Julius Juzeliūnas

Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Būsimasis kompozitorius vaikystėje savarankiškai išmoko groti smuiku, gitara, klarnetu, giedojo bažnytiniuose choruose, vargonavo. Vėliau mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje, Kauno konservatorijoje. 1949–1952 m. buvo Leningrado konservatorijos aspirantas. 1952–2001 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija), 1992–94 Kompozicijos katedros vedėjas; profesorius (1970) [4].

Juliaus Juzeliūno kūryboje vyrauja monumentalūs stambios formos veikalai: operos „Sukilėliai“ (1957) ir „Žaidimas“ (1968), baletas „Ant marių kranto“ (1953), simfoninė poema „Pelenų lopšinė“ (1963) ir kt.
Jaunystėje parašė nemažai religinės muzikos, vėliau, keliaudamas po Afrikos ir Azijos šalis, tyrinėjo jų muzikinę kultūrą. Ilgą laiką dėstydamas Lietuvos konservatorijoje išugdė daug kompozitorių [3, 6].
Kompozitorius aktyviai reiškėsi kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Jis buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1948), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys (1988-1993), SSRS liaudies deputatas (1989-1991) [1]. Kompozitorius palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse [2].

Juliui Juzeliūnui suteikti Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo (1954), Lietuvos liaudies artisto (1966) vardai, 1991 metais kūryba įvertinta Lietuvos nacionaline premija, 1996 m. apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu [5]. 1996 m. suteiktas Pakruojo rajono Garbės piliečio vardas.

Kompozitoriaus 80-mečiui muzikologas Algirdas Ambrazas išleido bukletą „Julius Juzeliūnas“ (Vilnius, 1996). A. Ambrazas taip pat  parengė knygą „Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai“.  Joje spausdinamos kompozitoriaus kalbos ir straipsniai muzikinės kultūros, politikos klausimais, pokalbiai su žurnalistais, bendraminčių ir artimųjų atsiminimai. Pateikiamos pagrindinės gyvenimo, kūrybos ir visuomeninės veiklos datos, kompozitoriaus mokinių sąrašas [2]. Išleista taip pat didelės apimties muzikologo Algirdo Jono Ambrazo monografija „Julius Juzeliūnas: gyvenimo ir veiklos panorama, kūrybos įžvalgos” (Vilnius, 2015). Minint kompozitoriaus šimtąsias gimimo metines Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė labai turiningą virtualią parodą „Juliui Juzeliūnui – 100. „Lygumų krašto ąžuolas” (žr. adresu).

Įamžinant iškilaus muziko atminimą, Vilniuje, ant namo Birutės g. 11 / Traidenio g. 40 (Žvėryno seniūnija), kur 1964-2001 m. gyveno ir kūrė J. Juzeliūnas, buvo atidengta memorialinė lenta [5].

Vienai iš Vilniaus gatvių Fabijoniškių seniūnijoje suteiktas  Juliaus Juzeliūno vardas.
Profesoriaus atminimui buvę jo mokiniai sukūrė kompoziciją „Variacijos Juliui Juzeliūnui“.

Literatūra ir šaltiniai

1. Genzelis, Bronislovas. Julius Juzeliūnas: [atsiminimai] // Genzelis, Bronislovas. Imperijai griūvant. – Vilnius, 2006. – P. 30–37.
2. Julius Juzeliūnas: straipsniai, kalbos, pokalbiai, amžininkų atsiminimai / sudarė ir parengė Algirdas Ambrazas. – Vilnius, 2002. – 671, [1] p.: iliustr., gaid.
3. Juodytė, Genė. Juzeliūnas Julius: [biografija]. – Portr. // Juodytė, Genė. Pakruojo krašto žmonės. – Kaunas, 2005. – P. 61.
4. Juzeliūnas, Julius. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 153; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/julius-juzeliunas/>.
5. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000–2010 [žiūrėta 2020-12-21]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
6. Zubrickas, Boleslovas. Juzeliūnas Julius. – Iliustr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: Enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2004. – P. 181–185.

Parengė: Aušra Asauskienė, Gerta Stanionytė (VAVB), 2011; 2016; 2020

 

Dalintis straipsniu: