Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Loreta Asanavičiūtė

Gyvenimo datos:1967 04 22 - 1991 01 13
Gimimo vieta:Vilnius
Veikla:Lietuvos laisvės gynėja, Sausio 13 - osios didvyrė
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas), Paminklas (Vilniaus miestas)
Loreta Asanavičiūtė. Nuotr. iš kn.: Dagytė, Ina. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis. - Vilnius, 2000.

Loreta Asanavičiūtė. Nuotr. iš kn.: Dagytė, Ina. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis. – Vilnius, 2000.


L. Asanavičiūtė mokėsi keliose Vilniaus vidurinėse mokyklose. Nuo 1982 m. mokėsi ir dirbo siuvėja siuvykloje „Aušra“, vėliau – mezgėja „Dovanos“ susivienijime. 1990 m. baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumo buhalterinės apskaitos specialybę. Koncertai ir repeticijos Vilniaus statybos tresto kaimo kapeloje, „Dovanos“ ir Profsąjungų kultūros rūmų folkloriniuose ansambliuose buvo jos turiningas laisvalaikis.
1991 m. sausio 13 d. Vilniuje, prie Televizijos bokšto, gindama Lietuvos nepriklausomybę, buvo pervažiuota tanko vikšrų ir nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, laisvės gynėjų panteone [4].
 
Už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanota I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu [3]. 1998 m. Amerikos biografijų instituta suteikė L. Asanavičiūtei pasaulio žmogaus vardą [4, p. 145].
 
Dagytė, Ina. Loreta  Asanavičiūtė: veiksmas ir  atmintis. – Vilnius, 2000.  Knygos Viršelis

Dagytė, Ina. Loreta
Asanavičiūtė: veiksmas ir
atmintis. – Vilnius, 2000.
Knygos viršelis


Socialinių mokslų daktarė, docentė Ina Dagytė yra parašiusi knygą „Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis“ [4]. Tai nėra tik biografinis leidinys. „Kasdienėj gyvenimo tėkmėj man svarbesnė atskiro žmogaus pozicija, jo vienatinis ir nepakartojamas turinys, kuris įkvepia gyvybės jo tariamiems žodžiams ir sumanymams, vykdomiems veiksmams. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl ėmiausi knygos apie Loretą Asanavičiūtę“, –  rašo autorė [4, p. 8]. Apie L. Asanavičiūtę rašoma Onos Voverienės knygoje „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ (Kaunas, 2005), Antano Rimvydo Čaplinko knygose „Vilniaus gatvės“ [3] ir „Vilniaus atminimo knyga“ (Vilnius, 2011), Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2017), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (T. 2. Vilnius, 2002) ir kt., taip pat periodikoje, internete.
 
Prie namo, kuriame gyveno L. Asanavičiūtė (Asanavičiūtės g. 4, Karoliniškių seniūnija) atidengta memorialinė lenta.
Buvusioje Karoliniškių 47-oje vidurinėje mokykloje (dabar – „Spindulio“ pagrindinė mokykla) (R. Jankausko g. 17) 1998 m. balandį buvo atidengta memorialinė lenta. Pilkame marmure iškalti žodžiai skelbia, kad šioje mokykloje mokėsi Loreta Asanavičiūtė, žuvusi 1991 m. Sausio tryliktąją prie Lietuvos televizijos bokšto. Įrašą iškalęs žmogus prašė jį vadinti nežinomu autoriumi [1].
1992 m. L. Asanavičiūtės žuvimo vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Karoliniškių seniūnija), buvo atidengtas paminklas – ant marmurinio stačiakampio pagrindo stovintis keturkampio plano stulpas su įstrižai nusklembtu viršumi ir iškaltu įgilintų raidžių įrašu: „Loreta / Asanavičiūtė / 1967–1991“ [2].
1996 m. Loretos Asanavičiūtės vardu Karoliniškėse pavadinta gatvė (buvusi Žvaigždžių g.) [3].
 
2001 m. Vilniuje viešėjęs olandų menininkas  John (Jon) Boetes planavo sukurti Loretos Asanavičiūtės statulą  iš juodojo granito ir pastatyti ją greta žymių pasaulio žmonių skulptūrų savo kuriamame Taikos parke Mahabalipuramo miestelyje Indijoje [6]. Sukurtas Lietuvos ir Vokietijos bendras dokumentinis filmas „Mergaitė ir tankai“ (rež. A. Meier) [5].
Literatūra ir šaltiniai

1. Loretos Asanavičiūtės gimtadieniui: [apie paminklinės lentos atidengimą Karoliniškių vid. mokykloje]. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1998, bal. 23, p. 3.  
2. Loretos Asanavičiūtės žuvimo vieta. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012-07-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=36030&lang=lt>.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 25, 119, 227.
4. Dagytė, Ina. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis. – Vilnius, 2000. – 173, [1] p.: iliustr.
5. Marčėnaitė, Rusnė. Vokiečių filmas primena laisvės kainą. – Portr. // Kauno diena. – 2009, saus. 13, p. 10.
6. Zilnys, Ramūnas. Parke Indijoje iškils lietuvės [L. Asanavičiūtės] skulptūra. – Portr. //  Lietuvos rytas. – 2001, rugs. 15, p. 6.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2009; 2012

 

Susijusi informacija