Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 565

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Morta Baužienė

Gyvenimo datos:1946 06 08
Gimimo vieta:Šimulių km. (Plungės r.)
Veikla:muziejininkė, architektūros istorikė
Nominacijos: Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2016)

Morta Baužienė. Nuotr. iš knygos: Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. – Vilnius, 2015.

1953–1957 m. mokėsi Reiskių (Plungės r.) pradinėje mokykloje. 1957–1964 m. – Kulių (Plungės r.) vidurinėje mokykloje. 1964–1968 m. studijavo istoriją Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. 1968–1970 m. dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) vyr. mokslo darbuotoja. 1979–1993 m. – Architektūros skyriaus vedėja, nuo 1994 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro sk. architektūros muziejaus vedėja. Architektūros muziejui vadovavo iki 2006 metų [2].
Dirbdama muziejuje kartu su kolegomis rinko ir kaupė eksponatus, rengė parodas, skaitė pranešimus Niujorke, Vienoje, Vokietijoje. Rašė ir rašo straipsnius apie pastatų istoriją ir architektūrą, architektus, paveldosaugą, dvarus. 1997 m. stažavosi Stokholme. Yra Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narė.

Baužienė Morta. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius, 2012. Knygos virš.

M. Baužienė daugelyje straipsnių, apybraižų ir knygų pasakoja apie Vilnių ir jo istoriją. Parašė ir išleido keletą knygų apie Vilniaus pastatus: „Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje“ (Vilnius, 2004), „Lietuvos banko rūmai Vilniuje“ (Vilnius, 2007). M. Baužienė gerai pažįsta Vilnių, kaip pati sako, mėgsta vaikščioti ne pagrindinėmis miesto gatvėmis, o senamiesčio kiemais. Vilniaus pastatų istorijai skirtoje gausiai iliustruotoje knygoje „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ (Vilnius, 2012) rašoma apie svarbiausius Vilniaus pastatus, jų atsiradimo istorijas, įvykius juose. Knygoje pateikiami įdomūs faktai, trumpai aptariamas miesto planavimas ir tvarkymas, pirmųjų gyvenamųjų kompleksų (Rasų ir Lukiškių ) atsiradimas. Autorė po Vilnių žvalgosi laisvai, be nuobodaus istoriškumo [1]. Antroje knygoje apie žymiausius Vilniaus architektūros objektus „Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ (Vilnius, 2015) apžvelgiami kai kurių buvusių Vilniaus priemiesčių (Antakalnio, Kalvarijų, Rūdninkų ir Užupio priemiesčiai, Žvėrynas, Pylimo J. Basanavičiaus gatvių rajonas) svarbiausi pastatai, ansambliai, kapinės, maldos namai, tiltai. Daugelis knygoje minimų objektų yra susiję su Lietuvos valstybę įvairiais laikotarpiais kūrusių žmonių gyvenimu ir veikla [3]. Pateikiama žinių apie pastatų šeimininkus, projektuotojus, pastatuose veikusias draugijas. Aprašomi pastatų nykimo, naikinimo ir restauravimo faktai. M. Baužienė parašė tekstus apie fotografuotus architektūros objektus Mečislovo Sakalausko knygoje „Senojo Vilniaus architektūra Mečislovo Sakalausko fotografijose“ (Vilnius, 2013).

2016 m. už Vilniaus atminties gaivinimą M. Baužienei įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas [4].

„Vilnius – didžiulės Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, kurioje statomos pilys, bažnyčios, rūmai, klesti prekyba, telkiasi amatininkai. Vilnius – niokojamas gaisrų, maro ir bado epidemijų, griaunamas ir plėšomas okupantų. Vilnius – universitetinis filosofų ir poetų, meno ir mokslo, nuostabios architektūros miestas [ … ]. Kiekvienas iš paminėtųjų ir daugybė kitų segmentų įnešė į Vilniaus istoriją savo indėlį ir padarė miestą tokiu, kokiame gyvename, kalbame, meldžiamės ir galvojame lietuviškai“, – rašo istorikė knygos „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“ pratarmėje.

Apie M. Baužienę rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“ [2], „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“. Apie istorikės knygas yra straipsnių periodikoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Adomaitytė, Akvilė. Vilnių niokoja tie, kurie nežino jo praeities: menotyrininkė, rašydama knygą apie architektūrą, siekė, kad vilniečiams miestas nebūtų svetimas. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2013, saus. 5, priedas „Sostinė“, p. 12.
2. Baužienė-Valančiūtė Morta // Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2006. – P. 455.
3. Kuo žemaičiams išskirtinės Vilniaus Saulės kapinės? : [apie M. Baužienės knygas]. – Iliustr.// Žemaičių žemė. – 2016, Nr. 3, p. 57-61.
4. Kuolys, Darius. Statulėlės – tyliai kuriantiems vilniečiams: [pokalbis su Šv.Kristoforo statulėlių apdovanojimo komiteto vadovu D. Kuoliu / kalbėjosi] Arūnas Dumalakas. – Iliustr. // Sostinė. – 2016, gruod. 17, p. 5.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2017