Mindaugas

Nėra žinoma nei Mindaugo gimimo data, nei vieta. Nuo XIII a. 4 dešimtmečio Mindaugas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir pirmasis bei vienintelis Lietuvos karalius [7]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis minimas Ipatijaus metraštyje 1219 m., kai Lietuva sudarė taiką su Voluinės kunigaikštyste [7]. Šiame metraštyje Mindaugas įvardijamas didžiuoju kunigaikščiu. Anksčiau datuojamos informacijos apie Mindaugą nėra. Vienas pagrindinių Mindaugo nuopelnų buvo Lietuvos valstybės suvienijimas. Tai jis padarė apie 1240 m. pašalinęs ar pajungęs varžovus [14]. Siekdamas valdžios, Mindaugas kitus kunigaikščius jėga vertė savo vasalais. Kaip visos Lietuvos valdovas, minimas apie 1245 m. pasirodžiusioje „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“ [7]. Mindaugas kariavo su vokiečių riteriais, rusų kunigaikščiais, totorių vadu Burundajumi.
1251 m. Mindaugas su žmona Morta ir sūnumis Rukliu ir Rupeikiu apsikrikštijo, o 1253 m. Kulmo vyskupas Heidenrikas, pavestas popiežiaus Inocento IV, Mindaugą vainikavo karaliumi [4]. 1262 m. mirus žmonai Mortai, Mindaugas norėjo vesti jos seserį, Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną [7]. Keršydamas už tokį poelgį, Daumantas ir su Mindaugu konfliktavęs Treniota, surengė sąmokslą ir 1263 m. nužudė Mindaugą ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį. Po to Daumantas pasitraukė į Pskovą, o Treniota tapo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu [14]. Nepaisant Mindaugo mirties, Lietuvos valstybė buvo išsaugota [10]. Tiksli Mindaugo kapo vieta nežinoma, manoma, kad jis galėjo būti palaidotas Agluonoje (Latvija) [2]. Manoma, kad apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanos rastos dabartinės Vilniaus arkikatedros požemiuose [12].

Gudavičius, Edvardas. Mindaugas. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Gudavičius, Edvardas. Mindaugas. – Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą daug diskutuoja Lietuvos ir kitų šalių istorikai. Labai išsamiai Mindaugo biografija nagrinėjama Edvardo Gudavičiaus monografijoje „Mindaugas“ [4] ir Vytauto Ališausko parengtame straipsnių rinkinyje „Mindaugas Karalius“ [8]. Apie Mindaugą rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Tomo Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ [14], Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011).

Mindaugas Karalius. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Mindaugas Karalius. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių. Lenkų poetas Julijus Slovackis (Juliusz Słowacki) yra parašęs dramos veikalą „Mindowe, Król Litewski: obraz historyczny w pięciu aktach“ (liet. „Mindaugas Lietuvos karalius: istorijos paveikslas penkiuose aktuose“, išvertė Vincas Kapsas). Vincas Krėvė-Mickevičius yra sukūręs dramą „Mindaugo mirtis“. Poeto Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių drama-poema „Mindaugas“ pastatyta daugelyje Lietuvos ir kitų šalių teatrų. Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus „Mindaugas“, „Mindaugo nužudymas“, „Mindaugo kapas“. Išleisti Jono Užurkos  istoriniai romanai „Karaliaus karūna ir mirtis“ (Vilnius, 1999) bei „Mindaugas – karališkasis kraujas“ (Vilnius, 2007, 2008), Vytauto Talačkos – „Karūna ir kraujas“ (Mažeikiai, 1998). Ona Matusevičiūtė sukūrė istorinę apysaką „Mindaugo kapas“ (Vilnius, 1999). Kazys Bradūnas yra sukūręs septynių eilėraščių ciklą, „Karalius Mindaugas“ [1].  Išleista Vytauto Lukšio eiliuota kronika „Mindaugas“ (Vilnius, 1997).

Vilniuje Lietuvos karaliaus atminimas įamžintas 2003 m. liepos 6 dieną, minint 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Priešais  Nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo pastatą (Arsenalo g. 1, „Senamiesčio seniūnija“) buvo atidengtas 3,5 metrų aukščio granitinis paminklas Mindaugui (skulpt. Regimantas Midvikis) [13]. Kaip teigia paminklo autorius R. Midvikis „Mindaugas – tai Lietuvos valstybingumo idėja <…>, jo epochoje susiliejo pagonybė ir krikščionybė, būtent tai ir bandyta atskleisti paminklu. Patį Mindaugą iš priekio pavaizdavau kaip sėdintį soste europietišką karalių su visomis regalijomis, o iš nugaros – tarsi išaugantį iš ąžuolo, t.y. gyvybės medžio, kurio šaknys – pagonybėje, ir nuo jų Mindaugas neatitrūkęs. Sostas krikščioniškoje kultūroje – tai pasaulio, valstybės centras“ [6]. Ant paminklo postamento sukurtas senasis baltiškas kalendorius.

1990 m. liepos 6-ąją, minint Mindaugo karūnavimo metines, ant Juozapinės kalno (Medininkų seniūnija, Vilniaus r.) pastatytas paminklinis akmuo [11]. Tai  beveik 1,8 m aukščio ir 2,5 m pločio baltas akmuo, kurio viršuje iškalta heraldinės lelijos formos karūna, žemiau Mindaugo ženklas ir karūnavimo data. Šis paminklas buvo kelis kartus suniokotas – nuverstas, apipiltas dažais, bandytas nuskelti [11].

Vilniaus Arkikatedroje („Senamiesčio seniūnija“) įrengta Karaliui Mindaugui skirta memorialinė lenta [9]. Memorialinės lentos viršuje – skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas medalionas su Mindaugo profiliu [9]. Įrašai lentoje pateikti lietuvių ir lotynų kalbomis.

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 m. jubiliejui pažymėti, 2003 m. rekonstruotas Gedimino prospektas, tai pažymėta ant V. Kudirkos aikštės tvorelės prikabintoje lentoje (Vilniaus g., prie Vinco Kudirkos aikštės, „Naujamiesčio seniūnija”).

Vilniuje („Naujamiesčio seniūnija“) yra Mindaugo gatvė [3]. Mindaugo vardu pavadintos ir kai kurių kitų Vilniaus apskrities miestų gatvės – Širvintų, Trakų, Ukmergės.

2003 m. liepos 6 dieną Vilniuje per Nerį, tarp Rinktinės ir T. Vrublevskio g. atidarytas naujas tiltas, kuris pavadintas Karaliaus Mindaugo vardu [15].

Mindaugo karūnavimo data – liepos 6-oji diena, laikoma valstybine švente – Lietuvos Valstybės diena [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bradūnas, Kazys. Karalius Mindaugas [eilėraščių ciklas] // Bradūnas, Kazys. Sutelktinė: eilėraščiai. – Vilnius, 2001. – P. 354-360.
2. Butkus, Alvydas. Mindaugas ir latgaliai. – Iliustr. // Žiemgala. – 2008,  nr. 1.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Mindaugas // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000. – P. 65, 129.
4. Gudavičius, Edvardas. Mindaugas. – Vilnius, 1998. – 356, [4] p. Asmenvardžių ir geogr. vardų r-klė: p. 340-357.
5. Marcinkevičius, Justinas. Mindaugas: 2-jų dalių drama-peoma. // Marcinkevičius, Justinas. – Vilnius, 1968. – 119 p.
6. Midvikis,  Regimantas. Penkiolika mėnesių drauge su karaliumi Mindaugu: [pokalbis su paminklo Mindaugui kūrėju, skulptoriumi R. Midvikiu / kalbėjosi] Irena Vitkauskienė. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2003, liep. 22, p. 15.
7. Mindaugas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 15,  p. 156-157. 
8. Mindaugas Karalius. – Vilnius, 2008. – 102 [1] p. Bibliogr., p. 93-95 ir išnašose. Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės p. 97-102.
9. Mindaugo memorialinė lenta. Vilniaus arkikatedra [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2011-01-12]. Prieiga per internetą <http://www.katedra.lt/epitafijos/03/>.
10. Ponelienė, Kristina. Mindaugas  // Ponelienė, Kristina. Istorinės asmenybės. – Kaunas, 2000. – P. 143-144.
11. Suščenkienė, Aldona. Mindaugo karūnavimo atminimo paminklas: Juozapinės kalnas // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 229.
12. Vaižytė, Ramunė. Vienintelis karalius valstybėje nuo jūros iki jūros. – Iliustr. // Vilniaus žinios. – 2005, liep. 1, p. 16.
13. Vakar Vilniuje atidengtas paminklas vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2003, liep. 7, p. 3.
14. Venclova, Tomas. Mindaugas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 22-23.
15. Vilniuje atidarytas naujasis Karaliaus Mindaugo tiltas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2003, liep. 7, p. 3.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2010

Dalintis straipsniu: