Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Yla, Stasys. M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus. - Vilnius, 1992. Knygos viršelis

Yla, Stasys. M. K. Čiurlionis:

kūrėjas ir žmogus. – Vilnius, 1992. Knygos viršelis

M. K. Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje [5, 6, 8].
1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis gyveno, kūrė Vilniuje. Čia suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius. 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklės“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. Prie Lietuvos dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti, buvo valdybos narys. Vilniaus architektūrinis peizažas atpažįstamas Čiurlionio paveiksle “Vyčio (Miesto) preliudas” [8, 13].
Mirė Lenkijoje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, aukščiausioje Literatų kalnelio vietoje. Antkapinį paminklą 1931 m. sukūrė skulptorius Juozas Zikaras. Paminklo formos asocijuojasi su M. K. Čiurlionio dailės kūrinių motyvais. 1965 m. paminklas rekonstruotas (archit. Eduardas Budreika) [9].

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Jo laikas ir mūsų laikas. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Apie M. K. Čiurlionį išleista nemažai knygų įvairiomis kalbomis [2]. Iš leidinių lietuvių kalba minėtini šie: Stasys Yla „M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus“ [6], Juozas Gaudrimas, Augustinas Savickas „M. K. Čiurlionis“ [4], Markas Etkindas „Pasaulis kaip didelė simfonija“ (Vilnius, 1976), „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Jo laikas ir mūsų laikas. His time and our time“ (su 2 CD) [3]. Vienas žymiausių  M. K. Čiurlionio kūrybos žinovų ir  tyrinėtojų bei M. K. Čiurlionio  muzikos kūrinių atlikėjas yra prof. Vytautas Landsbergis. Išsamiausia monografija „Visas Čiurlionis“ [8] apima tris anksčiau V. Landsbergio išleistus M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus: „Čiurlionio dailė“ (1976), „Čiurlionio muzika“ (1986), „Žodžio kūryba“ (1997).  Apie M. K. Čiurlionį rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [13], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011), Arvydo Juozaičio grožinės eseistikos knygoje „Kraštai ir žmonės“ (Vilnius, 2015) ir daugelyje kitų.

2010 m., pasitinkant M. K. Čiurlionio 135-ąsias gimimo metines, Čiurlionio namai išleido albumą lietuvių, anglų, rusų kalbomis „Čiurlionis Vilniuje“, kuriame atsispindi kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos periodas Vilniuje.  2016 m. išleista lituanistės Nidos Gaidauskienės sudaryta knyga „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“ [2]. Tai mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame Lietuvos ir užsienio muzikologai, literatūrologai, kultūrologai, menotyrininkai aptaria M. K. Čiurlionio sprendimo atvykti į Vilnių aplinkybes, veiklą šio miesto erdvėje ir kultūros gyvenimo kontekstus.

Čiurlionis Vilniuje = Čiurlionis in Vilnius = Чюрленис в Вильнюсе. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis

1995 m. rugsėjo 24 d., minint 120-ąsias šio kūrėjo gimimo metines, Vilniuje, Savičiaus g. 11 (Senamiesčio seniūnija), kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė menininkas, įkurtas memorialinis kultūros centras – Čiurlionio namai [10, 12]. Vilniaus periodą primena tik ant sienos kabanti didelė M. K. Čiurlionio nuotrauka ir pušies šakelė. Nedideliame memorialiniame kambaryje įrengta tipologinė ekspozicija, kurioje autentiškų daiktų nėra, tačiau lankytojai mato labai panašų M. K. Čiurlionį supusio interjero vaizdą. Sukurtoje jaukioje aplinkoje vyksta konferencijos,  koncertai, parodos [12].
Tais pačiais metais ant šio pastato (Savičiaus g. 11) M. K. Čiurlioniui atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mantas Paulauskas). Lentoje iškaltas menininko bareljefas ir įrašas: „Šiame name 1907–1908 metais gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (žr. adresu).

1968 m. prie namo Vilniaus g. 12 (Senamiesčio seniūnija), kuriame 1907–1908 m. gyveno ar tik lankydavosi pas čia gyvenusius pažįstamus dailininkus, buvo  pritvirtinta M. K. Čiurlioniui skirta memorialinė lenta [9].

2000 m., minint M. K. Čiurlionio 125-ąsias gimimo metines, Vilniuje, prie Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos (T. Kosciuškos g. 11, Antakalnio seniūnija) atidengtas paminklinis biustas (dail. Žilvinas Landzbergas) [7].

2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje, ant namo Liejyklos 9 (Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mikalojus Povilas Vilutis). Lenta skirta 1907 m. įsteigtai Lietuvių dailės draugijai bei jos steigėjams: Sofijai Gimbutaitei, Petrui Rimšai, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Antanui Žmuidzinavičiui ir Jonui Vileišiui [14].

1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai (nuo 1994 m. menų gimnazija,) suteiktas M. K. Čiurlionio vardas. Nuo 2001 m. ji vadinasi Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla. M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Naujamiesčio gatvė, vedanti į Vingio parką [1]. Vilniuje nuo 1965 m. rengiamas Čiurlionio konkursas.
M. K. Čiurlionio atminimas įamžintas Druskininkuose, Kaune, Plungėje, Varėnoje.

Apie M. K. Čiurlionį yra parengta kelių autorių, išsami bibliografija [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000, p. 125, 234.
2. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje: mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2016. – 398, [2] p. : iliustr.
3. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas = Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): his time and our time : studijų ir mokslo straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2013. – 686, [1] p. : iliustr., faks., nat., portr.
4. Čiurlionytė-Karužienė, Valerija. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: bibliografija / V. Čiurlionytė-Karužienė, S. E. Juodis, V. Žukas. – Vilnius, 1970. – 683 p.: iliustr.
5. Gaudrimas, Juozas. M. K. Čiurlionis / Juozas Gaudrimas, Augustinas Savickas. – 2-as leid. – Vilnius, 1974. – 100 p.: iliustr.
6. Yla, Stasys. M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus. – 2-asis leid. – Vilnius, 1992. – 399, [1] p.: iliustr.  – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 370-379.
7. Kiliulienė, Jūratė. Čiurlionio paminklo autorių žavi sovietinės skulptūros: [ir apie M. K. Čiurlionio biustą prie Menų gimnazijos]. – Iliustr. // Respublika. – 2000, spal. 28, p. 27.
8. Landsbergis, Vytautas. Visas Čiurlionis. – Vilnius, [2008]. – 647, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. Išnašose.
9. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 177, 404, 441.
10. Lukošiūnienė, Laimė. Vilnius, Savičiaus 11: [apie M.K.Čiurlionio namų steigimą]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 1995, rugs. 23, p. 3.
11. Ramanauskienė, Stasė. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: [biografija ir atminimo įamžinimas]. – Iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 65-73.
12. Urbonas, Stanislovas. Su M. K. Čiurlionio vardu : [pokalbis su M. K. Čiurlionio namų direktoriumi, Čiurlionio draugijos Vilniaus skyriaus pirmininku S. Urbonu / užrašė] R. Aleknaitė-Bieliauskienė. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2001, bal. 13, p. 10-11.
13. Venclova, Tomas. Čiurlionis Mikalojus Konstantinas // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 185-186.
14. Vilutis, Mikalojus, Povilas. Rugsėjo 4 d. Vilniuje, Liejyklos g. 9, atidengta Mikalojaus Povilo Vilučio sukurta atminimo lenta Lietuvių dailės draugijos 105 metų sukakčiai paminėti: [atminimo lenta: spalvota fotografija]. – Iliustr. // Dailė = Art. – 2012, Nr. 2(60), p. 176.
15. Эткинд, Мapк. Мир как большая симфония: книга о художнике Чюрлёнисе. – Ленинград, 1970. – 156, [1] p.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2008; 2017

Dalintis straipsniu: