Kęstutis Šapka

1967 m. aukso medaliu baigė Vilniaus 7-ją vidurinę mokyklą (dabar Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, studijavo puslaidininkių fiziką. Po trijų kursų perėjo mokytis į tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau Lietuvos edukologijos universitetas) Fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1977 m. [1].
Sportininkas pasiekė gerų rezultatų ir rekordų šuolio į aukštį, šuolio į tolį bei trišuolio rungtyse. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m., pasiektas Europos pirmenybėse, išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas [1]. Daugkartinis Lietuvos, TSRS, Europos čempionas.
1974 m. Europos lengvosios atletikos čempionate Romoje iškovojo auksą. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. 1972 m. sportininkas pirmasis iš lietuvių šuolininkų į aukštį dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse Miunchene (Vokietija).
Pasitraukęs iš didžiojo sporto tapo treneriu, 1979–1984 m. buvo TSRS šuolių į aukštį rinktinės treneriu, vėliau grįžo į Lietuvą ir dirbo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.
2007 m. K. Šapka pateko į Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sudarytą geriausių šalies trenerių sąrašą. Yra olimpinis arbitras, teisėjavo XXII olimpinėse žaidynėse Maskvoje. K. Šapka sukūrė šuolio į aukštį nugara techniką, kuri tapo pripažinta pasauliniu mastu [4, 5].

Sportininkas apdovanotas LR vyriausybės medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui (1999), 2009 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigžde už nuopelnus olimpizmui [1].

2020 m. treneris K. Šapka apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už sporto pasiekimus [2].

Kęstutis Šapka gimė ir daugelį metų gyvena bei dirba Vilniuje. Nuo 2014 m. – Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos treneris.

Apie K. Šapką rašyta nedaug. Yra informacijos leidinyje „Asmenybės“ [1], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1983, T. 10), žinyne „Kas yra kas Vilniaus apskrityje 2003“ (Vilnius, 2003). Periodikoje buvo publikuojami sporto žurnalisčių Jūratės Žemaitytės, Romos Grinbergienės, Marytės Marcinkevičiūtės ir kt. interviu ir straipsniai apie garsųjį lengvaatletį.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Asmenybės. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 1022–1023.
2. Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minimas ir K. Šapka] [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020 -04-10]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2020/01/24/iskilmingai-isdalyti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
3. Šv. Kristoforo laureatų gretose – puikiai pažįstami veidai: [minimas ir K. Šapka]. – Iliustr. // Sostinė. – 2020, saus. 25, p. 6–7.
4. Užusienis, Vidmantas. Legendinis šuolininkas augina pamainą: [apie Lietuvos lengvosios atletikos sportininką, dukart Europos šuolių į aukštį čempioną vilnietį Kęstutį Šapką, netrukus švęsiantį garbingą jubiliejų]. – Iliustr. // Savaitė. – 2019, Nr. 45 (lapkr. 7), p. 26–27.
5. Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 36.

Parengė: Linas Janulevičius (VAVB), 2020

Dalintis straipsniu: