Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 59
1 2 3

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Konradas Kaveckas

Gyvenimo datos:1905 11 02 - 1996 11 08
Gimimo vieta:Tirkšliai (Mažeikių r.)
Veikla:kompozitorius, dirigentas, vargonininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Yla, Stasys. Konradas Kaveckas. – Vilnius, 1981. Knygos viršelis

Yla, Stasys. Konradas Kaveckas. – Vilnius, 1981. Knygos viršelis

Gimė vargonininko šeimoje. Mokėsi Tirkšlių pradžios mokykloje. 1914 m. Kaveckų šeima persikėlė į Kaišiadoris. Tėvas Vladas Kaveckas rengė sūnų vargonininko darbui. Būdamas dvylikos metų, Konradas pakeitė savo tėvą prie vargonų Kaišiadorių bažnyčioje [2, 5]. 1919 m. įstojo į Mažeikių progimnazijos trečią klasę. Baigęs keturias progimnazijos klases, grįžo į Kaišiadoris. 1922−1926 m. mokėsi Kauno valstybinėje „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Mokydamasis dainavo chore, skambino fortepijonu. 1925 m. vasarą atostogaudamas pas tėvus Kaišiadoryse surinko miestelio ir apylinkių jaunimą ir subūrė chorą. 1926 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti pedagogikos. 1923−1929 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje. 1929−1933 m. Paryžiaus muzikos mokykloje studijavo vargonų mokslą, dirigavimą ir kompozicijos teoriją. Įkūrė Paryžiaus lietuvių studentų ir darbininkų chorą. Grįžęs į Lietuvą, atliko karo prievolę. 1933−1940 m. vadovavo Kauno universiteto studentų chorui, 1934−1939 m. − Kauno katedros ir Kauno kunigų seminarijos chorams. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, buvo pakviestas vadovauti Vilniaus universiteto studentų chorui. 1933−1940 m. dėstė vargonininkų, chorvedžių ir muzikos mokytojų vasaros kursuose [4, 11].
1940 m. kartu su kompozitoriumi Jonu Bendoriumi įkūrė muzikos mokyklą Vilniuje. Buvo mokymo dalies vedėjas, dėstytojas, 1946−1949 m. direktorius. Nuo 1945 m. – Vilniaus konservatorijos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, dirigavimo-chorvedybos fakulteto dekanas, operinio parengimo, chorinio ir simfoninio dirigavimo katedrų vedėjas. 1949−1962 m. ir 1970−1972 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vedėjas [2, 4, 11]. Mirė 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse [12].

K. Kaveckas buvo garsus kompozitorius, chorų dirigentas. Jis pirmasis atliko daugelio lietuvių kompozitorių kūrinius chorui, dirigavo simfoniniams koncertams [4]. Sukūrė poemų, kantatų,oratorijų, kūrinių vargonams, fortepijonui, siuitų, choro ir solo dainų. Populiarios jo dainos: „Susitikt tave norėčiau vėlei“, „Kiek daug šviesos“, „Na tai kas“, „Laukai, laukeliai“, „Žemei“, „Vilniuj žydi liepos“ ir kt. Jo kūrinių muzikinė kalba paprasta, melodinga, romantiška .
K. Kaveckas buvo 1939 m. Kaune vykusios Pavasario federacijos dainų šventės dirigentas ir rajoninių dainų švenčių dirigentas, 1946−1990 m. – respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyriausiasis dirigentas. K. Kaveckas žinomas kaip publicistas, muzikos meno propaguotojas ir kritikas. 1933−1934 m. redagavo Šv. Cecilijos draugijos žurnalą „Vargonininkas“. [4, 9.]. Ilgai bendradarbiavo žurnale „Muzikos barai“. Rašė straipsnius apie muzikinę kultūrą, muzikinį auklėjimą įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Parašė biografinę apybraižą „Juozo Naujalio gyvenimas ir kūryba“ (Kaunas, 1939), sudarė tris Stasio Šimkaus chorinių dainų rinkinius „Plaukia sau laivelis“ (1961, 1965, 1966), Juliaus Siniaus dainų rinkinį „Mano krašte“ (1980) [4, 11].

Kompozitorius buvo apdovanotas tarpukario Lietuvos ordinais ir medaliais, Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinu (1939 m.), Gedimino III-ojo laipsnio ordinu (1994 m.) [11].

Laurinavičius, Jonas. Su vargonų muzika. – Gija, 2009. Knygos viršelis

Laurinavičius, Jonas. Su vargonų muzika. – Kaišiadorys, 2009. Knygos viršelis

Kaveckaitė-Kalvelienė, Irena. Jie – mano artimiausieji. – Kaišiadorys, 2003. Knygos viršelis

Kaveckaitė-Kalvelienė, Irena. Jie – mano artimiausieji. – Kaišiadorys, 2003. Knygos viršelis

1981 m. išleista muzikologo Stasio Ylos knyga „Konradas Kaveckas“ [2]. Apie kompozitorių, jo tėvus, gyvenimą Kaišiadoryse rašo „Kaišiadorių aidų“ redaktorius, kraštotyrininkas Jonas Laurinavičius knygose „Su vargonų muzika“, „Neišskrendantys paukščiai“ [7, 8]. Apie K. Kavecką rašoma muzikologo Boleslovo Zubricko knygoje „Lietuvių kompozitoriai“ [11], „Muzikos enciklopedijoje“ [4], periodikoje.
Atsiminimų apie kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą parašė muzikologas Vaclovas Juodpusis [3]. Muziko sesuo Irena Kaveckaitė-Kalvelienė atsiminimų knygoje  „Jie –  mano artimiausieji“ pasakoja  ir apie brolį Konradą [5].

Vilniuje K. Kaveckas apsigyveno 1939 m., kai buvo pakviestas organizuoti studentų chorą Vilniaus universitete. Nuo 1945 m. ėjo įvairias pareigas Vilniaus (vėliau Lietuvos valstybinėje) konservatorijoje. 1965−1980 m. dėstė choro dirigavimą Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje [11]. Gyveno Pylimo gatvėje. Nekrologe muzikologas B. Zubrickas rašo: „Rodos, lyg ašaroja profesoriaus pamilta sostinės Pylimo gatvė, tarytum pasviro buto durys, kurias kompozitorius tūkstančius kartų varstė, paniuro paveikslais ir suvenyrais apkabinėtos sienos, nutilo ir fortepijonas, iš kurio daugelį metų sklido nepaprasto gėrio ir grožio garsai“ [12].
Kompozitorius sukūrė dainų, skirtų Vilniui: „Vilniuj žydi liepos“ (eil. Eugenijaus Matuzevičiaus), „Vilnius“, „Vilniaus miestely“, „Neris ir Vilnelė“. 1961 m. atskiru rinkiniu išleistos K. Kavecko dainos chorui „Vilniuje žydi liepos“.
1939 m. K. Kaveckas parašė straipsnį „Teatras ir muzika Vilniuje senaisiais laikais“, kuriame apžvelgia Vilniaus meninio gyvenimo istoriją [6]. Straipsnį baigė tokiais žodžiais: „Vilniaus miestas – ne tiktai gražių architektūrinių linijų miestas, bet ir nuo amžių įžymus teatro ir muzikos židinys.Toks jis buvo, toks turbūt ir liks per amžius. Jo pavėsy taip pat augo ir augs Lietuvos muzikos menas“ [6].

2004 m. birželį, minint Lietuvos dainų švenčių 80-metį, Vilniuje, prie namo Ligoninės g. 4 (Senamiesčio seniūnija), kur 1953–1996 m. Pylimo ir Ligoninės g. kampinio namo antrame aukšte gyveno kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas prof. Konradas Kaveckas, buvo atidengta memorialinė lenta [1, 10].

K. Kavecko muzikologinių ir publicistinių darbų bibliografija paskelbta Stasio Ylos knygoje apie kompozitorių [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Kaveckas Konradas (1905 11 02–1996 11 08): vargonininkas, profesorius. − Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. − Vilnius, 2011. − P. 191.
2. Yla, Stasys. Konradas Kaveckas. – Vilnius, 1981. – 132, [4] p., [8] iliustr. lap.: nat. – K. Kavecko muzikologinių ir publicistinių darbų bibliografija: p. 117- 129. – Straipsnių ir recenzijų apie K. Kavecką ir jo kūrybą bibliogr.: p. 130-132. − Bibliogr.: p. [133].
3. Juodpusis, Vaclovas. Konradas Kaveckas – talentinga plačiašakė asmenybė: pranešimas skaitytas konferencijoje Mažeikiuose, minint K. Kavecko gimimo 100-ąsias metines 2005.XI.4. – Portr. // Juodpusis, Vaclovas. Tai buvo…  – Vilnius. 2008. – [Kn.] 1, p. 96-102.
4. Karaška, Arvydas. Konradas Kaveckas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 2, p. 141-142.
5. Kaveckaitė-Kalvelienė, Irena. Visur dirbo atsidėjęs: [apie profesorių K. Kavecką: atsiminimai] // Kaveckaitė-Kalvelienė, Irena. Jie – mano artimiausieji. – Kaišiadorys, 2003. – P. 11-21.
6. Kaveckas, Konradas. Teatras ir muzika Vilniuje senaisiais laikais // Muzikos barai. – 1939, Nr. 11, p. 279-283; Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00280A18>.
7. Laurinavičius, Jonas. Su vargonų muzika: (Kaveckai ir jų artimieji). – Kaišiadorys, 2009. – 45, [1] p.: iliustr., portr.
8. Laurinavičius, Jonas. Visad jaunatvės keliu: [apie kompozitorių, dirigentą, vargonininką Konradą Kavecką ] // Laurinavičius, Jonas. Neišskrendantys paukščiai. – [Kaišiadorys], 2008. – P. 114-117.
9. Ruzgas, Albertas. Susitikimai su profesoriumi Konradu Kavecku. − Iliustr. // Į laisvę. − 2002, Nr. 137, p. 65-68.
10. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-03-20]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=3>.
11. Zubrickas, Boleslovas. Kaveckas Konradas. – Portr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai. – Vilnius, 2004. – P.206-208.
12. Zubrickas, Boleslovas. Skaudi netektis: Konradas Kaveckas (1905 XI 02–1996 XI 08): [nekrologas]. – Portr. // Literatūra ir menas. – 1996, lapkr. 16, p. 15.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2017

Susijusi informacija