Leopoldas Mykolas Digrys

Leopoldas Mykolas Digrys. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 762.

Leopoldas Mykolas Digrys. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 762.

1952–1957 m. studijavo Maskvos konservatorijoje. 1960–2001 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. – Valstybinėje konservatorijoje). 1969 m. ir 1976 m. stažavosi Prahos muzikos akademijoje [ 3,  5, 6].
1962 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje L. Digrio iniciatyva buvo atkurta vargonininkų specialybė [2, 3].

L. Digrio pastangų dėka įrengti nauji vargonai Vilniaus Arkikatedroje (1969), Filharmonijoje (1963), Mažojoje Baroko salėje (1976), Lietuvos muzikos akademijoje (1964), Klaipėdos universiteto salėje (1975), Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje (2003) [5].

Nuo 1968 m. prof. L. Digrio iniciatyva pradėti rengti Vilniaus tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai, vėliau vargonų koncertai įsiliejo į „Kristupo vasaros festivalį“, o L. Digrys buvo šio festivalio Vargonų muzikos ciklo meno vadovas. 1991 m. L. Digrio iniciatyva įsikūrė Religinės muzikos centras, kasmet surengiantis per 60 sakralinės muzikos koncertų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje [6].
1998 m. išleista L. Digrio knyga „Kaip groti vargonais“ [2].

2003 m. už nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai L. Digrys apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [1].

2005 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2008 m. paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Už vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą  2015 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija [4, 6].

Apie L. M. Digrį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5], „Muzikos enciklopedijoje“ (Vilnius, T. 1, 2000), periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Apdovanojimas suvienijo skirtingus žmones ir jų idėjas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2003, gruod. 20, priedas „Sostinė”, p. 9.
2. Baltrušaitytė, Renata. Leopoldas Digrys: „Jeigu susitikčiau Johaną Sebastianą Bachą…“ . – Iliustr. // Veidas. – 2009, Nr. 39 (rugs. 28), p. 52-53.
3. Digrys, Leopoldas. Rodos, netrukdžiau savo mokiniams tobulėti…: [pokalbis su prof. L. Digriu vargonų klasės atkūrimo 45-mečio proga] / kalbina Balys Vaitkus. – Nuotr. // Muzikos barai. – 2007, Nr. 7/8, p. 20-22.
4. Digrys, Leopoldas. Žodžiais nusakyta meilė muzikai atpinga: [pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu vargonininku Leopoldu Digriu]. – Portr. // Kauno diena. – 2015, gruod. 14. p. 6.
5. Juodpusis, Vaclovas. Digrys Leopoldas Mykolas. – Portr.  // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 762.
6. Vaitkienė Vita. Leopoldas Digrys [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2016-11-14]. Prieiga per internetą: <http://www.vargonai.lt/digrys.htm>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009; 2016

Dalintis straipsniu: