Romualdas Audrūnas Kunca

Romualdas Kunca. Nuotr. iš kn.: Romualdas Kunca. – Vilnius, 1988.

Vaikystę praleido Veliuonoje [2]. 1945 m. su šeima persikėlė į Kauną. Mokėsi 9-ojoje jėzuitų gimnazijoje, 1948–1953 m. – Kauno meno mokykloje. Diplominiam darbui pasirinko jaunesniojo brolio, šiuo metu žymaus smuikininko, Petro Kuncos portretą. 1953–1959 m. studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Baigęs studijas, išvyko dirbti į Klaipėdą dailininku dekoratoriumi. 1964 m. grįžo į Vilnių. Nuo 1965 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dab. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). Sukūrė tapybos disciplinos dėstymo metodiką, paremtą spalvininkystės mokslo žiniomis ir lietuvių tapybos mokyklos tradicijomis [3].
Nuo 1960 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, nuo 1962 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Buvo Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos narys. Kūrybiškai taikė prancūzų moderniosios XX amžiaus tapybos principus savo dailėje ir pedagogikoje. R. Kuncos energijos ir užsispyrimo dėka išsaugotas prancūzų kalbos knygynėlis Vilniuje Didžiojoje gatvėje [1]. Mirė 2011 m. birželio 28 d Vilniuje. Palaidotas Veliuonoje.

R. Kuncos tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai [5]. Daugiausiai kūrė portretus, peizažus, natiurmortus, koliažus. Labai mėgo Kuršių Nerijos gamtovaizdį. Pirmą kartą į Nidą atvyko 1957 m., buvo sužavėtas Neringos grožio, kasmet po kelis kartus čia atvykdavo. Dailininkas bendravo su vietiniais gyventojais, kartu žvejojo, aiškinosi vėtrungių reikšmes ir tapė žvejų portretus, Nidos gamtą, kraštovaizdį. Jis čia buvo savas, artimas ir labai laukiamas. 2008 m. Neringos savivaldybė nupirko R. Kuncos 52 darbų kolekciją, kuri saugoma Neringos istorijos muziejuje [1]. Dailininkas dalyvaudavo Nidos tapybos pleneruose. 2011 m., po dailininko mirties vykęs tapybos pleneras „Nidos ekspresija 2011“, buvo skirtas R. Kuncos atminimui. Jame dalyvavo Vilniaus Užupio menininkai. Menininkų būrys Nidoje ir Juodkrantėje ieškojo ir tapė dailininko motyvus, pamėgtus vaizdus ir temas.

Romualdas Kunca. – Vilnius, 1988. Knygos viršelis

Vilniuje dailininkas gyveno studijų metais 1953–1959 m. ir 1964–2011 m. 1964 m. atleistas iš darbo Klaipėdoje, grįžo į Vilnių ir apsigyveno Antakalnyje, Šilo gatvėje, pas savo kraštietį, veliuoniškį fotografą Petrą Veličką [2]. Vėliau gyveno Užupyje, turėjo studiją ant Vilnelės kranto, kurios langai žvelgė į Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių bokštus. Tapydamas Vilniaus senamiesčio vaizdus, kaip rašė dailėtyrininkė Danutė Jedzinskienė, „siekė perteikti senamiesčio dvasią, kalbančią masteliais, spalvų, briaunų, linijų ritminiais sąskambiais“ [3]. Yra nutapęs Užupio vaizdų: „Saulėlydis Užupio gatvėje“ (1967), „Senas Užupio kiemas” (2005), „Senas Užupio kiemas žiemą“ (2004) ir „Užupio gatvė“ (2010). Užupyje įrengta R. Kuncos studija buvo tikroji „Nidos salelė“. Visos sienos išdabintos kerinčiais Neringos vaizdais: marių ir jūros pakrantės su laiveliais, prieplaukos, jachtos ir žvejų nameliai [6].

R. Kuncos biografiją ir kūrybos apžvalgą rasime dailėtyrininko Alfonso Andriuškevičiaus įžanginiame straipsnyje leidinyje „Romualdas Kunca“ [9], knygoje „Veliuona“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], „Lietuvos dailininkų žodyne“ (T. 4, Vilnius, 2016). Trumpai apie dailininką rašoma leidinyje „Vilniaus menininkų „Plekšnės” klubo dailininkų katalogas 2003″ (Vilnius, 2002, p. 18). Yra straipsnių periodikoje. Apie R. Kuncą yra rašęs dailininko brolis smuikininkas Petras Kunca [7, 8].

2017 m. Vilniuje, ant namo, kuriame 1967–2011 m. gyveno tapytojas, Užupio g. 2 (Senamiesčio seniūnija), atidengta granitinė memorialinė lenta, skirta dailininkui Romualdui Audrūnui Kuncai [10]. Atminimo lentos su bareljefu ir užrašais lietuvių bei prancūzų kalbomis autorė – skulptorė Asta Vasiliauskaitė.

Literatūra ir šaltiniai

1. Armonaitė, Liucija. Nidoje, kur Dievas tapė…: [tapybos pleneras „Nidos ekspresija”, skirtas tapytojui Romualdui Kuncai atminti]. – Iliustr. // Naujoji Romuva. – 2011, Nr. 4, p. 23-28.
2. Girininkienė, Vida. Keturių vandenų žuvis: dailininkas Romualdas Kunca. – Iliustr. // Veliuona. – Vilnius, 2001. – P. 845-853, 900.
3. Jedzinskienė, Danutė. Rūsčios kasdienybės filosofas: apie dailininką R. Kuncą. – Iliustr. – Santr. angl. // Kultūros barai. – 2016, Nr. 7/8, p. 81-83, 1 (virš.).
4. Jokubavičienė, Kristina. Romualdo Kuncos tapybos paroda. – Iliustr. – Santr. angl. // Metraštis. – [T.] 13 (2008/09), p. 319-322.
5. Kaltenis, Vytautas. Kunca Romualdas Audrūnas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 259.
6. Kruopis, Saulius. Rudens tiltas į Kuršių neriją: maestro Romualdui Kuncai atminti skirtas tapybos pleneras „Nidos ekspresija 2011″ . – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2011, lapkr. 10, p. 8; lapkr. 24, p. 8, 12.
7. Kunca, Petras. Siuvėjų namuose – du sūnūs menininkai: smuiko kelias nuo Pakalniškių: [smuikininkas, pedagogas, prof. P. Kunca apie savo vaikystę, šeimą] / parengė] Nijolė Storyk. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2012, birž. 12, p. 18-19; Prieiga per internetą: <https://www.lzinios.lt/lzinios/ekonomika/siuveju-namuose-du-sunus-menininkai/45234>.
8. Kunca, Petras. Solo smuikui ir paveikslų orkestrui: [pokalbis su smuikininku Petru Kunca apie muziką, dailę, brolį R. Kuncą] / [kalbėjosi] Loreta Jastramskienė. – Iliustr. // Nemunas. – 2016, liep. 21-rugs. 7 (Nr. 14), p. 3, 18.
9. Romualdas Kunca. – Vilnius, 1988. – 48 p., VIII spalv. iliustr.
10. Romualdui Kuncai atminti: [apie atminimo lentos atidengimą Vilniuje] // Dailėraštis. – 2017, spalis, p. 2; Prieiga per internetą: <http://www.ldsajunga.lt/Dailerastis>.

Parengė Danguolė Dainienė (VAVB), 2018

 

Dalintis straipsniu: