Kazimieras Žoromskis

Kazimieras Žoromskis

Kazimieras Žoromskis. Nuotr. iš kn.: Miklaševičiūtė, Kristina. Kazimieras Žoromskis. – Vilnius, 2007, p. 39.

1936 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją ir buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1936–1938 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune. 1938 m. įstojo į Kauno meno mokyklos trečią kursą, mokėsi dailininko Justino Vienožinskio tapybos studijoje. 1942 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 1943 prof. Mikalojus Vorobjovas rekomendavo jį studijoms Vienos dailės akademijoje. 1945 m., baigęs Vienos dailės akademiją, įgijo akademinio tapytojo diplomą. 1945−1946 m. studijavo freską Romos karališkojoje dailės akademijoje. 1946−1949 m. gyveno Madride, vėliau Bogotoje. 1947 m. Madrido Šiuolaikinio meno muziejaus salėje surengė pirmąją individualią parodą. Nuo 1950 m. iki 1986 m. gyveno JAV ir dirbo pedagoginį darbą. Jis aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių bendruomenės veikloje, skaitė viešas paskaitas dailės istorijos klausimais. Rengė individualias parodas Madride, Bogotoje, Čikagoje, Niujorke ir kitose pasaulio vietose [7, 11, 12, 16]. 1986 m. sugrįžo į Lietuvą. Parsivežė geriausių kūrinių kolekciją, kurią patikėjo saugoti Lietuvos dailės muziejui. Gyvendamas Vilniuje, tapė paveikslus, rengė parodas. 1987 m. dailininkui už nuopelnus Lietuvos kultūrai suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. 1999 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2001 − JAV Garbės aukso medaliu. 2000 m. JAV tarptautinis biografijų institutas jį paskelbė „Metų žmogumi“ [11, 16]. Mirė 2004 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Dailininko palaikai buvo kremuoti ir saugomi dailininko name-muziejuje Vilniuje, Kalinausko g. 12.

K. Žoromskio kūryba pasižymi originalumu, stiliaus ir temų įvairove. Pasak dailėtyrininkų, ankstyviesiems K. Žoromskio kūriniams būdingas realistinis piešinys, savitas erdvės, šviesos ir spalvos pajautimas. Vėliau jo kūryboje atsirado abstrakčiojo ekspresionizmo ir abstrakcionizmo bruožų. Labiausiai menininkas išgarsėjo vadinamojo optinio impresionizmo stiliaus paveikslais, kai panaudojant spektro analizės principus sukuriama šviesos ir erdvės iliuzija. Dailininko optiniuose paveiksluose savitai interpretuojamos ir lietuvių liaudies meno tradicijos. Žymiausi paveikslai iš vadinamų „Trijų dimensijų serijos“ („TDS“), sunumeruoti kaip muzikoje skaičiais: nr.5, nr. 9 ir t.t. [9].
K. Žoromskio paveikslų yra dvylikoje Europos ir Amerikos muziejų, tarp jų − Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Vatikano pinakotekoje, Lietuvos dailės ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuose ir kt. pasaulio galerijose [11, 16]. Yra išleista K. Žoromskio tapybos darbų parodų katalogų (1955, 1967 1993, 1988, 2000, 2008, 2010 m.).Sukūrė grožinės literatūros kūrinių: kelis romanus (nebuvo išspausdinti), novelių išeivijos spaudai. Žymesnis iš jo kūrinių yra epas „Lato sakmės“ [9, 14]. Tai hegzametru parašyta poema, sukurta remiantis lietuvių mitologija ir Lietuvos istorija.

Miklaševičiūtė, Kristina. Kazimieras Žoromskis. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Miklaševičiūtė, Kristina.
Kazimieras Žoromskis. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

2007 m. išleista dailininko žmonos, dailėtyrininkės, dr. Kristinos Miklaševičiūtės monografija, skirta žymiajam optinio impresionizmo kūrėjui, „Kazimieras Žoromskis“ [9]. Knygoje pateikta menininko biografija, apžvelgiama kūryba, suregistruotos parodos, muziejai, kuriuose saugomi K. Žoromskio paveikslai. Didžiausią knygos dalį sudaro įvairių kūrybos laikotarpių reprodukcijos. Dailininko biografiją paskaitysime knygoje „Jie išgarsino Panevėžį“ [15], biografijų žinyne „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai“ [11], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [12]. Dailininko biografija ir kūriniai įtraukti į pasaulio menininkų žinynus [7]. Daugelio laikraščių redaktorius Algis Juozas Kusta knygoje „Tylioji meilė“  prisimena susitikimus ir pokalbius su K. Žoromskiu [3]. Apie pažintį su dailininku rašo žurnalistas Vytautas Kazakevičius [2]. Apie tai, kaip pats dailininkas ir jo kūryba grįžo į Lietuvą, pasakojama leidinyje „Kaip menai į Lietuvą keliavo: Dalia Kutraitė kalbina Romualdą Budrį” (Vilnius, 2022). Apie K. Žoromskio paveikslus, jų likimą yra daug straipsnių periodikoje, internete. Menininko kūryba plačiai nagrinėjama dr. K. Miklaševičiūtės straipsniuose [6, 7, 8].

Vilniuje K. Žoromskis gyveno 1986−2004 m. 1978 m. buvo atvykęs į Lietuvą aplankyti brolių, seserų draugų, pamatyti savo pamiltą Vilnių. 1986 m. grįžęs iš JAV į Vilnių iš pradžių gyveno Klaipėdos, vėliau − Pylimo gatvėje. Menininkas už Lietuvai padovanotus paveikslus prašė jam suteikti gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir įkurti jo vardo muziejų. Į specialiai jam pastatytą namą K. Kalinausko g. 12 (archit. Saulius Šarkinas, Leonidas Merkinas), kuriame buvo dailininko butas ir studija-galerija, dailininkas su žmona įsikėlė 1996 m. Buvo žadėta pastatyti ir kitą pastatą muziejui, tačiau tai nebuvo padaryta [1]. Dabar name (Kalinausko g. 12) įrengta dailininko darbų paroda-muziejus, kurio saugotoja, parodų organizatorė ir kuratorė, ekspozicijos prižiūrėtoja, gidė yra šiame name gyvenanti K. Žoromskio žmona Kristina Miklaševičiūtė. Muziejus atviras visiems. Jame eksponuojama daugybė K. Žoromskio tapytų optinės dailės srovei priklausančių darbų. Čia taip pat saugomi visi su dailininko veikla susiję daiktai: molbertai, apdovanojimai, padėkos, ordinai, nuotraukos, kuriose įamžintas dailininko pripažinimas. Pagrindinėje ekspozicijos salėje, pirmame aukšte, moteris įrengė ir marmuro altorių, ant kurio stovi urna su velionio vyro pelenais.

2013 m. kovo 4 d, minint šimtąsias K. Žoromskio gimimo metines, Vilniuje ant namo K. Kalinausko g. 12 (Naujamiesčio seniūnija), kur gyveno ir kūrė dailininkas, atidengta memorialinė lenta. Atminimo lentą su skulptūriniu K. Žoromskio portreto bareljefu sukūrė skulptorius Marius Grušas, architektas Andrius Marma. Lenta – iš granito, o jos centre įkomponuotas K. Žoromskio portretas iš bronzos. Atminimo lenta, atsiradusi K. Miklaševičiūtės-Žoromskienės rūpesčiu ir lėšomis, pritvirtinta ant namo sienos iš K. Kalinausko gatvės pusės, prie dailininko dirbtuvės lango [10].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gečaitė, Rasa. Ar reikia Lietuvai Žoromskio?: įspūdingas Kazimiero Žoromskio (1913–2004) tapybos albumas ir aistros dėl iš JAV atvežtų ir Lietuvai padovanotų jo kūrinių palikimo. – Iliustr. // Atgimimas. – 2007, birž. 15-21 (Nr. 24), p. 14-15.
2. Kazakevičius, Vytautas. Sunkus Kazimiero Žoromskio kelias į Lietuvą. – Iliustr. // Gairės. – 2005, Nr. 7/ 8, p. 29-32.
3. Kusta, Algis. Kazimiero Žoromskio odisėjos. // Kusta, Algis Juozas. Tylioji meilė. – Vilnius, 2004. – P. 110-117.
4. Laučkaitė, Laima. Lietuviai anapus tradicinio modernizmo // Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo. – Vilnius, 2003. – P. 125-170.
5. Miklaševičiūtė, Kristina. Aistros dėl Kazimiero Žoromskio palikimo: [pokalbis su dailininko K. Žoromskio našle menotyrininke Kristina Miklaševičiūte / užrašė] Audronė Jablonskienė. – Iliustr. // Respublika. – 2014, saus. 4, p. 11.
6. Miklaševičiūtė, Kristina. Antrasis Kazimiero Žoromskio gyvenimas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Varpai. – [Nr.] 14 (2000), p. 218-231.
7. Miklaševičiūtė, Kristina. Erdvė, per kurią sklinda šviesa: [apie dailininko K. Žoromskio gyvenimo kelią ir kūrybą] // Kultūros barai. − 1988, Nr. 2, p. 30-34.
8. Miklaševičiūtė, Kristina. Knyga apie optinio meno kūrėją: [pokalbis su dailininko K. Žoromskio žmona menotyrininke K. Miklaševičiūte / parengė] Milda Kniežaitė. – Portr. // Lietuvos žinios. – 2007, geg. 12, p. 18.
9. Miklaševičiūtė, Kristina. Kazimieras Žoromskis.− Vilnius, 2007. − 239 p: iliustr.
10. Žemulienė, Laima. K. Žoromskiui − atminimo lenta. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2013, kovo 7-13 (Nr. 10), p. 4.
11. Žoromskis Kazimieras. – Iliustr. // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas. – Vilnius, 2002. − T. 2, p. 548-549.
12. Žoromskis Kazimieras. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – [T]. 25, p. 808-809.
13. Žoromskis, Kazimieras. Kazimieras Žoromskis: [darbų katalogas]; photographies: Antanas Lukšėnas. − Vilnius , 2000. − 32 p.: iliustr. − Gretut. tekstas pranc., angl.
14. Žoromskis, Kazimieras. Lato sakmės: [epinė poema].− Vilnius, 1994. − 334, [1] p.
15. Žostautaitė, Deimantė. Dailininkas Kazimieras Žoromskis / Deimantė Žostautaitė, Vaida Baltušytė. – Bibliogr.: 66 pavad. // Jie išgarsino Panevėžio kraštą. – Panevėžys, 2011. – P. 123-130.
16. Žoromskis Kazimieras Leonardas. – Iliustr. // Encyclopedia Lituanica. − Boston, 1978. − T. 6, p. 347-348.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2016, 2017

Dalintis straipsniu: