Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Moišė Kulbakas (Moiše Kulbak/Moshe Kulbakas/Mozė)

Gyvenimo datos:1896 03 02 - 1937
Gimimo vieta:Smurgainys (Baltarusija)
Veikla:žydų rašytojas, poetas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Mozė (Moshė) Kulbakas. Portr. Iš kn.: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 240.

Mozė (Moshė) Kulbakas. Portr. Iš kn.: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 240.

Moišė Kulbakas augo religingoje žydų šeimoje, mokėsi valstybinėje žydų mokykloje, vakarais lankydavo chederį, vėliau – Švenčionių, Voložino ješivas [4, 10]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, M. Kulbako tėvai ir artimieji persikėlė į Minską, o jis mokytojavo Kauno našlaičių prieglaudoje [4]. Nuvykęs į Minską, ten neužtruko ir 1919 m. persikėlė į Vilnių [6, 13]. 1920-1923 m. M. Kulbakas praleido Berlyne. Nors gyveno gana skurdžiai, versdamasis iš atsitiktinio uždarbio, lankydavosi teatruose ir parodose, daug skaitė, susipažino su modernios jidiš ir Vakarų kultūros reiškiniais [4, 6]. 1923 m. grįžo į Vilnių. 1927 m. buvo išrinktas pirmuoju Pasaulinio žydų PEN klubo prezidentu [2, 6]. 1928 m. rašytojas persikėlė į Minską. 1937 m. M. Kulbakas buvo apšauktas „liaudies priešu“, apkaltintas neva esąs antitarybinės organizacijos narys bei lenkų žvalgybos agentas, jo kūriniai uždrausti, o jis pats uždarytas į sovietinę Gulago koncentracijos stovyklą. 1937 m. represuotas (sušaudytas) [1, 4, 5, 10, 15]. Kur palaidotas nėra žinoma. 1956 m. poetas buvo reabilituotas [4].

Eilėraščius pradėjo rašyti hebrajiškai, vėliau rašė jidiš kalba. Pirmasis poeto eilėraštis „Žvaigždutė“ („Šterndl“) virto liaudies daina [6]. 1920 m. Vilniuje išėjo pirmoji M. Kulbako knyga „Dainos“ („Širim“). 1923 m. jis sukūrė Vilniui skirtą poemą „Miestas“. Siurrealistinius poezijos motyvus ėmė keisti istoriniai kūriniai su filosofine potekste – drama „Jokūbas Frankas“ (1923), romanas „Mesijas, Jefraimo sūnus“ (1924), kuriuose gausu žydiško misticizmo, fantastikos, folkloro elementų bei ekspresionistinio grotesko [5, 13]. Vėliau pasirodė romanas „Pirmadienis“ („Montag“, 1926) ir satyrinė poema „Bunė ir Berė“ (1927) [4, 5, 10]. 1931 m. išleista apysaka „Zelmeniečiai“ (II dalis 1935 m.), 1933 m. – satyrinė poema apie XX a. 3-ojo dešimtmečio Berlyną „Čaild Haroldas iš Dysnos“(1933) [4]. M. Kulbakas vertė į jidiš kalbą daug baltarusių poezijos. M. Kulbakas laikomas gilaus intelekto ir didžios dvasios kūrėju, savo knygose sulydęs kabalos filosofiją, žydų folklorą su Vakarų Europos mintimi bei literatūros mentalitetu [3, 6]. M. Kulbako kūryba daugeliu atžvilgių yra Lietuvos žydų literatūrinio modernizmo sintezė [3].

Apie M. Kulbako gyvenimą ir veiklą rašoma knygose lietuvių kalba Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ [10], „Lietuvos žydai, 1918-1940: prarasto pasaulio aidas“ [1], „Garsūs Lietuvos žydai“ [6], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [5]; anglų kalba „Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture“ [12]; rusų kalba Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) knygose „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры“ [13], „Литовский Иерусалим“ [14], filologės Valentinos Brio (Валентина Брио) studijoje „Поэзия и поэтика города:  Wilno – Vilnius“ [15].

1919 m. M. Kulbakas pirmą kartą trumpam apsigyveno Vilniuje [6, 13]. 1920 m. Vilniuje išėjo pirmoji M. Kulbako knyga „Dainos“ („Širim“). 1923 m. poetas vėl sugrįžo į šį miestą ir gyveno čia iki 1928 m. Nustatyta, kad Vilniuje M. Kulbakas gyveno dabartinėje J. Basanavičiaus g. 23, Totorių g. 24, Karmelitų g. 5 [13].
Poetas dėstė Vilniaus žydų licėjuje ir pedagoginėje mokykloje, dažnai skaitydavo paskaitas, periodikoje skelbdavo kritikos straipsnius apie žydų literatūrą [1]. Vilniuje poetas sukūrė šeimą, susilaukė pirmagimio sūnaus Elijo. Vilniaus laikotarpis daugelio M. Kulbako kūrybos tyrinėtojų laikomas pačiu sėkmingiausiu ir laimingiausiu [4].

Vienas iš reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas“ (liet. pavadinimas – „Vilnius“), kuri laikoma giliausiu ir gražiausiu kūriniu apie šį miestą [4, 5]. Pasitelkdamas švelnų eleginį verlibrą, netikėtas metaforas, drąsius apibendrinimus, poetas lakoniškai ir ekspresyviai piešia Vilniaus vaizdą [4]. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Stasys Anglickis buvo išvertęs šį kūrinį į lietuvių kalbą [10].
1997 m., švenčiant Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, poema buvo išleista septyniomis kalbomis (lietuviškas vertimas Alfonso Bukonto), gausiai iliustruota.
 
Neminint miesto vardo apie Vilnių poemoje rašoma: „Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas, / Apipintas kerpėm ir samanom pilkom; / Kiekviena siena – pergamentas, / kiekvienas akmuo – šventas raštas, / Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia, / Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas / Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.“ [4, p. 11].

2004 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, ant namo Karmelitų g. 5 (Senamiesčio seniūnija), buvo atidengta Gitenio Umbraso sukurta memorialinė lenta, kurioje lietuvių ir jidiš kalbomis parašyta, kad čia gyveno „Didis žydų poetas Mošė Kulbakas“ [7, 9, 12-14]. Šiame name poetas gyveno 1926-1928 m. [13].
 
Siekiant įamžinti poeto atminimą numatoma pastatyti Vilniuje skulptūrą „Vandens nešėjas“ (skulpt. Romas Kvintas). Vandens nešėjas – vienas ryškiausių M. Kulbako poemos „Vilnius“ simbolių [11].
Numatoma skulptūros vieta – buvusio Vilniaus geto teritorijoje, Rūdninkų gatvės skvere. Ant skulptūros pamato būtų išgraviruota minėtoji poemos „Vilnius“ citata septyniomis kalbomis – jidiš, lenkų, lietuvių, rusų, anglų, vokiečių ir hebrajų. Žydų kultūros ir informacijos centro iniciatyva ieškoma finansinių rėmėjų pastatyti šį paminklą [8]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Ertel, Rachel. Kulbakas – globojantis genijus // Lietuvos žydai, 1918-1940 : prarasto pasaulio aidas. – Vilnius, [2000]. P. 233-236.
2. Ertel, Rachel. Vilno palimpseste = Vilnius palimpsestas . – Santr angl. // Atminties dienos. – Vilnius, 1995. – P. 107-126.
3. Jidišo literatūra tarpukariu: Vilniaus ir Kauno atveja. Žydai Lietuvoje [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/339>.
4. Kulbakas, Moišė. Vilnius: [poema]: jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis / Vilnius, 1997. – [48] p. : iliustr.; Prieiga  per internetą: <http://www.tekstai.lt/buvo/versti/kulbakas/poezija.htm#vilnius>.
5. Moiše Kulbak (Moišė Kulbakas). // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. –  T. 11, p. 211.
6. Mozė (Mošė) Kulbakas 1896-1937 : garsus žydų rašytojas, Vilniaus dainius. Vienas iš Vilniaus PEN klubo vadovų. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 65.
7. Pasaulio litvakų kongreso kultūrinė programa // 7 meno dienos. – 2004 m. liep. 30, p. 1.
8. Skulptūra „Vandens nešėjas“. Žydų kultūros ir informacijos centras [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.jewishcenter.lt/wc_Lt/monument.htm>.
9. Gitenis Umbrasas. Lietuvos dailininkų sąjunga [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.artistsassociation.lt/index.php?cid=111&client_id=1922>.
10. Venclova, Tomas. Kulbakas Mozė. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 240-241.
11. Vitkauskaitė, Viktorija. Vilniuje iškils nauji paminklai. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, geg. 18, p. 26.
12. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. – 2nd ed. – Vilnius, 2006, p. 27.
13. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской  истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 179.
14. Aгрaновский, Генрих. По улице Басанавичяус / Генрих Агрaновский,  Ирина Гузенберг. // Агрaновский, Генрих, Гузенберг, Ирина. Литовский Иерусалим. – Вильнюс, 1992. – P. 55-58.
15. Брио, Валентина. Поэзия и поэтика города:  Wilno – Vilnius. –  Москва, 2008, p. 161-175.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2011

Susijusi informacija