Kęstutis Česnaitis

Kęstutis Česnaitis. Nuotr. iš kn.: Česnaitis, Kęstutis. Portretai: Ukmergės krašto menininkai. – Ukmergė, 2010.

1992 m. baigė Klaipėdos universiteto kultūros vadybos ir režisūros specialybę. Dirbo Ukmergės kultūros centre, buvo Ukmergės kultūros metraščio „Eskizai” red. kolegijos narys, foto ir kino klubo „Horizontas” narys, Ukmergės savivaldybės kultūros tarybos narys (2011 m.) [1].

Česnaitis, Kęstutis. Vilkmergės ragana: legenda: istorinė pjesė. – Ukmergė, 2010. Knygos viršelis

K. Česnaitis parengė ir išleido tris knygas apie iškilius Ukmergės krašto žmones: „Portretai: Ukmergės krašto menininkai“ (2010), „Portretai: Ukmergės krašto žmonės“ (2012) bei „Portretai: Ukmergės krašto žmonės“ (2014). Į trečiąją knygą įtraukti ir pasakojimai apie Vilniuje gyvenančius ir kuriančius žymius mokslininkus, meno kūrėjus, kilusius iš Ukmergės krašto [5]. K. Česnaitis taip pat yra išleidęs poemą „Išpažintis“ (2000), apsakymą „Septynios meilės istorijos“ (2002), apsakymų, novelių, pjesių rinkinį „Stiklinis žmogus“ (2007), pjeses „Vilkmergės ragana“ (2010) ir „Miestas“ (2016), apysaką „Vilkmergės raganos istorija“ (2013), romaną „Gitana“ (2016). Daug rašytojo kūrinių ir jų ištraukų publikuota Deltuvos kultūros almanache „Eskizai“, leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, Ukmergės rajono laikraščiuose, respublikinėje spaudoje.

K. Česnaitis yra ne tik rašytojas, bet ir režisierius. Vieni svarbiausių jo kino darbų yra „Persikūnijimas“ (1995), „Kvailas žaidimas“ (1996), „Lėlės veidas“ (1997), „Šokis virš ribos“ (1998), „Geležėlė“ (2008), „Balta pelėda“ (2011) [2].

Pagal režisieriaus scenarijus ir filmo režisūrą Lietuvos Respublikos kino mėgėjų filmų konkursuose laimėtos kelios prizinės vietos (1995 m. – už filmą „Pabučiavimas“, 1996 m. – už filmą „Lėlės veidas“ ir kt.). 1999 m. jo režisuota „Užmirštoji siela“ laimėjo trečiąją vietą Lietuvos radijo pjesių konkurse, 2008 m. Rytų Lietuvos literatų konkurse istorinė pjesė „Vilkmergės ragana“ prozos nominacijoje laimėjo pirmąją vietą [4]. 2011 m. sukurtas trumpametražis vaidybinis filmas „Baltoji pelėda“ pelnė tarptautinį pripažinimą tarptautiniame nekomercinių trumpametražių filmų festivalyje [2].

2001 m. Kęstučiui Česnaičiui buvo paskirta Ukmergės rajono savivaldybės įsteigta literatūrinė Vlado Šlaito premija. Premija įteikta už mini poemą „Išpažintis“ bei keturias pjeses: 1996 m.  parašytą pjesę „Užmirštoji siela“, „Tomo Akvilio iliuzijos“ (1998), „Šilkinės kilpos“ (2000) ir naujausią režisieriaus darbą „Vilkmergės ragana“, parašytą remiantis XVI a. įvykiais [3].

Apie atsiimantį premiją laureatą K. Česnaitį rajono spaudoje buvo rašoma: „…poeto Vlado Šlaito nuotrauką jis laiko kaip simbolį, o jo gyvenimo liniją tapatina su savąja“ [3].

Apie K. Česnaitį rašoma periodikoje, yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Kęstutis Česnaitis. Lietuvos respublikos vyriausioji rinkimų komisija [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-06-19]. Prieiga per internetą: <http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas42912/Kandidato42912Anketa.html>.
2. Krikštaponytė, Eglė. Režisieriaus darbą įvertino tarptautiniame festivalyje: [Apie Austrijoje vykusį 40-ąjį tarptautinį trumpametražių filmų festivalį, kuriame buvo įvertintas ir Kęstučio Česnaičio 2010 metais sukurtas filmas „Balta pelėda“]. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2012, liep. 31, p. 5.
3. Nemunaitienė, Vilma. Vlado Šlaito premija – pjesių autoriui [Kęstučiui Česnaičiui]. – Iliustr. // Ukmergės žinios, 2001, birž. 2, p. 2.
4. Stunžėnienė, Zuzana. Kino valanda „Prie židinio“: [Apie Ukmergės „Bočių“ bendrijos sekcijos „Prie židinio“ renginį, kurio metu savo du vaidybinius filmus pristatė režisierius K. Česnaitis]. – Iliustr. // Gintaro gimtinė. – 2012, gruod. 1-31 (Nr. 12), p. 3.
5. Trečioji knyga apie Ukmergės krašto žmones: [Apie prozininko, dramaturgo Kęstučio Česnaičio knygą „Portretai: Ukmergės krašto žmonės“, kurioje pateikti pasakojimai apie iškilius Ukmergės krašto žmones] / „G. ž.“ inform.. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2014, lapkr. 15, p. 12.

Parengė: Sigita Astikienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2018

Dalintis straipsniu: