Kazimiras Svajakas (Konstantinas Stepovičius; Казімір Сваяк, Канстанцін Стаповіч (Стэповіч)

Kazimieras Svajakas. Nuotr. iš kn.: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 257.

Tikroji Kazimiro Svajako pavardė – Konstantinas Stepovičius.  1900–1905 m. jis mokėsi Švenčionių miesto mokykloje. 1914 m. baigė Vilniaus katalikų dvasinę seminariją. 1915 m. Kliuščianuose (Švenčionių pavietas, dabar Baltarusija) buvo įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Kamajuose, vėliau vėl Kliuščianuose. Priklausė baltarusių atgimimo judėjimui, kunigo veiklą derino su edukacine švietėjiška veikla. K. Svajako iniciatyva buvo įkurtos aštuonios baltarusiškos kaimo mokyklėlės. Tarp parapijiečių įkūrė baltarusių jaunimo būrelį su choru, dramos būreliu. Jis kūrė eilėraščius, pjeses, skaitė paskaitas, rengė literatūros vakarus, deklamavo eilėraščius [4, 5]. K. Svajakas mirė nuo džiovos Vilniaus Lietuvių klinikose 1926 m. gegužės 6 d. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Literatų kalnelyje (netoli M. K. Čiurlionio) [4, 5, 6].

K. Svajakas rašė straipsnius tikybos, filosofijos, literatūros klausimais. Juos publikavo kalendoriuose, „Bielarus“, „Belaruski zvon“, „Belaruskaja dumka“, „Avadzien“, „Naša dumka“, „Studenckaja dumka“ ir kituose Vilniaus baltarusių laikraščiuose. Išleido maldaknygę baltarusių katalikams „Sielos balsas“ [4, 5]. Parašė filosofinį etinį pasakojimą eilėmis krikščionybės dvasia „Taurę duok, brolį…“ („Čarku daj, brace…“, 1926 m.). Išleido šviečiamojo pobūdžio knygelę „Alkagol“ (Wilnia, 1913 m.). Parašė pjesę „Янка Канцавы: вясковая драма ў 5 дзеях (Вiльня, 1924) („Janka Kancavy“), misteriją „Kupalle“ (Wilnia, 1930) („Kupolinės“). Išleido patriotinį humanistinių idėjų eilėraščių rinkinį „Мая лiра” (Вiльня, 1924) („Mano lyra“). K. Svajako poezija jungia baltarusių tautosakos aidus su bibline simbolika bei stilistika. Žymiu memuaristikos kūriniu tapo jo filosofinis dienoraštis „Dzeja majej mysli, serca i voli“ (Wilnia, 1932) („Mano minties, širdies ir valios veiksmas“) [2, 3]. Kai kurie K. Svajako kūriniai naujai perleisti Baltarusijoje. 2010 m. Minske išleisti jo rinktiniai raštai „Выбраныя творы”.

Станкевіч, Адам. З жыцьця i дзейнасьцi Казiмера Сваяка: (у дзесятыя ўгодкi яго сьмерцi). – Vilnius, 1936. Knygos viršelis

Lietuvių kalba literatūros apie K. Svajaką yra labai nedaug. Apie baltarusių kultūros ir religijos veikėją rašoma enciklopedijoje „Lietuva“ [2], Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [3], periodikoje.
1931 m. Vilniuje baltarusių kalba buvo išleista rašytojo draugo, kunigo Adomo Stankevičiaus knyga „Kazimier Swajak: narysy ab jahonaj ideolohii: u 5-yja uhodki smiercy” (Вiльня, 1931) („Kazimieras Svajakas. Jo ideologijos apybraižos“). Tarpukariu, minint 10-ąsias mirties metines,  išleista to paties autoriaus knyga „З жыцьця i дзейнасьцi Казiмера Сваяка: (у дзесятыя ўгодкi яго сьмерцi)” (Вiльня, 1936) („Kazimiero Svajako gyvenimas ir veikla“).  Apie  K. Svajaką rašoma elektroniniame leidinyje Беларускія старонкі Вільні = Vilniaus gudų puslapiai“ [6], „Беларуская савецкая энцыклапедыя“ [8] ir kt., taip pat periodikoje [4, 5]. Yra informacijos internete.

1906–1914 m. K. Svajakas studijavo Vilniaus katalikų dvasinėje seminarijoje. Baigęs seminariją rašė straipsnius Vilniaus baltarusių laikraščiams. Vilniuje, „Bielarus“ laikraštyje“, išspausdino savo pirmuosius eilėraščius, išleido eilėraščių rinkinį „Mano lyra“, parašė misteriją „Kupolinės“ [4, 5].

2016 m. gegužės 22 d. Vilniuje, ant namo Didžiojoje g. 17 (Senamiesčio seniūnija), Gudų kultūros draugijos lėšomis K. Svajako atminimui atidengta memorialinė lenta (skulpt. Igoris Zasimovičius). Lentoje iškaltas kunigo bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis: „Čia Vilniuje 1906–1915 m. gyveno ir studijavo baltarusių kunigas ir poetas Kazimir Svajak, 1890–1926“ [1, 7].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Dėl leidimo įrengti atminimo lentą gudų poetui ir kunigui Kazimirui Svajakui (Konstantinui Stepovičiui). Įsakymas Nr. A30-1402. 2016 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybė [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-08-02]. Prieiga per internetą: <https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30279301>.
2. Lapinskienė, Alma. Svajak Kazimir (Kazimiras Svajakas) // Lietuva. – Vilnius, 2015. – T. 4, p. 431.
3. Venclova, Tomas. Svajak Kazimir. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 257.
4. Žeimantas, Vytautas. Kazimieras Svajakas – kunigas, publicistas, švietėjas. – Portr., iliustr. // XXI amžius. – 2010, saus. 29, p. 12-13; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/01/29/atmi_01.html>.
5. Žeimantas, Vytautas. Kunigas poetas Kazimieras Svajakas: 90-osios mirties metinės. – Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. – 2016, geg. 17, p. 4-5; Prieiga per internetą: <http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/14711->.
6. Беларускія старонкі Вільні = Vilniaus gudų puslapiai [aut. Атаманчык Кірыл]. vilnia.by.com: [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-08-04]. Prieiga per internetą: <http://vilnia-by.com/files/Niezal_s.pdf>.
7. В Вильнюсе появилась мемориальная доска в честь священника-поэта Казимира Свояка. крынiца.info: [interaktyvus]. 2014–2017 [žiūrėta 2017-08-04]. Prieiga per internetą: <http://krynica.info/ru/2016/05/23/v-vilnyuse-poyavilas-memorialnaya-doska-v-chest-svyashhennika-poehta-kazimira-svoyaka/>.
8. Сваяк Казімір. – Bibliogr. 1 pavad. // Беларуская савецкая энцыклапедыя. – Мiнск, 1973. – T. IX., p. 435. 

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2017

Dalintis straipsniu: