjį divertismentą”, – rašė prisiminimuose R. Katilius [4].
1991 m. po tragiškų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje J. Brodskis su Č. Milošu ir T. Venclova paskelbė laikraštyje „New York Times” protesto laišką prieš sovietų smurtą Lietuvoje [2, 4].

Иосиф Бродский: указатель  литературы на русском  языке за 1962-1995 гг. –  Санкт-Петербург, 1997.  Knygos viršelis

Иосиф Бродский: указатель
литературы на русском
языке за 1962–1995 гг. –
Санкт-Петербург, 1997.
Knygos viršelis

1996 m. minint J. Brodskio mirties dešimtmetį, o kartu ir pirmo apsilankymo Vilniuje keturiasdešimtmetį, Vilniuje, Venclovų namuose-muziejuje, buvo surengtas susitikimas žmonių, pažinojusių poetą. Pamėginta atkurti J. Brodskio apsilankymo Vilniuje foną ir įvykių seką [9].

2000 m. spalio 2 d Vilniuje, ant namo Liejyklos g. 1 (Senamiesčio seniūnija), kur gyveno Ramūnas ir Elė Katiliai, pas kuriuos apsistodavo atvykęs į Vilnių poetas, buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje rašoma: „Šiame name svečiuodamasis Vilniuje 1966–1971 metais apsistodavo Nobelio premijos laureatas poetas“. Po šiuo tekstu yra J. Brodskio lietuviškas autografas, buvęs viename iš poeto rankraščių [7, 8]. Atidengiant atminimo lentą dalyvavo trys rašytojai, Nobelio premijos laureatai: Vislava Šimborska, Česlovas Milošas ir Giunteris Grasas [2, 5].

Vilniuje, „Neringos“ kavinėje (Naujamiesčio seniūnija), kurioje mėgo lankytis J. Brodskis, įžymių žmonių galerijoje kabo poeto portretas [2].

2010 m. Vilniuje vyko keturių dienų konferencija, skirta J. Brodskio 70-osioms gimimo metinėms. Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai, dalintasi prisiminimais. Vyko knygų apie poetą pristatymas [10].

1997 m. Sankt Peterburge išleista, Rusijos nacionalinės bibliotekos parengta, literatūros rodyklė „Иосиф Бродский: указатель литературы на русском языке за 1962–1995 г.“ [11].
Nedidelės apimties J. Brodskio bibliografija, sudaryta Ramūno Katiliaus, pateikiama minėtoje, poetui skirtoje knygoje „Vaizdas į jūrą“ [4].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Baliutavičiūtė, Elena. Josif Brodskij – Portr. // Baliutavičiūtė, Elena. Rašytojai Nobelio premijos laureatai. – Vilnius, 1994. – P. 430-435.
2. Josifas Brodskis 1940-1996. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 20-21.
3. Brodskis, Josifas. Lietuviškas divertismentas: Tomui Venclovai: 1. Įžanga; 2. Liejyklos; 3. „Neringos“ kavinė; […] 7. Dominikonai : [eilėraščių ciklas] // Brodskis, Josifas. Poezija. – Vilnius, [2001]. – P. 12-19.
4. Brodskis, Josifas. Vaizdas į jūrą = С видом на море : eilėraščiai. – Vilnius, 1999 . – 383, [1] p.: iliustr., portr. – Gretut. tekstas rus. – Bibliogr.: p. 366-379.
5. Venclova, Tomas. Brodskij Josif. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006.- P. 273-274.
6. Venclova, Tomas. Josifo Brodskio „Lietuviškasis divertismentas“ // Venclova, Tomas.Vilties formos : eseistika ir publicistika. – Vilnius, 1991 – P. 457-469.
7. Vilniaus miesto savivaldybės muziejai. Josifas Brodskis. Piešiniai ir fotografijos [interaktyvus] 2016 [žiūrėta 2016-11-02] Prieiga per internetą: <http://www.vilniausmuziejai.lt/2_paroda_2.htm>.
8. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2016 [žiūrėta 2016-11-02]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
9. Zemlickas, Gediminas. Josifas Brodskis: pirma kelionė į Lietuvą. ‒ Iliustr. // Mokslo Lietuva. – Pradžia: 2006, rugs. 7-20 (Nr. 15), p. 1, 4-5; Pabaiga: 2007, vas. 1-14 (Nr. 3).
10. Zemlickas, Gediminas. Lietuvai Brodskis buvo ir lieka savas poetas : žmogus ir epocha. Josifo Brodskio 70-mečiui. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2010, birž. 17, p. 1, 4-5; liep. 1, p. 8-9.
11. Иосиф Бродский: указатель литературы на русском языке за 1962-1995 гг. / Российская национальная библиотека. – Санкт-Петербург, 1997. – 196 p.
12. Иосиф Бродский в Литве / [авт.-сост.] Яков Клоц. – Санкт-Петербург, 2010. – 383, [1] p. – Bibliogr., p. 374-379, ir išnašose.
13. Волков, Соломон Масеевич. Диалоги с Иосифом Бродским. – Москва, 2003. – 446, [1] p.
14. Полухина, Валентина Павловна. Бродский глазами современников: [сборник интервью]. – Санкт-Петербург, 1997. – 334, [1] p.: portr.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2016

 

Susijusi informacija