Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Kazys Napaleonas Kitkauskas

Gyvenimo datos:1931 01 05
Gimimo vieta:Antaduriai (Molėtų vlsč., Utenos apskr.)
Veikla:architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas
Nominacijos: Apdovanojimas Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliu (2001)
Kazys Napaleonas Kitkauskas. Nuotr. iš kn.: Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m. – Vilnius, 2010.

Kazys Napaleonas Kitkauskas. Nuotr. iš kn.: Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m. – Vilnius, 2010.

Nuo 1960 m. gyvena ir dirba Vilniuje. 1960–1969 m. dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėse restauracinėse – gamybinėse dirbtuvėse (1966–1969 m. grupės vadovas) [11]. 1972–1977 m. buvo aspirantas Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1980 m. apsigynė architektūros mokslų daktaro disertaciją tema „Vilniaus Žemutinės pilies architektūros raida“ (1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis). 1969–1992 m. dirbo Paminklų restauravimo institute. Nuo 1993 m. – Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslinis bendradarbis, atkastų Valdovų rūmų liekanų tyrėjas, nuo 1996 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas [9]. 1994–1996 m. dėstė Vilniaus universitete Lietuvos architektūros istorijos discipliną [1, 2, 3].
1991–2006 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, šios akademijos Vilniaus skyriaus vadovas, nuo 1992 m. Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, 1995–2007 m. – Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos narys, nuo 1996 m. – Tautos fondo Lietuvos atstovybės pirmininkas, nuo 2006 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos tikrasis narys. Šiuo metu yra Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarybos narys, Lietuvos restauratorių sąjungos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys [1].

Rūpinosi K. Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje ekspozicinių baldų gamyba, muziejaus aplinkos tvarkymu, K. Donelaičio gimtinės Lazdynėliuose (Kaliningrado sr.) priežiūra. Pagal savo 1967–1968 m. parengtą projektą 2002 m. bendradarbiaudamas su architektu E. Purliu atstatė Biržų pilies tiltą [1, 2, 3]. Architektas taip pat dalyvavo rengiant Trakų, Medininkų [3, 6], Raudonės, Raudondvario pilių liekanų konservavimo bei dalinio restauravimo projektus [3, 12, 13]. 2003 m. dalyvavo XII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. 2004–2006 m. dalyvavo rengiant ir įgyvendinant mokslines tiriamąsias ekspedicijas į Lenkiją, Ukrainą, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Austriją ir Vokietiją. Jų metu buvo kaupiama informacija Valdovų rūmams atkurti. Dalyvavo konferencijose Liubline (Lenkija), Travemiundėje (Vokietija), Turku (Suomija) ir Malborke (Lenkija) [1].

Architektas 1995 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžiumi, 2011 m. – Utenos rajono savivaldybės atminimo ženklu „Utenai – 750 metų“ [1, 2].
1990 m. už knygą „Vilniaus pilys: statyba ir architektūra“, kurioje autorius tyrinėja Katedrą, Aukštutinę, Žemutinę pilis, jam įteikta Lietuvos nacionalinė premija [1, 2, 9].

2001 m. liepos 5 d. už nuopelnus puoselėjant Vilniaus miesto kultūros ir istorijos paveldą K. N. Kitkauskui buvo įteiktas Žygimanto Augusto medalis [12].

Kitkauskas, Napaleonas. Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

N. Kitkauskui Vilnius pirmiausiai siejasi su pilimis. „Vilniaus miesto pradžia – Vilniaus pilių teritorijoje. Viena greta kitos buvo įsikūrusios trys pilys – Aukštutinė (Gedimino), Žemutinė ir Kreivoji (dabar Trijų Kryžių kalnas). Vilniaus pilių teritorijoje […] nuo seniausių laikų buvo dvi svarbiausios šalies institucijos – dvasinis religinis centras (iš pradžių ikikrikščioniškojo kulto šventykla, o vėliau jos vietoje Katedra) ir visai greta – Didžiųjų Kunigaikščių rezidencija“ [4]. „Esu laimingas galėjęs prisiliesti prie mūsų istorijai brangių vietų; vien ko verti Vilniaus Arkikatedros tyrinėjimai, lobyno suradimas! Pavyko aptikti pirmosios Katedros pamatų kontūrus, nustatyti visos Arkikatedros architektūros raidą. Pirmosios mūsų šventyklos – Vilniaus Katedros – rasti pamatai buvo tarsi dovana krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600 metų proga“, – sakė viename interviu architektas [7].

Kitkauskas, Napaleonas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. – Vilnius, [2009]. Knygos viršelis

Architektas daug laiko paskyrė Vilniaus katedros ir Žemutinės pilies tyrimams. 1968–1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, 1970–1982 m. rengė jos remonto ir priežiūros projektus. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970 m., 1975 m., 1977 m.) [7, 9, 13].
1985 m. buvo vienas iš keturių Lietuvos kultūros veikėjų, suradusių Vilniaus katedros lobyną. Kartu su Romualdu Budriu, Juozu Stasiulaičiu ir Stasiu Čipkumi išsaugojo vieną iš didžiausių Lietuvos istorijos paslapčių. Neįkainojama Lietuvos istorijos, kultūros ir meno vertybių kolekcija liko Lietuvoje ir tapo vienu iš svarbiausių nacionalinio paveldo objektų [3, 13].
1983 m. dalyvavo rengiant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių (Valdovų) rūmų, kaip svarbiausio, akivaizdžiausio lietuvių tautos valstybingumo simbolio, atkūrimo ir pritaikymo Lietuvos nacionalinės dailės galerijos reikmėms projektą. 1987–2001 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams, buvo vienas iš Valdovų rūmų atstatymo iniciatorių [5, 7, 8].
Architektas taip pat dalyvavo Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios tyrimuose [10], suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (1958–1965 m., su S. Lasavicku) ir VU bibliotekos knygų saugyklos (1966–1970 m., su A. Brusoku, A. Švabauskiene) konstrukcines dalis [2, 3, 13].

Dr. K. N. Kitkauskas išleido knygas „Vilniaus katedra“ (Vilnius, 1976; rusų, vokiečių ir anglų k., 1977 m.), „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ [9], „Vilniaus arkikatedros požemiai“ (1994 m.), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ [5]. Yra knygų „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ (2001 m., su L. Kitkauskiene), „Anglų-lietuvių aiškinamasis architektūros žodynas“ (2001 m., su L. Kitkauskiene), „Vilniaus Žemutinės pilies rūmai“ (5 t., 1988-2003 m.), „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje“ (2010 m.) vienas iš autorių.

Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

1942–1947 m. mokėsi Utenos gimnazijoje. 1947 m. su kitais moksleiviais už antitarybinę veiklą suimtas NKVD, nuteistas ir 10 metų kalintas Mordovijos lageryje [11]. 1954 m. grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kaune. 1954 m. baigė Kauno darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) Statybos fakultete [1, 2, 3].

Apie architektą rašoma leidinyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [1], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [13], menotyrininko, eseisto Tomo Sakalausko knygoje „Duetai“ [11], periodikoje. Yra informacijos internete.

2010 m. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išleido Ingos Vaitekūnaitės parengtą Kazio Napaleono Kitkausko bibliografiją „Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m.“. Bibliografijoje išspausdintas dailėtyrininko Vydo Dolinsko įvadinis straipsnis „Kazys Napaleonas Kitkauskas – Lietuvos architektūros paveldo tyrėjas ir metraštininkas“ [3, p. 3-7]. Bibliografijos rodyklę papildo K. N. Kitkausko svarbesnių projektų, skirtų nekilnojamų kultūros vertybių tvarkymui, sąrašas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kitkauskas Kazys Napaleonas. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 604.
2. Kitkauskas Kazys Napoleonas: [biografija]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – T. 10. – Vilnius, 2006, p. 186.
3. Kazys Napaleonas Kitkauskas: bibliografija, 1968–2011 m. – Vilnius, 2010. – 63, [1] p.: iliustr., faks., portr.
4. Kitkauskas, Kazys Napaleonas. Lietuvos akropolis – Vilniaus pilys: apie Katedrą, Žemutinės pilies Valdovų rūmus [interaktyvus]. 2004 [žiūrėta 2017-07-19]. Prieiga per internetą: <http://archive.is/20120914150138/www.lithill.lt/vic-italy/article6.asp>.
5. Kitkauskas, Napaleonas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. – Vilnius, [2009]. – 319, [1] p.: iliustr. – Santr. angl., lenk., rus. – Bibliogr. išnašose.
6. Kitkauskas, Kazys Napoleonas. Medininkų senovė ir nūdiena: [apie Medininkų pilį Vilniaus rajone]. – Iliustr. // Apžvalga. – 1992, liep. 31-rugp.14, p. 7.
7. Kitkauskas, Kazys Napoleonas. Po mūsų kojomis – Lietuvos istorija: [pokalbis su archit. Kaziu Napoleonu Kitkausku apie biografiją, taip pat Katedrą, Valdovų rūmus / kalbėjosi] Aldona Kačerauskienė // XXI amžius. – Portr. – 2006, geg. 17, p. 3; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/17/susi_01.html>.
8. Kitkauskas, Kazys Napaleonas. Valdovų rūmai veriasi šiandien: [interviu su Kaziu Napoleonu Kitkausku / kalbėjosi] Milda Arčikauskaitė // Voruta. – Portr., iliustr. – 2008, liep. 26, p. 4-5; Prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/wp-content/uploads/voruta_14.pdf>.
9. Kitkauskas, Napaleonas. Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius, 2012. – 311, [1] p.: iliustr., faks., plan. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 291-302 (325 pavad.). – Asmenvardžių r-klė: p. 303-311.
10. Kitkauskas, Napalys. Vilniaus senovė (Šv. Mikalojaus bažnyčia) // Petkus, Viktoras. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – P. 376-379.
11. Sakalauskas, Tomas. Duetas XXI su Napoleonu Kitkausku: [pokalbis su architektūros istoriku Napoleonu Kitkausku / kalbėjosi] Tomas Sakalauskas // Sakalauskas Tomas. Duetai. – Vilnius, 1998. – P. 264-276.
12. Valstybės dienos proga bus įteiktas Žygimanto Augusto medalis: [architektūros mokslų dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui] // Lietuvos aidas. – 2001, liep. 5, p. 2.
13. Voverienė, Ona. Tautos istorijos žaizdų gydytojas: apie istoriką, Lietuvos pilių tyrinėtoją ir restauratorių dr. Napalį Kitkauską. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 245-250.
14. Kitkauskas Napoleonas: [trumpai apie architektą] // The Baltic States: Arcference book. – Tallin; Riga; Vilnius. – 1991. – P. 241.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2008; 2017