Marija Mikulska

Marija Mikulska. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 30.

Marija Mikulska. Nuotr. iš kn.: Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003, p. 30.

Baigė privačią Šv. seserų nazariečių gimnaziją Vilniuje. 1929 m. mokėsi Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Humanitariniame fakultete. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame centriniame archyve, kur, rizikuodama gyvybe, kartu su kitais slėpė keletą žydų šeimų. Po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į Lenkiją, Žarnoveco benediktinių vienuolyną. Išstojusi iš vienuolyno, nuo 1950 m. iki pensijos dirbo Varšuvos viešosios bibliotekos knygų saugykloje. M. Mikulska mirė 1994 m. rugpjūčio 12 d. Varšuvoje [1, 3].

1974 m. Jeruzalėje įsikūrusi Yad Vashem institucija M. Mikulskai suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą. Ji buvo kviečiama į Izraelį atsiimti Pasaulio tautų teisuolės apdovanojimo, bet dėl skrydžio baimės ten nenuvyko. Yad Vashemo teisuolių alėjoje vienuolės garbei pasodintas medelis. 2002 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu M. Mikulska apdovanota (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. M. Mikulska tiesioginių įpėdinių nepaliko, todėl apdovanojimas buvo atiduotas saugoti jos išgelbėtam dailininkui Samueliui Bakui [1, p. 27-28; 3].

Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Literatūros apie M. Mikulską yra labai nedaug. Apie vienuolės veiklą karo metais slepiant  žydus Vilniaus archyve rašoma 1967 m. Sofijos Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“ [2]. Apie M. Mikulską rašoma dailininko Samuelio Bako knygoje „Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai“ [1].

2003 m. išleista Rimanto Stankevičiaus sudaryta knyga „Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai“ [3]. Knygoje remiamasi Jeruzalės Yad Vashem archyvo medžiaga apie žydų gelbėtojus, Vilniaus Šv. Ignoto g. slėptuvės įrengėjus: vienuolę Mariją Mikulską, kunigą Juozapą Stakauską ir mokytoją Vladą Žemaitį. Spausdinami šioje slėptuvėje gyvenusių išgelbėtų žydų prisiminimai, laiškai. Knygoje pateikiamas Viktorijos Sakaitės sudarytas Lietuvos piliečių – Pasaulio tautų teisuolių” sąrašas. Knygos viršelyje – vieno iš buvusių slėptuvės gyventojų, vėliau žymaus dailininko Samuelio Bako paveikslo iliustracija.

Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021.

Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis

2021 m. Vilniuje išleista Rimanto Stankevičiaus knyga „Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija“. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės fondo ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dokumentais, knygoje pasakojama apie Vilniaus Šv. Ignoto gatvėje, buvusiame Benediktinių vienuolyne, įrengtą slėptuvę Vilniaus geto žydams ir jos gyventojus. Pateikiama informacijos apie slėptuvės įrengėjus Pasaulio tautų teisuolius kunigą Juozapą Stakauską, mokytoją Vladą Žemaitį ir vienuolę Mariją Mikulską [4].

Rusų kalba apie M. Mikulską rašoma muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) turistams skirtame vadove „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [7].

M. Mikulska daug metų gyveno Vilniuje, Benediktinių vienuolyne. 1941 m. su kitomis vienuolėmis išsiųsta į darbo stovyklą. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniaus valstybiniame archyve. 1943–1944 m., likvidavus Vilniaus getą, Vilniaus archyvo patalpose, buvusiame Benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje, kartu su kunigu Juozapu Stakausku ir mokytoju Vladu Žemaičiu slėpė keletą žydų šeimų [1, 3, 5].

2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Šv. Ignoto g. 5 (Senamiesčio seniūnija), Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Pasaulio tautų teisuolių vienuolės Marijos Mikulskos, kunigo Juozapo Stakausko ir mokytojo Vlado Žemaičio atminimui buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Jonas Naruševičius, archit. Vytautas Zaranka). Lentoje iškalti žydų gelbėtojų bareljefai ir įrašas: „Pasaulio tautų teisuoliai / sesuo Marija Mikulska 1903–1994 / kunigas Juozas Stakauskas 1900–1972 / mokytojas Vladas Žemaitis 1900–1980 / 1941–1944 m. / gelbėję nuo pražūties žydus“ [3, 5, 6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bak, Samuel. Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai. – Vilnius, 2009, p. 13, 20, 27-28, 294-299, 306-313.
2. Ir be ginklo kariai. – Vilnius, 1967, p. 50-53, 55, 58.
3. Slėptuvės aristokratai : prisiminimai : Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. – 90, [2] p.: iliustr., portr.
4. Stankevičius, Rimantas. Dešimties stebuklų liudytojai: viena žydų gelbėjimo Vilniuje 1943–1944 metais Vilniuje istorija. – Vilnius, 2021. – 138, [1] p.: iliustr., faks., portr.
5. Stankevičius, Rimantas. Pagerbtas žydų gelbėtojų atminimas: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta Marijai Mikulskai, Juozapui Stakauskui, Vladui Žemaičiui]. – Iliustr. // Lithuania: Lietuva ir Lenkija XX amžiuje. Lietuva ir Lenkija drauge į XXI amžių. – Vilnius, 2001. – P. 115-119.
6. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-12-12]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
7. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 429.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2022

Dalintis straipsniu: