Juozas Krikštaponis (Krištaponis)

Juozas Krikštaponis. Nuotr. iš kn.: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. – Vilnius, 2004. – T. 4, p. 277.

Juozas Krikštaponis. Nuotr. iš kn.: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. – Vilnius, 2004. – T. 4, p. 277.

Mokėsi Ukmergės rajono Užugirio pradžios mokykloje, Raguvos progimnazijoje, Marijampolės gimnazijoje. Paskatintas motinos brolio – prezidento Antano Smetonos, mokėsi Kauno karo mokykloje, kurią 1934 m. baigė.  Nuo 1938 m. buvo šios mokyklos būrio vadas,  nuo 1940 m. – Šaulių teritorijos korpuso divizijos (Varėnos poligone) fizinio lavinimo instruktorius, 1941-1942 m. – Lietuvių savisaugos dalinio kuopos vadas, nuo 1943 m. – Lietuvos laisvės armijos narys, 1944 m. – Vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas, vėliau – Lietuvos laisvės armijos antrojo rajono (Taujėnų valsčius, dalis Deltuvos valsčiaus) vadas. 1944 m. gruodžio mėn. įkūrus partizanų Vyčio apygardą  – paskirtas jos vadu.
1945 m. sausio 12 d. mūšyje su NKVD kariuomene Ukmergės rajono Lėno miške, tarp Taujėnų ir Užulėnio gyvenviečių, žuvo 18 partizanų ir jų vadas J. Krikštaponis. Palaidojimo vieta nežinoma [3-4, 6].

1949 m. jo vardu buvo pavadinta partizanų Krikštaponio rinktinė, veikusi 1949-1951 m. Panevėžio apskrityje [5].

1997 m. J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu. 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties) [3].

Apie J. Krikštaponį rašoma leidiniuose „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ [3], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [6], Alfonso Čekausko sudarytoje knygoje „Mūsų kraštas (Vilnius, 2011), periodikoje.

1996 m. Ukmergėje, Juozo Krikštaponio aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis,  / žuvęs 1945 m.“ Paminklo projekto autorius-architektas – Virgis Prokapas, akmenį kalė akmentašys Stasys Veršilis, bronzinio bareljefo autorius – skulptorius Mykolas Strioga [2, 4].

1996 m. Lėno miške, bunkerio vietoje, kur žuvo partizanų vadas Juozas Krikštaponiis ir 18 partizanų, pastatytas medinis atminimo kryžius.

2006 m. šalia šio kryžiaus pastatytas obeliskas, įamžinęs visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę, tarp kurių buvo ir Juozas Krikštaponis, atminimą [1].

1996 m. Ukmergės miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, buvo pavadinta Juozo Krikštaponio vardu.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ežerskytė, Loreta. Kovojo, kad Lietuva būtų laisva…: [apie obelisko atidengimo iškilmes Lėno miške]. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2006, birž. 20, p. 3.
2. Jastramskienė, Loreta. Atidengtas paminklinis akmuo partizanui J. Krikštaponiui // Lietuvos aidas. – 1996, spal. 8, p. 4.
3. Krikštaponis (Krištaponis) Juozas: [biografija]. – Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. – Vilnius, 2004. – T. 4, p. 277.
4. Stundžytė, Zita. Vyties partizanų apygardos vadas: [Juozo Krikštaponio biografija]. – Portr. // Ukmergės diena. – 1996, rugs. 28, p. 3.
5. Trimonienė, Rūta. Krikštaponio rinktinė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 48.
6. Trimonienė, Rūta. Krikštaponis Juozas: [biografija]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 48.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009

Dalintis straipsniu: