Judita Vaičiūnaitė

Vaičiūnaitė, Judita. Vaikystės veidrody. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Vaičiūnaitė, Judita. Vaikystės veidrody. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Gimė gydytojo šeimoje. Kaune gyveno iki septyniolikos metų. Kasmet važiuodavo į Vilnių, kur gyveno tėvo broliai − poetas ir dramaturgas Petras Vaičiūnas ir Dominikonų bažnyčios klebonas Juozas Vaičiūnas [2, 8, 9]. 1955 m. persikėlė į Vilnių. Baigė lituanistiką Vilniaus universitete.
Po studijų J. Vaičiūnaitė dirbo „Literatūros ir meno“, „Kalba Vilnius”, „Naujojo dienovidžio” redakcijose [3].

1960 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Pavasario akvarelės“. Vėliau poetė išleido apie dvidešimt poezijos rinkinių, parašė pjesių vaikams, paskelbė kritinių straipsnių ir esė. Jos kūryba išversta į anglų, norvegų ir rusų kalbas [3, 12].

J. Vaičiūnaitės kūryboje ryški Vilniaus miesto tema. Ji poetizavo miesto gyvenimą [2, 11, 12]. Miesto pasaulis poetei toks pat apgyvendintas, jaukus ir poetiškas kaip kitiems poetams kaimas. Eilėraščiuose atgyja Vilniaus senamiesčio kiemai, skersgatviai, bažnyčios, kavinės, interjerai, istorinės ir kitos miestui reikšmingos asmenybės („Vieninteliam miestui”, „Kanonas Barborai Radvilaitei”, eilėraščių ciklas „Vilniaus bažnyčios” „Senos fotografijos“ ir kt.) [7, 10].

Viename interviu ji yra sakiusi: „Atrodo, niekad nerašau specialiai apie Vilnių, bet taip jau savaime išeina, kad miestas, kuris kasdien gyvena už tavo Muziejaus gatvės [dabar − Vokiečių] lango, miestas, kuriame augini vaikus, rašai knygas, perki duoną, dirbi visus moteriškus namų darbus, vaikštai į koncertus, dailės parodas – tavo širdy ir kūryboje lyg paukštis nutūpęs…“ [6].

Daujotytė, Viktorija. Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Daujotytė, Viktorija. Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Vaikystės atsiminimų knygoje „Vaikystės veidrody“ J. Vaičiūnaitė prisimena 1948-uosius metus, kai gyvendama Kaune lankydavosi pas Vilniuje gyvenusį dėdę. Didžiausią įspūdį jai paliko Šventos Kotrynos bažnyčia, sodelis prie jos [8]. Šie įspūdžiai vėliau atgijo poetės parašytuose eilėraščiuose. Memuarinės prozos knygoje „Mabre viešbutis“ (Vilnius, 2009), skyriuje „Vilniaus reminiscencijos” J. Vaičiūnaitė prisimena savo gyvenimą Vilniuje.

Apie J. Vaičiūnaitę, jos kūrybą yra išleista daug knygų, parašyta straipsnių. Apie poetę paskaitysime Ingridos Agurkienės knygoje „Aristokratiškoji Vaičiūnaitė: biografijos, kūrybos ir interpretacijos aspektai „ (Kaunas, 2005), Virginijos Balsevičiūtės-Šlekienės monografijoje „Juditos Vaičiūnaitės kūryba” (Vilnius, 2009), Gitanos Notrimaitės  „Atminties imperatyvai” (Vilnius, 2010), Gintarės Bernotienės  knygose „Menų sąveikos ieškojimai: Judita Vaičiūnaitė ir Leonardas Gutauskas” (Kaunas, 2005), „Apie žodžių sandūros tikslumą: Juditos Vaičiūnaitės lyrikos vertimai ir vertinimai” (Vilnius, 2016). Apie J. Vaičiūnaitę  rašoma knygose: Jonas Jakštas „Dvasinių audrų minutės“ [9], Tomas Venclova „Vilniaus vardai“ [11], leidiniuose „Lietuvių literatūros enciklopedija“ [3], „Five Lithuanian women poets“ [12] ir kt.
Apie poetės sukurtą Vilniaus miesto poetinį paveikslą galime paskaityti literatūrologės, prof. Viktorijos Daujotytės knygoje „Vieninteliam miestui“ [2]. Vilniaus tema J. Vaičiūnaitės kūryboje nagrinėjama filologės Valentinos Brio (Валентина Брио) studijoje „Поэзия и  поэтика города: Wilno –  Vilnius“ [13].

1996 m. už Vilniaus garsinimą knygose „Žemynos vainikai”, „Pilkas Šiaurės namas” J. Vaičiūnaitei buvo paskirta Vilniaus miesto literatūrinė premija [1]. Ji − pirmoji lietuvių poetė, gavusi šį apdovanojimą. Tais pačiais metais J. Vaičiūnaitė buvo apdovanota ir Baltijos Asamblėjos premija.

1997 m. J. Vaičiūnaitei įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas. 2001 m. sausio 6-ąją poetė paskelbta tradicinės literatūrinės Trijų karalių premijos, kuri skiriama už geriausią metų knygą, laureate [5]. Poetė apdovanota už poezijos rinkinį „Debesų arka“, į kurį sudėti 1998−2000 metais sukurti eilėraščiai.

2011 m. rugpjūčio 4 d., minint J. Vaičiūnaitės mirties dešimtmetį, Vilniuje, Vilniaus gatvėje, S. Moniuškos skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengtas poetei skirtas paminklas − skulptūrinė kompozicija (skulpt. Henrikas Orakauskas) [4]. Vėliau šis poetei skirtas atminimo ženklas buvo perkeltas ant pastato, esančio Šv. Ignoto g. 3 / Benediktinių g. 1 (parduotuvė „Dežavu”).

J. Vaičiūnaitės vardu pavadinta viena iš naujų Vilniaus miesto gatvių Panerių seniūnijoje [11].

Literatūra ir šaltiniai

1. Barauskienė, Giedrė. Sostinės premijos − miestą garsinantiems vilniečiams: [literatūrinės premijos – J. Vaičiūnaitei ir J. Kunčinui]. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 1996, rugs. 20, priedas „Sostinė”, p. 37.
2. Daujotytė-Pakerienė, Viktorija. Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius, 2009. − 120 p.: iliustr.
3. Mitaitė, Donata. Vaičiūnaitė Judita // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 521-522.
4. Pagerbė miesto poetę: Vilniuje, prie Šv. Kotrynos bažnyčios, atidengta miesto poete vadinamai Juditai Vaičiūnaitei  atminti skirta skulptūrinė kompozicija. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2011, rugpj. 6, p. 2.
5. Trijų karalių dovana poetei: [apie Rašytojų sąjungos literatūrinės premijos laureatės poetės J. Vaičiūnaitės apdovanojimą] // Metai. − 2001, Nr. 2, p. 154-155.
6. Vaičiūnaitė, Judita. Išsaugotos akimirkos: [pokalbis su poete] / kalbėjosi J. Godunavičienė. − Portr. // Vakarinės naujienos, 1986, geg. 19, p. 2.
7. Vaičiūnaitė, Judita. Iš ciklo „Vieninteliam miestui”; Kanonas Barborai Radvilaitei; Vasara. Markučiai: [eilėraščiai] // Vaičiūnaitė, Judita. Skersgatvių šešėliais aš ateisiu. – Vilnius, 2002. − P. 18, 82-88, 114.
8. Vaičiūnaitė, Judita. Sodelis prie šventos Kotrynos; Kūčios // Vaičiūnaitė, Judita. Vaikystės veidrody. – Vilnius, 1996. – P. 65-71.
9. Vaičiūnaitė, Judita. Judita Vaičiūnaitė: „Vertinu visišką asmenybės laisvę”: [pokalbis su poete] / kalbėjosi J. Jakštas // Jakštas, Jonas. Dvasinių audrų minutės. − [Vilnius], 2007. − P. 238-244.
10. Vaičiūnaitė, Judita. Vilniaus bažnyčios [eilėraščiai]: 1. Švento Mikalojaus; 2. Švenčiausios Mergelės Marijos, arba Pranciškonų; 3. Šventos Kotrynos, arba Benediktinų; 4. Evangelikų liuteronų; 5. Švento Stepono; 6. Šventų Pranciškaus ir Bernardo; 7. Dangaus žengimo, arba Misionierių; 8. Jėzaus Širdies, arba Vizitiečių; 9. Šventų Jokūbo ir Pilypo // Vaičiūnaitė, Judita. Raštai. – Vilnius, 2005. – T. 2, p. 183-190.
11. Venclova, Tomas. Vaičiūnaitė Judita. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 313-314.
12. Judita Vaičiūnaitė // Five Lithuanian women poets. − Vilnius, 2002. – P. 25-28.
13. Брио, Валентина. Поэзия и поэтика города: Wilno – Vilnius. –  Москва, 2008, p. 186-200.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009, 2017

Dalintis straipsniu: