Martynas Mažvydas Vaitkūnas

Jovaišas, Albinas. Martynas Mažvydas: pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. – Kaunas, 1996. Knygos viršelis

Gimimo vieta ir tiksli data nežinoma. Manoma, kad gimė apie 1510–1520 m., spėjama Žemaitijoje, dabartiniame Šilutės rajone, Vaitiekaus Mažvydo šeimoje. Nenustatyta, kur Mažvydas gavo pradinį išsilavinimą. Spėjama, kad vėliau  mokėsi Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje aukštesniojoje mokykloje Vilniuje, o 1541–1542 m. joje mokytojavo. Manoma, kad už liuteronybės skleidimą buvo persekiojamas katalikų bažnyčios vyresnybės ir greičiausiai kalintas [3, 6]. Prūsijos kunigaikščio Albrechto pakviestas ir jo išlaikomas, 1546–1548 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. 1548 m. įšventintas kunigu. 1549 m. paskirtas lietuviškos Ragainės parapijos klebonu. 1554 m. – Ragainės apskrities arkidiakonu. Dirbo taip pat apskrities valdytojo oficialių raštų vertėju į lietuvių kalbą [1, 3, 11]. Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje (dabar Nemanas, Kaliningrado sr.). Palaidotas bažnyčios rūsyje.

Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas. Didžiausią jų dalį sudaro vertimai iš lotynų, lenkų ir vokiečių kalbų. 1547 m. studijuodamas parengė pirmąją lietuvišką knygą‚ „Katekizmo prasti žodžiai“ „Catechismusa prasty szadei…”.  Katekizmas galėjo būti išleistas 200-300 egz. tiražu. Po vieną šios knygos egzempliorių saugoma Vilniaus ir Torūnės (Lenkija) universitetų bibliotekose. Manoma, kad M. Mažvydas turėjo vertingą biblioteką. Knygas ženklino įrašu: „M. Mossuid sibi et suis comparavit” („M. Mažvydas sau ir saviesiems įsigijo“) [6, 11]. 1549 m. išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino” su lietuviška dedikacija. 1559 m. iš vokiečių kalbos išvertė krikšto apeigų aprašymą pagal Martyną Liuterį ir pridėjo vienos Liuterio giesmės vertimą. Ne visi jo raštai buvo išleisti gyvam esant. Didžiausias M. Mažvydo parengtas darbas yra „Giesmės krikščioniškos” (1566, 1570), kurias Karaliaučiuje išleido jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas, paveldėjęs jo rankraščius. Jį sudarė remdamasis Martyno Liuterio vokišku giesmynu.  Paskutinį parengtą tekstą, maldos „Tėve mūsų“ aiškinimą „Paraphrasis“, išleido lietuvių raštijos pradininkas Jonas Bretkūnas [1, 3, 11]. Yra išlikę 13 lotyniškų M. Mažvydo laiškų (į lietuvių kalbą išvertė Marcelinas Ročka), rašytų Prūsijos hercogui Albrechtui, leidžiančių spręsti apie poeto materialines ir moralines gyvenimo Ragainėje peripetijas [4].

Apie M. Mažvydą ir jo pirmąją knygą išleista daug leidinių. 1922 m. išėjo kalbininko Jurgio Gerulio parengta knyga „Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“ (Kaunas, 1922). 1947 m., minint 400-ųjų pirmosios knygos išleidimo jubiliejų, išleistas leidinys „Senoji lietuviška knyga“, kurioje pateikta istoriko Konstantino Jablonskio parašyta M. Mažvydo biografija, kitų autorių straipsniai jo vardo, pavardės, kilmės tema [12]. Daug leidinių išleista minint pirmosios lietuviškos knygos išleidimo 450 metų jubiliejų. Knygoje „Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis“ išsamiai atspindėti renginiai, įvykiai susiję su jubiliejiniais metais, pateikta bibliografija.
Apie M. Mažvydo gyvenimą ir kūrybą išleista lituanisto Albino Jovaišos monografija „Martynas Mažvydas: pirmosios lietuviškos knygos parengėjas“ [3]. Joje rašoma apie pirmuosius rankraštinius tekstus ir knygas lietuvių kalba, reformacijos sąjūdį. Autorius aptaria M. Mažvydo kilmės klausimą, ieško atsakymo į neaiškius jo biografijos klausimus, apibūdina pirmąją lietuvišką knygą. Knygos pabaigoje yra literatūros sąrašas [8].
Knygą „Martyno Mažvydo raštų žodynas“, kurioje į vieną vietą surinkti Mažvydo raštuose vartoti žodžiai, išaiškinta jų reikšmė, sudarė vertėjas Dominykas Urbas [13]. Apie M. Mažvydą rašoma taip pat knygoje Senosios Lietuvos literatūra, 1253–1795“ [1], A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knyga“ [2], prof. Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorija“ (T. 3. Vilnius, 1988), Albino Jovaišos „Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas“ (Vilnius, 1989, 2009), žymaus italų kalbininko Guido Michelini  „Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai“ (Vilnius, 2000), literatūrologo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio „Pirmoji lietuviška knyga naujųjų tyrinėjimų šviesoje“ (Kaunas, 1998), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijose“ [11], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001), enciklopediniame žodyne „Knygotyra“ [6] ir daugelyje kitų leidinių.
1997 metais, minint Mažvydo „Katekizmo“ 450 metų sukaktį, parengtas proginis elektroninis leidinys „Lietuviškos knygos metai: Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis“ (žr. adresu ). Knygoje rasime jubiliejui skirtų kūrinių – ženklo, medalio, monetos, pašto ženklo – vaizdų ir  aprašymų. Yra informacijos apie knygas, grafikos darbus, nuotraukų, ekslibrisų, moksleivių piešinių parodas, pateiktų darbų autorius, M. Mažvydo stipendininkus, premijų laureatus. Pateikti paminklų M. Mažvydui trumpi aprašymai ir jų nuotraukos.

Kralikauskas, Juozas. Martynas Mažvydas Vilniuje. – Chicago, 1976. Knygos viršelis

Yra leidinių ir užsienio kalbomis: „Martynas Mažvydas and old Lithuania“ (Vilnius, 1998), žymaus kalbininko, baltisto Vladimiro Toporovo (Топоров, Владимир Николаевич) Начало литовской письменности: Мартинас Мажвидас в контексте его времени“ (Vilnius, 2001) ir kt.
Išleista M. Mažvydui skirtų grožinės literatūros kūrinių: Juozo Kralikausko romanai Mažvydas“ (Vilnius, 1997) ir „Martynas Mažvydas Vilniuje“ (Chicago, 1976), Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas“ (Vilnius, 1977, 2001) ir kt.

Mažvydo gyvenimas susijęs ir su Vilniumi. Manoma, kad jis mokėsi 1541 m. Abraomo Kulviečio Vilniuje įsteigtoje protestantiškoje aukštesniojoje mokykloje, o vėliau joje mokytojavo [1, 3]. Čia buvo mokoma ne tik įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos. Todėl mokykla užsitraukė katalikų nemalonę, o jos steigėjui bei dėstytojams teko pasitraukti iš Lietuvos į protestantiškąją Prūsiją, Karaliaučių [1, 11].

Mažvydo atminimas įamžintas keliose Vilniaus vietose. 1977 m. skulptoriaus Kazio Kisieliaus sukurta skulptūrinė kompozicija „Mažvydas“ buvo pastatyta Vilniaus prenumeruojamųjų leidinių knygyne, Savanorių prospekte [5, 10]. 2001 m. skulptūra perkelta į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką Humanitarinių mokslų skaityklą. Rekonstravus biblioteką meno kūrinys atsidūrė neviešoje, tik darbuotojams skirtoje erdvėje [10].
1997 m., minint pirmosios lietuviškos knygos 450-ąsias metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje antrojo aukšto fojė buvo atidengta Gedimino Jokūbonio sukurta skulptūra, skirta šios knygos parengėjui [10, 14].

2004 m. skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas Martynui Mažvydui papuošė Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (dabar – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Skulptūra buvo sukurta dar 1994 m. ir planuota ją pastatyti Ragainėje. Nors buvo suderinta su Kaliningrado valdžios institucijomis, bet dėl politinių motyvų paminklas nebuvo pastatytas. Laikinai jis buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tik 2004 m. buvo nuspręsta deponuoti bibliotekoje [7, 14].

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vestibiulį puošia lietuvių raštijos pradininkų skulptūriniai portretai,  sukurti minint universiteto 400-ąsias metines. Tarp jų yra  ir 1979 m. sukurtas bronzinis Martyno Mažvydo biustas (skulpt. Konstantinas Bogdanas) [9].

2010 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kieme (Vydūno g. 17A, Pilaitės seniūnija) atidengtas paminklas žymiajam lietuvių raštijos pradininkui. Skulptūrą sukūrė ir padovanojo Pilaitėje gyvenantis skulptorius Romanas Kazlauskas (žr. adresu).

Vilniuje yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1988 m.), Martyno Mažvydo progimnazija (1998 m., Pilaitė). 1990 m. viena iš Pilaitės gatvių pavadinta Martyno Mažvydo vardu [2].
Nuo 1993 m. Vilniuje veikia Martyno Mažvydo bibliofilų klubas.

Literatūra ir šaltiniai

1. Citavičiūtė, Liucija. Martynas Mažvydas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Senosios Lietuvos literatūra, 1253-1795. – Vilnius, 2011. – P. 58-66.
2. Čaplinskas Antanas Rimvydas. Mažvydas Martynas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 274.
3. Jovaišas, Albinas. Martynas Mažvydas: pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. –  Kaunas, 1996. – 198 p., [4] iliustr. lap. – Bibliogr.: p. 188-192.
4. Lebedys, Jurgis. M. Mažvydo laiškai. – Iliustr. // Lebedys, Jurgis. Lituanistikos baruose. – Vilnius, 1972. – [T.] 1, p. 59-65.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988, p. 428.
6. Mažvydas Martynas. – Iliustr. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 252-253.
7. Mokslų akademijos bibliotekos puošmena: [skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas simbolinis paminklas Martynui Mažvydui]. – Iliustr. // Vilniaus žinios. – 2004, kovo 19, p. 2.
8. Navickienė, Aušra. Knyga apie Martyną Mažvydą: [recenzija]. – Rec. kn.: Martynas Mažvydas: pirmosios lietuviškos knygos parengėjas / A.Jovaišas. Kaunas: Šviesa, 1996 // Tarp knygų. – 1997, Nr. 9, p. 23-24.
9. Petraitienė-Račkauskaitė, Irena Nijolė. Konstantinas Bogdanas. – Vilnius, 2010, p. 109.
10. Pocevičius, Darius. Istoriniai Vilniaus reliktai, 1944–1990. – [Vilnius], [2018]. – D. 1, p. 845-846.
11. Pociūtė-Abukevičienė, Dainora. Mažvydas Martynas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 14, p. 526-527.
12. Senoji lietuviška knyga: pirmosios lietuviškos knygos 400 metų išleidimo sukakčiai paminėti. – Kaunas, 1947. – 338 p. [2] p., X faks. lap.: iliustr.
13. Urbas, Dominykas. Martyno Mažvydo raštų žodynas. – Vilnius, 1996. – 461 p.
14. Zovienė, Danutė. Parodos, konkursai, paminklai – Mažvydui // Lietuvos žinios. – 1997, saus. 10-16, p. 18.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2018

Dalintis straipsniu: