Juozas Domarkas

Gerulaitis, Viktoras. Juozas Domarkas. Orkestro byla. – Vilnius, [2010]. Knygos viršelis

J. Domarkas pradinę mokyklą lankė Plungėje. 1949 m. su šeima apsigyveno Klaipėdoje. Baigęs vidurinės mokyklos septynias klases, 1951 m. įstojo į Klaipėdos vidurinę muzikos mokyklą, tada vadintą muzikos technikumu. 1960 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1960–1965 m. studijavo Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (Rusija), profesoriaus Iljos Musino klasėje. Įgijo operos ir simfoninio orkestro dirigento specialybę. 1963 m. Maskvoje (Rusija) baigė įžymaus ukrainiečių kilmės prancūzų dirigento Igorio Markevičiaus keturių mėnesių dirigavimo kursą. 1964–2015 m. vadovavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Nuo 1968 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija). 1993 m. nostrifikuotas docento vardas. 1995 m. suteiktas profesoriaus vardas [2, 3]. 1972–1991 m. – studentų simfoninio orkestro vadovas. 1988–1991 m. dirigavo „Baltijos akademijos“ (Vilniaus, Rygos, Talino ir Sankt Peterburgo) jaunimo simfoniniam orkestrui. Nuo 1975 m. su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru rengė jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertus, išaugusius į Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivalį „Atžalynas“, buvo šio festivalio steigėjas ir meno vadovas. 1991 m. ir 1995 m. buvo IV ir V tarptautinių Fitelbergo dirigentų konkursų Katovicuose (Lenkija), 1993 m. ir 1996 m. I ir II tarptautinių Prokofjevo dirigentų konkursų Sankt Peterburge (Rusija) žiuri narys, 1999 m. tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso tarybos narys [4, 5]. J. Domarkas yra Lietuvos muzikų sąjungos prezidiumo narys, Plungiškių draugijos tarybos narys, Tarptautinio M. Oginskio festivalio Plungėje meno vadovas [2].

J. Domarkas išugdė puikią garso kokybę ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų interpretuoti visų stilių sudėtingiausią simfoninę muziką. Dirigentas su šiuo orkestru dalyvavo festivaliuose „Maskvos žvaigždės“, „Rusų žiema“, „Varšuvos ruduo“, „Prahos pavasaris“, Šlėzvigo-Holšteino, dviejuose Sankt Peterburgo tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Grojo Vienos „Musikverein“, Londono „Barbican Center“, Maskvos Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje ir kitose salėse [3, 4, 5].

J. Domarko repertuarą sudaro klasikinės, romantinės ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Pirmajam atlikimui parengė ir dirigavo daugiau nei 100 lietuvių kompozitorių kūrinių. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė ir dirigavo G. Bizet operą „Carmen“ (1985 m.) ir du vienaveiksmius baletus – M. Ravelio „Daphnis ir Chloé“, G. Bizet ir R. Ščedrino „Karmen siuita“ (abu 1997 m.). Klaipėdos muzikiniame teatre pastatė ir dirigavo I. Stravinskio operą „Karalius Edipas“ (1997 m.) ir G. Bizet operą „Carmen“ (1998 m.). Dirigentas koncertavo su žymiais pasaulio ir Lietuvos solistais: dainininkais J. Obrazcova, S. Larinu, V. Urmanavičiūte, G. Apanavičiūte, I. Milkevičiūte, V. Noreika, V. Prudnikovu; pianistais E. Gilelsu, D. Baškirovu, J. Ogdonu, J. Frantzu, P. Geniušu; smuikininkais L. Koganu, V. Spivakovu, G. Kremeriu, J. Rachlinu, R. Katiliumi, V. Čepinskiu; violončelininkais M. Rostropovičiumi, D. Geringu, N. Gutman, I. Monigeti, A. Rudinu; altininku J. Bašmetu. Dirigavo Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Turkijos, Suomijos ir kitų šalių orkestrams [4, 5, 6].

Už kūrybinę veiklą 1974 m. dirigentui įteikta Lietuvos SSR premija. 1994 m. J. Domarkas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 1998 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, apdovanotas Norvegijos Karalystės ordinu „Už nuopelnus Norvegijai“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Didžiuoju kryžiumi. 2000 m. dirigentui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2003 m. J. Domarkui suteiktas Plungės miesto garbės piliečio vardas. 2006 m. muzikantas apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu, 2011 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2014 m., minint J. Domarko vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui 50-ies metų sukaktį, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi [2].

2011 m. dirigentas apdovanotas Vilniaus miesto savivaldybės aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ [1, 2].

J. Domarkas daug metų gyvena ir dirba Vilniuje. 1955–1960 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, J. Jasenkos klarneto klasėje. 1957–1960 m. grojo Valstybiniame pučiamųjų orkestre. Nuo 1964 m. daugiau kaip penkis dešimtmečius buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Nuo 1968 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Nuo 1995 m. – šios akademijos Muzikos fakulteto Dirigavimo katedros vedėjas [2, 3].

2010 m. apie dirigento gyvenimą ir kūrybinę veiklą išleista muzikologo Viktoro Gerulaičio monografija „Juozas Domarkas. Orkestro byla“ [3]. Knygoje išspausdinti V. Gerulaičio interviu su J. Domarku, paskelbti dirigento mokinių atsiminimai. Yra pavardžių rodyklė. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš asmeninio muzikanto archyvo.
Apie J. Domarką rašoma leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [2], „Lietuva“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6], „Muzikos enciklopedijoje“ [5], periodikoje. Yra informacijos internete.
2018 m. apie dirigentą išleistas režisierės Laimos Lingytės dokumentinis filmas „Gyvenimo simfonijos sūkuryje“.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Raimundas. Dėl apdovanojimo medaliais „Už nuopelnus kultūrai“. Potvarkis. 2011 m. balandžio 7 Nr. 22-59. Vilniaus miesto savivaldybės meras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-11-12]. Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30194252>.
2. Domarkas Juozas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 344.
3. Gerulaitis, Viktoras. Juozas Domarkas. Orkestro byla. – Vilnius, [2010]. – 255, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Žigaitytė-Nekrošienė, Audronė. Domarkas Juozas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 499-500.
5. Žigaitytė-Nekrošienė, Audronė. Domarkas Juozas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2000. – T. 1, p. 340-341.
6. Žigaitytė-Nekrošienė, Audronė. Domarkas Juozas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 62.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2018

Dalintis straipsniu: