Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Markas (Morduchas) Antokolskis

Gyvenimo datos:1840 11 02 - 1902 07 09
Gimimo vieta:Vilnius
Veikla:rusų skulptorius
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Markas Antokolskis. Portr. iš  kn.: Garsūs Lietuvos žydai. –  Vilnius, 2008, p. 8.

Markas Antokolskis. Portr. iš kn.: Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008, p. 8.

Vilniuje praleistas M. Antokolskio gyvenimo laikotarpis nėra gerai ištyrinėtas ir istorikai pateikia skirtingus jo biografijos faktus. Anksčiau enciklopedijose bei  kituose leidiniuose buvo nurodomi 1843-ieji gimimo metai. 2000 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbuotoja atrado metrikų įrašą, įrodantį, kad M. Antokolskis gimė  1840 m. [5, 9]. Būsimasis skulptorius gimė žydų šeimoje. 1856–1861 m. mokėsi drožybos amato. Pirmuosius kūrinius pastebėjo Vilniaus generalgubernatoriaus Nazimovo žmona, jos rekomendacijos padėjo būsimam skulptoriui įstoti į Peterburgo dailės akademiją [2, 9, 11]. Baigęs studijas, tobulinosi Berlyne, 1871 m. gyveno Romoje, o nuo 1879 m. – Paryžiuje.
Mirė 1902 m. Bad Homburge, Vokietijoje. Tais pačiais metais pervežant palaikus į Peterburgą buvo sustota Vilniaus geležinkelio stotyje, kad visuomenė galėtų atsisveikinti su Vilniuje gimusiu skulptoriumi. Palaidotas Sankt Peterburgo Preobraženskojės žydų kapinėse [4, 11]. 

Antokolskis išgarsėjo istorinių veikėjų skulptūromis (pvz., rusų carų: „Ivanas Rūstusis“, „Petras Didysis“, „Ivanas III“), kūrė religinės, filosofinės tematikos kūrinius. Jo kūryboje ryškūs žydiški charakteriai ir siužetai („Ginčas dėl Talmudo“, „Žydo galva“ ir kt.) [4, 5]. 1900 m. Paryžiuje vykusioje pasaulinėje parodoje jo darbai buvo įvertinti Garbės legiono komandoro kryžiumi. Didžioji M. Antokolskio darbų dalis saugoma Maskvoje ir Sankt Peterburge [2].

Кузнецова, Эра Васильевна. М.  М. Антокольский: жизнь и  творчество. –  Москва, 1989.  Knygos viršelis

Кузнецова, Эра Васильевна. М. Антокольский: жизнь и
творчество. – Москва, 1989.
Knygos viršelis

Apie M. Antokolskio gyvenimą ir kūrybą rašoma knygose lietuvių kalba: „Garsūs Lietuvos žydai“ [2], Laimos Laučkaitės „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje“ [4], Dariaus Pocevičiaus „100 istorinių Vilniaus reliktų“; rusų kalba: Эра Васильевна Кузнецова „М. М. Антокольский: жизнь и творчество“ [11], „Русские в истории и культуре Литвы“ [10] ir kt. 

M. Antokolskis gyveno Vilniuje tik iki 18 metų. Vėliau nuolat grįždavo į gimtinę. Viešėdamas Vilniuje, jis sukūrė ankstyvuosius savo kūrinius „Žydas siuvėjas“, „Šykštuolis“. Jam buvo užsakytas Rusijos imperatorės Jekaterinos II paminklas, kurį jis kūrė Paryžiuje, nuolat lankydamasis Vilniuje. Paminklas buvo atidengtas po skulptoriaus mirties 1904 m. Vilniuje, Katedros aikštėje, o 1915 m. buvo demontuotas ir išgabentas į Rusiją, tačiau nėra išlikęs [ 4, 5,  11].

1906 m. Vilniuje, Didžiojoje g. 25 (dabar Senamiesčio seniūnija), namo tarpuvartėje buvo atidengta memorialinė lenta [8, 9]. Užrašas lentoje skelbia, kad skulptorius gimė ir gyveno šiame name. 1976 m. dailės istorikas Vladas Drėma rašė, kad šios lentos pakabinimo istorija buvusi kita [3]. M. Antokolskis šį namą gavęs 1872 m. po vedybų kaip žmonos kraitį ir pavedęs jį administruoti savo tėvui. Spėjama, kad memorialinę lentą teigiančią, jog M. Antokolskis gimė šiame name, po skulptoriaus mirties pritvirtino giminės, paveldėję didelius mūrinius namus ir norėdami nuslėpti skulptoriaus kilmę (tėvas buvo smuklininkas), gimimo vietą ir tikrąjį (Morducho) vardą. Skulptoriaus amžininkai ir tyrinėtojai teigė, kad, iš tiesų, jis gimė ir augo mediniame tėvo name nuošalioje Subačiaus gatvėje [3, 6]. Šiame name, būdamas Vilniuje, jis gyvendavo tik po 1872 metų.
1993 m. Vilniaus žydų muziejaus darbuotojas Genrichas Agranovskis, remdamasis archyviniais dokumentais, rašė, kad yra išlikęs skulptoriaus tėvo, gyvenusio Didžiosios g. 208-ajame name (posesijai Nr. 208 priklauso ir dabartinis namas Nr. 25) raštas dėl jo konflikto su namo kaimynais dėl ledainės statybos virš jų namo. Šis dokumentas  liudija, kad tai tas pats namas, kuriame gimė M. Antokolskis [1].

2003 m., minint 100-ąsias skulptoriaus mirties metines, ant to paties pastato Vilniaus Didžiojoje g. 25, tik nuo M. Antokolskio g. pusės, buvo atidengta dar viena memorialinė lenta (skulpt. Vytautas Zaranka) [5, 7, 8]. Lentoje lietuvių ir rusų kalbomis rašoma, kad šiame name gimė ir gyveno skulptorius Markas Antokolskis (1840–1902). Beje, memorialinėje lentoje nurodomi patikslinti, tikrieji skulptoriaus gimimo metai. 

Vilniaus senamiesčio seniūnijoje veikiančio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinės ekspozicijos / Teisuolių galerijoje (Pylimo g. 4) yra nuolatinė ekspozicija „Markas Antokolskis ir Vilnius“.

Vilniaus senamiestyje, buvusio žydų geto teritorijoje, yra gatvė, 1940 m. pavadinta Marko Antokolskio vardu [9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Agranovskis, Genrichas. Kur gimė Markas Antokolskis? // Vakarinės naujienos. – 1993, lapkr. 12.
2. Markas Antokolskis 1843-1902: žymus Rusijos skulptorius. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai.– Vilnius, 2008. – P. 8-9.
3. Drėma, Vladas. „Kur gyveno didysis skulptorius“ // Švyturys. – 1976, Nr. 6, p. 24.
4. Laučkaitė, Laima. Žydiškasis segmentas. – Iliustr. // Laučkaitė, Laima. Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje. – Vilnius, [2002].  – P. 84-95.
5. Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų . – Vilnius, 2016, p. 436-438, 441-442.
6. Valiuškevičiūtė, Apolonija. Antokolskio namas.  – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 223.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2016 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
8. „The M. Antokolskio street […]“: [apie gatvę ir memorialines lentas M. Antokolskiui Vilniuje]. – Iliustr. // Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture. – Vilnius, 2006. – P. 10-11.
9. Аграновский, Генрих.  Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима : памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 80-81.
10. Антокольский Марк Матвеевич : скульптор. – Iliustr. // Русские в истории и культуре Литвы. – Вильнюс, 2008. – P. 264-267.
11. Кузнецова, Эра Васильевна. М. М. Антокольский: жизнь и творчество.  – Москва, 1989. – 310 p.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2016

 

Susijusi informacija