Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Maksimas Hareckis (Максiм Гарэцкi)

Gyvenimo datos:1893 02 18 - 1938 02 10
Gimimo vieta:Bahackauka (Mstislavlio r., Baltarusija)
Veikla:baltarusių rašytojas, literatūrologas, leksikografas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Maksimas Hareckis. Nuotr. iš kn.: Горецкий, Максим. Избранное : повести, роман-хроника. – Минск, 1988.

Maksimas Hareckis. Nuotr. iš kn.: Горецкий, Максим. Избранное : повести, роман-хроника. – Минск, 1988.

M. Hareckis (kartais rašoma – Gareckis ar Goreckis) gimė valstiečių šeimoje. Mokėsi matininkystės ir agronomijos mokykloje. 1914–1918 m. mobilizuotas į Rusijos armiją. 1919–1923 m. mokytojavo Vilniaus baltarusių gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose. Rašė į baltarusiškus laikraščius, redagavo laikraštį „Naša dumka“, nuo 1921 m. buvo laikraščio „Belaruskija viedamasci“ leidėjas ir redaktorius. 1922 m. suimtas ir kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime. 1923 m. išsiųstas į Baltarusiją. Dėstė Baltarusijos valstybiniame universitete, dirbo Kultūros institute [1, 5, 6]. 1930 m. buvo areštuotas ir ištremtas į Viatką (dabar – Kirovas). Nuo 1935 m. dirbo mokytoju Kalugos srityje. 1937 m. vėl buvo suimtas. 1938 m. nuteistas mirti ir vasario 10 d. sušaudytas Viazmoje. Manoma, kad jis ten ir palaidotas [3].

M. Hareckis − XX a. baltarusių prozos novatorius, ankstyvojo modernizmo rašytojas. Jo kūryboje derinami realistinis ir neoromantinis stiliai, ryškus naujas realybės traktavimo modelis [4]. Pirmoji knyga, apsakymų rinkinys „Run“ („Žiemkenčiai“), buvo išleista Vilniuje 1914 m. M. Hareckis sukūrė apysakų „Anton“ („Antonas“), „Dzve dušy“ („Dvi sielos“), parašė ir išleido pirmąją „Baltarusių literatūros istoriją“ (Вiльня, 1920), kurios išėjo net trys laidos, literatūros mokslo, kalbotyros studijų, sudarė literatūros chrestomatiją, parengė baltarusių-rusų ir rusų-baltarusių kalbų žodynus [5]. Baltarusijoje M. Hareckio knygas leidžia daugiausiai visuomeninės organizacijos [3]. 1984–1986 m. Minske buvo išleistas 4-rių tomų M. Hareckio raštų rinkinys [8].

Gareckis, Maksimas. Vilniaus komunarai. – Vilnius, 1965. Knygos viršelis

Gareckis, Maksimas. Vilniaus komunarai. – Vilnius, 1965. Knygos viršelis

Būdamas tremtyje 1931–1932 m iš ankstesnių užrašų parašė romaną „Віленскія камунары“ („Vilniaus komunarai“), kuris buvo išleistas po rašytojo mirties 1963 m., lietuvių kalba (išvertė Albinas Žukauskas) – 1965 m. [2]. Šioje knygoje labai vaizdžiai ir plačiai aprašomas XX a. pradžios Vilniaus gyvenimas [6, 7].
M. Hareckis rašo: „Vilnius, kaip žinia, − gražiausias miestas pasaulyje. Pačiame miesto centre, kur Vilnelė įteka į plačiai išsiliejusią Nerį, stovi labai aukštas apvalus Pilies kalnas […], ant kalno − senas bokštas, o prie bokšto rusų laikais stovėjo patranka ir kasdien lygiai dvyliktą valandą trenkdavo, kad visas miestas aidėdavo…“ [6, p. 42].
Iš romano sužinome, kad caro laikais Antakalnyje buvo kalėjimas, Subačiaus gatvėje veikė Znamerovskio knygrišykla, Stepono gatvėje − rusų dviklasė ministerijos mokykla. Vilniuje tuo metu veikė įvairūs inteligentų klubai. Darbininkų klube, Varnų gatvėje, paskaitas skaitė baltarusių rašytoja Aloiza Paškevič-Kairienė, žinoma slapyvardžiu – Ciotka, socialdemokratas Steponas Kairys, garsus advokatas Tadas Vrublevskis [6, 7].

Apie M. Hareckį yra mažai literatūros. Biografija spausdinama enciklopedijose, baltarusių internetinėse svetainėse. Lietuvių kalba apie M. Hareckį rašo žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas [6, 7]. Rašytojo kūryba taip pat nedaug tyrinėta. Mindaugas Kvietkauskas knygoje „Vilniaus literatūrų kontrapunktai“ rašo apie M. Hareckio kūrybą ir jo apysaką „Antonas“ [4].

1919–1923 m. M. Hareckis gyveno Vilniuje ir mokytojavo Vilniaus baltarusių gimnazijoje [1].

2006 m. spalio 7 d. prie įėjimo į buvusios Vilniaus gimnazijos pastatą, Aušros vartų g. 7 (Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta su rašytojo bareljefu (skulpt. Ales Šaternik), kurioje lietuvių ir baltarusių kalbomis rašoma, kad čia 1919–1923 m. dirbo baltarusių literatūros klasikas Maksimas Hareckis [1, 3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Hareckis Maksimas (1893 02 18 – 1938 02 10): baltarusių rašytojas, istorikas, politikas. − Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. − Vilnius, 2011. − P. 146.
2. Gareckis, Maksimas. Vilniaus komunarai : [romanas].  – Vilnius, 1965. − 315, [1] p. : iliustr.
3. Goreckis, Radimas. Goreckių likime ir Baltarusijos likimas : [pokalbis su Baltarusijos MA akademiku, geologu, M. Hareckio sūnėnu R. Goreckiu] / kalbėjosi Aleksandras Adamkavičius. − Iliustr. // Voruta. − 2009, kovo 7, p. 15.
4. Kvietkauskas, Mindaugas. Skylanti naivioji sąmonė: Maksimo Hareckio Antonas // Kvietkauskas, Mindaugas. Vilniaus literatūrų kontrapunktai. − Vilnius, 2007. − P. 292-301.
5. Lapinskienė, Alma. Harecki Maksim // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2005. − T. 7, p. 396.
6. Žeimantas, Vytautas. Baltarusių rašytojas M. Hareckis ir jo senasis Vilnius. − Portr., iliustr. // Lietuvos aidas. − 2009, liep. 3, p. 4; liepos 4, p. 4.
7. Žeimantas, Vytautas. Baltarusių rašytojas Maksimas Hareckis ir jo senasis Vilnius. – Iliustr. // Bernardinai.lt [Elektroninis išteklius]. – 2013, saus. 29. Prieiga per 
internetą:< http://<http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-29-vytautas-zeimantas-baltarusiu-rasytojas-maksimas-hareckis-ir-jo-senasis-vilnius/94476>.>.
8. Горецкий, Максим. Избранное : повести, роман-хроника: [перевод с белорусского]. – Минск, 1988. – 543, [1] p.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2017

Susijusi informacija