Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jurgis Fledžinskas

Gyvenimo datos:1924 04 27 - 1988 08 12
Gimimo vieta:Ginkūnai (Šiaulių apskr.)
Veikla:altininkas, pedagogas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Jurgis Fledžinskas. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Jurgis Fledžinskas. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Muzikos mokėsi Šiauliuose. 1940 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kauno konservatoriją. Karo metais dirbo Skaudvilės progimnazijoje. 1945–1949 m. mokėsi Lietuvos (Vilniaus) valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir įgijo altininko solisto ir pedagogo kvalifikaciją. 1949–1988 m. dėstė konservatorijoje. 1949 m. įkūrė alto klasę ir tapo lietuviškos alto mokyklos pradininku. 1946–1981 m. griežė Lietuvos kvartete. Dalyvavo tarptautiniuose kvartetų konkursuose, 1959 m. Budapešte laimėjo pirmąją vietą, 1964 m. Lježe – antrąją vietą. 1959–1972 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos studentų simfoninio orkestro vadovas. 1970 m. suorganizavo pirmąjį, vėliau tapusį tradiciniu, Pabaltijo studentų simfoninių orkestrų festivalį. 1964 –1979 m. vadovavo Lietuvos konservatorijos Kamerinio ansamblio katedrai. 1981 m. muzikinė karjera nutrūko po autoįvykio Plungėje. Patyręs sunkią traumą, J. Fledžinskas tęsė pedagoginę veiklą, dalyvavo Konservatorijos visuomeniniame gyvenime, rašė straipsnius. 1988 m. pasitraukė iš gyvenimo. Palaidotas Antavilių kapinėse. Antkapinį paminklą sukūrė Stanislovas Kuzma [2].

J. Fledžinskas išugdė daug gabių mokinių, tarp kurių yra ir žymūs šių dienų muzikai – Petras Radzevičius, Donatas Katkus, Audronė Pšibilskienė ir kiti.
1959 m. pelnė nusipelniusio artisto, 1964 m. – nusipelniusio meno veikėjo vardus. 1965 m. kartu su kitais apdovanotas LTSR valstybine premija.

Apie J. Fledžinską išleista Audronės Girdzijauskaitės sudaryta knyga „Jurgis Fledžinskas“ [2, 4], kurioje pateikti muziko žmonos, sūnaus, draugų, mokinių prisiminimai, įvairūs rašytiniai šaltiniai, laiškai. Muziko biografiją rasime „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3], „Muzikos enciklopedijoje“ (Vilnius, 2000. T. 1), Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1]. Knygoje „Kameriškumo raiška ir kriterijai“ muzikos prof. Petras Kunca rašo apie Kamerinio ansamblio katedrą ir jos įkūrėją bei vadovą J. Fledžinską [6]. Apie muziko pedagoginę ir muzikinę veiklą yra straipsnių Muzikos ir teatro akademijos išleistuose leidiniuose [5, 7], periodikoje.

Vilniuje J. Fledžinskas gyveno 1945–1988 m. Čia persikėlė perskaitęs žinutę, kad iš Maskvos atvyksta garsūs muzikos pedagogai. Įstojo mokytis į tuometinės Lietuvos konservatorijos Jakovo Targonskio vadovaujamą muzikos klasę. Gyveno pas žmonos (smuikininkės ir pedagogės Kornelijos Kalinauskaitės) motiną Bernardinų gatvėje Nr. 5. Tuo metu jis ne tik mokėsi groti, bet ir dirbo Dramos teatre administratoriumi. 1958 m. Fledžinskų šeimai paskyrė butą K. Požėlos (dabar – A. Goštauto) gatvėje, kuriame gyveno iki 1978 m. Vėliau persikėlė į Blindžių gatvę [2].

Vilniuje, ant namo A. Goštauto g. 2 („Naujamiesčio seniūnija“), kur 1958–1978 m. gyveno J. Fledžinskas, buvo atidengta memorialinė lenta su bareljefu [1]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Fledžinskas Jurgis (1924 04 27–1988 08 12): muzikas, profesorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 115.
2. Jurgis Fledžinskas. – Vilnius, 2008. – 374, [1] p.: iliustr., faks., portr. , + 1 garso diskas (CD).
3. Juodpusis, Vaclovas. Fledžinskas Jurgis. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 145.
4. Juozapaitienė, Ona. Muzika – mano atrama, laimė ir džiaugsmas: Jurgio Fledžinsko 85-osioms gimimo metinėms. – Portr. // 7 meno dienos. – 2009, geg. 1, p. 3. 
5. Juozapaitis, Jurgis. Lietuviškos alto mokyklos formavimasis: mokytojai, mokiniai = The formation of the Lithuanian viola school: teachers, students. – Schem. – Santr. liet., angl. – Bibliogr.: 8 pavad. // Ars et praxis. – [T.] 1 (2013), p. 44-55.
6. Kunca, Petras. Jurgis Fledžinskas – kamerinio ansamblio katedros kūrėjas ir pirmasis jos vedėjas. – Faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kameriškumo raiška ir kriterijai. – Vilnius, 2005. – P. 60-71.
7. Pšibilskienė, Audronė. LMTA dėstytojai altininkai: kūrybinė ir pedagoginė veikla. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. – Vilnius, 2008. – P. 292-301.
 

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2015; 2016

Susijusi informacija