Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Martynas Liuteris (Martin Luther)

Gyvenimo datos:1483 11 10 - 1546 02 18
Gimimo vieta: Eislebenas (Vokietija, Saksonija)
Veikla:vokiečių teologas, krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liuteronybės) pradininkas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)

Merle d’Aubigné, Jean-Henri. Martyno Liuterio gyvenimas ir laikai. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Tikrasis vardas – Martin Luder. 1484 m. su šeima persikėlė gyventi į Mansfeldą, kur pradėjo lankyti vietinę mokyklą. 1497 m. tėvai išsiuntė į pranciškonų mokyklą Magdeburge. 1497–1501 m. lankė parapinę Šv. Jurgio mokyklą Eizenache. 1501–1505 m. studijavo Erfurto universitete laisvuosius menus ir teisę [1, 7]. Po vieno jį sukrėtusio įvykio (užklupusios audros ir žaibų), kai liko gyvas, pasižadėjo tapti vienuoliu. 1505 m. įstojo į Erfurto augustinų vienuolyną. 1507 m. buvo įšventintas į kunigus. Tęsė teologijos studijas Erfurto universitete. 1508 m. perkeltas į Vitenbergo (Wittenberg) universitetą, kuriame dėstė filosofiją, vėliau – biblistiką. 1509–1511 m. skaitė paskaitas Erfurto universitete. Gilinosi į Šventojo Rašto ir Bažnyčios tėvų tekstus. 1510 m. augustinų vienuolyno įgaliojimu išvyko į Romą, kuri pakeitė jo požiūrį į scholastinę teologiją, formavo naują žmogaus ir Dievo santykio sampratą. Konfliktą su katalikybe sustiprino indulgencijų pardavinėjimas 1516 m. Vokietijoje [3]. Protestuodamas prieš tokį veiksmą prie Vitenbergo Pilies bažnyčios durų pakabino plakatą lotynų kalba su 95 tezėmis. Jose išdėstė savo religinės doktrinos svarbiausius teiginius. M. Liuteris kritikavo katalikišką atgailos sampratą, neigė popiežiaus viršenybę dvasiniame pasaulyje, teigė, kad vienintelis tikėjimo šaltinis yra Biblija. Visuomenėje prasidėjo reformacinis judėjimas nukreiptas prieš Katalikų bažnyčią ir popiežių. Po įvairių nesėkmingų reikalavimų atsižadėti savo pažiūrų M. Liuteris buvo iškviestas pas bažnyčios vadovus. 1521 m. buvo paskelbtas eretiku, o jo raštai uždrausti. Prasidėjus persekiojimui, grėsė sudeginimas ant laužo. Išgelbėjo Saksonijos kunigaikštis Fridrichas Išmintingasis paslėpęs Liuterį Vartburgo pilyje. 1525 m. M. Liuteris atmetė celibatą ir vedė iš vienuolyno pabėgusią vienuolę Kathariną von Borą. Susilaukė šešių vaikų ir užaugino penkis įvaikius. Grįžęs į Vitenbergą 1533–1546 m. dėstė Vitenbergo universitete, rašė knygas, kunigavo. Mirė 1546 m. Eislebene. Palaidotas Vitenbergo katedroje [2].

Liuterio literatūrinis palikimas gausus ir įvairaus žanro. Jis rašė pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsišaukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus. Paliko daugybę sentencijomis virtusių minčių bei sakinių. Visi jo raštai sudaro apie 100 tomų. Vienas svarbiausių jo darbų buvo Biblijos vertimas į vokiečių kalbą. M. Liuteris reformavo bažnytinę muziką, ją laikė pagrindiniu katechezės ir bendruomenės susivienijimo būdu [3].
Liuterio katekizmai, pamokslai, giesmės į lietuvių kalbą pradėti versti jau XVI a. M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno. Šiuo metu yra išleista keletas M. Liuterio knygų lietuvių kalba: „Apie krikščionio laisvę“ (Vilnius, 1998), „Užstalės pokalbiai“ (Vilnius, 2003), „Gimę vergais“ (Vilnius, 2006).

Bainton, Roland Herbert. Čia aš stoviu: Martyno Liuterio gyvenimas. – Tauragė, 2000. Knygos viršelis

Apie M. Liuterį ir jo skleidžiamas idėjas yra išleista daug knygų įvairiomis kalbomis. Kai kurios jų išverstos į lietuvių kalbą. Geriausia M. Liuterio biografija laikoma XIX a. penktame dešimtmetyje Jean-Henri Merle d’Aubigné (1794–1872) parašyta knyga „Šešioliktojo amžiaus Reformacijos istorija“.  Jos ištraukos sudėtos į žymiojo bažnyčios reformatoriaus biografiją „Martyno Liuterio gyvenimas ir laikai“ [7]. Joje ne tik aptarta M. Liuterio asmenybė, bet ir giliai atskleista jo gyvenamoji epocha, ieškoma priežasčių, subrandinusių tokią maištingą asmenybę. 2000 m. išleista vieno žymiausių Reformacijos istorijos ir teologijos žinovų JAV, kunigo ir teologo, buvusio Jeilio (JAV) universiteto Bažnyčios istorijos profesoriaus Rolando Herberto Baintono monografija „Čia aš stoviu: Martyno Liuterio gyvenimas“ [1]. Knygos pradžioje spausdinamas vyskupo Jono Kalvano „Įvadas lietuviškam leidimui“, „Autoriaus žodis“, pateikiama išsami M. Liuterio gyvenimo „Chronologija“. Leidinyje nemažai iliustracijų. Lietuviškai išleista amerikiečių psichoanalitiko, psichologo  E. H. Erikson psichoanalitinė istorinė studija „Jaunasis Liuteris“ [4]. Apie M. Liuterio gyvenimą, jo darbus, reformacijos judėjimą lietuvių kalba rašoma knygose „Protestantizmas Lietuvoje“ (Vilnius, 1994), „Reformacija praeityje ir dabar: idėjos, istoriniai pėdsakai, perspektyvos“ (Vilnius, 2017), Guido Michelini „1589 m. „Giesmes Duchaunas“: Lutherio „Geistliche Lieder“ lietuvių kalba = Die „Giesmes Duchaunas“ von 1589: Luthers „Geistliche Lieder“ auf Litauisch“ (Vilnius, 2005), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3] ir kt. Viktoro Rutenburgo knygoje „Renesanso milžinai“ (Vilnius, 1978) spausdinami straipsniai „Liuteris“, „Liuteris ir Miunceris“, „Liuteris ir Moras“. Įdomus teologo Tomo Kiaukos straipsnis knygoje „Tikėjimo prieigos“  apie M. Liuterio reformatorišką persilaužimą tikėjime, kas jame nauja ir ypatinga [6].

 2017 m. rugsėjo 9 d., minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kieme (Vokiečių g. 20, Senamiesčio seniūnija) atidengtas paminklas Martynui Liuteriui (skulpt. Romualdas Kvintas) [8, 9]. Ant neaukšto 30 cm granito postamento užkelta pustrečio metro bronzinė skulptūra pro bažnyčios kiemelio vartus gerai matyti praeiviams Vokiečių gatvėje [8]. Paminklo statybą inicijavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija Vilniuje.

Literatūra ir šaltiniai

1. Bainton, Roland Herbert. Čia aš stoviu: Martyno Liuterio gyvenimas. – Tauragė, 2000. – 390, [1] p.: iliustr.
2. Didysis reformatorius – Martinas Lutheris: Reformacijai 500. – Portr. // Artuma. – 2017, Nr. 7/8, p. 14-16.
3. Dikšaitis Mindaugas. Liuteris Martynas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 526-52734.
4. Erikson, Erik Homburger. Jaunasis Liuteris: psichoanalitinė istorinė studija. – Vilnius, 2003. – 295, [1] p.
5. Įpykęs vienuolis sukilo prieš popiežių: [apie Martyną Liuterį]. – Iliustr. // Iliustruotoji istorija. – 2012, Nr. 4, p. 26-31.
6. Kiauka Tomas. Martynas Liuteris: reformuotojo tikėjimo atradimas // Tikėjimo prieigos: filosofinės studijos. – Vilnius, 2003. – P. 211-249.
7. Merle d’Aubigné, Jean-Henri. Martyno Liuterio gyvenimas ir laikai: ištraukos iš garsiosios D’Aubigné knygos „Šešioliktojo amžiaus Reformacijos istorija“. – Vilnius, 2012. – 551 p., [1] p.: portr.
8. Vilniuje atidengta Martyno Liuterio skulptūra: [interaktyvus] 2018 [žiūrėta 2018-07-23]. Prieiga per internetą: <http://reformacija500.lt/2017/09/15/vilniuje-atidengta-martyno-liuterio-skulptura/>.
9. Vorobej, Teresa. Nuo konflikto iki bendrystės: [apie Reformacijos jubiliejinius metus, Martyno Liuterio paminklo atidengimą Vilniuje]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2017, lapkr. 9-15, p. 1, 8-9.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2018

 

 

Susijusi informacija