Mykolas Krupavičius

Krupavičius, Mykolas. Atsiminimai. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Krupavičius, Mykolas. Atsiminimai. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

1897 m. baigė Igliškėlių (Marijampolės r.) pradžios mokyklą. Lankydamas mokyklą platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1900–1905 m. mokėsi Veiverių (Prienų r.) mokytojų seminarijoje. 1905–1907 m. dirbo mokytoju Lomžos gubernijoje (Lenkija). 1905–1908 m. buvo du kartus suimtas už lietuvišką anticarinę veiklą. 1907 m. grįžo į Lietuvą. 1907–1908 m. dirbo mokytoju Papilėje (Akmenės r.). 1908–1913 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1913–1917 m. studijavo Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) dvasinėje akademijoje. Buvo vienas iš ateitininkų sąjūdžio kūrėjų. 1914 m. birželio 13 d. buvo įšventintas kunigu. Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos veikloje, dirbo pastoracinį darbą Taline (Estija), buvo karo belaisvių kapelionas. 1917 m. apsigyveno Voroneže (Rusija), buvo paskirtas lietuviškos Martyno Yčo berniukų gimnazijos kapelionu. Tais pačiais metais kartu su kitais Rusijos veikėjais įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP), iki 1918 m. buvo šios partijos pirmininkas. 1917 m. birželio 9–16 d. dalyvavo Petrapilio lietuvių seime. 1918 m. dėl lietuvių karių telkimo bolševikų revoliucinis tribunolas nuteisė jį už akių mirties bausme, bet M. Krupavičius sugebėjo pabėgti į Lietuvą. Prie Vilniaus buvo vokiečių suimtas, kurį laiką gyveno karo komendantūros prižiūrimas. 1918–1919 m. gyveno Vilniuje. Dirbo Lietuvos Taryboje. 1919 m. apsigyveno Kaune. Dirbo Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose. Nuo 1920 m. atsisakė valstybinės tarnybos ir atsidėjo Steigiamojo Seimo rinkimams, važinėdamas po Lietuvą, agituodamas ir steigdamas Lietuvių krikščionių demokratų partijos skyrius. 1920–1927 m. buvo Steigiamojo, I-ojo, II-ojo ir III-iojo Seimų narys. 1922 m. dalyvavo rengiant žemės reformos įstatymą, siekdamas aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius. 1923–1926 m., būdamas Žemės ūkio ministru, šią reformą įgyvendino. 1919–1923 m. ir 1926–1927 m. buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Įvykus 1926 m. gruodžio 17 d. valstybiniam perversmui, buvo paskutiniojo demokratiniu būdu rinkto Seimo pirmasis vicepirmininkas. 1927 m. pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. 1927–1929 m. Lilio ir Tulūzos katalikų universitetuose (Prancūzija) studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką. 1930 m. grįžo į Lietuvą. 1930–1931 m. buvo Garliavos parapijos (Kauno r.) vikaras, 1931–1933 m. – Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius. Dėstė prancūzų kalbą, sociologiją, etiką ir bažnytinę iškalbą. 1933 m. buvo paskirtas Veiverių parapijos (Prienų r.) klebonu, 1935–1942 m. – Kalvarijos parapijos (Marijampolės r.) klebonas ir dekanas. 1940 m. parengė Katalikų bažnyčios lojalumo sovietų vadovybei memorandumą, siekdamas apsaugoti Bažnyčią nuo persekiojimo. 1942 m. su ministru Jonu Pranu Aleksa ir buvusiu šalies prezidentu Kaziu Griniumi vokiečių generaliniam komisarui T. A. von Rentelnui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (rusų, žydų, lenkų) žudymą. 1942 m. gruodį buvo gestapo suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės (Kaliningrado sr.) kalėjimuose. 1943 m. internuotas Regensburgo (Vokietija) karmelitų vienuolyne. 1945 m. amerikiečių kariuomenės išlaisvintas apsigyveno Viurcburge (Vokietija). 1945–1955 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. 1948 m. lapkričio 13 d. buvo popiežiaus įšventintas prelatu [8, 9, 10]. 1949 m. M. Krupavičiaus vadovaujamas VLIK‘o komitetas priėmė ir paskelbė Lietuvių chartą, kurioje nustatė pagrindines direktyvas Pasaulio lietuvių bendruomenei [2, 8]. 1950 m. buvo išrinktas Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos garbės pirmininku. 1951–1956 m. buvo Centro Europos krikščionių demokratų Unijos įgaliotinis lietuviams tremtyje. 1957 m. apsigyveno Amerikoje, Čikagos priemiestyje Cicero. 1963 m. buvo išrinktas VLIK‘o Garbės pirmininku. Prelatas M. Krupavičius mirė 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje. Buvo palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse [8, 9, 10].
2006 m. rugsėjį Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus iniciatyva prelato M. Krupavičiaus palaikai iš JAV pervežti į Lietuvą. Kunigas palaidotas Kaune, Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje [2].

M. Krupavičius yra parašęs darbų religijos, kultūros, politikos, žemės reformos klausimais: „Kunigas dvidešimtojo amžiaus visuomenėje“ (1920), „Kova už žemę ir laisvę“ (1920), „Jonas Basanavičius“ (1927), „Kova už žemę ir ūkininką“ (1928), „Civilinė santuoka“ (1933), „Krikščioniškoji demokratija“ (1948), „Lietuviškoji išeivija“ (1959), „Kunigas: Dievo ir žmogaus tarnyboje“ (1961), „Atsiminimai“ (1972). Redagavo laikraščius „Ateities spinduliai“, „Tiesos kardas“, „Laisvė“, „Tėvynės sargas“, „Laisvoji Lietuva“, žurnalą „Krikščionis demokratas“. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Šaltinis“, „Lietuvių laikraštis“ (Petrapilis), „Vadovas“, „Spindulys“, „Draugija“, „Rytas“, „Lietuva“, „Tiesos kelias“, „Lietuvos mokykla“, „Židinys“, „Pavasaris“, „Tėvynės sargas“, „Draugas“, „Sėja“ [7, 8].
2003 m. Prano Povilaičio, buvusio Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos generalinio sekretoriaus, iniciatyva išeivijoje sukauptas prelato M. Krupavičiaus archyvas buvo persiųstas į Lietuvos istorijos institutą. Archyvą sudaro asmens dokumentai (knygų apie M. Krupavičių rengimo spaudai medžiaga, įvairių autorių biografiniai straipsniai), kunigo kūrybinis palikimas (nespausdintų tekstų rankraščiai ir mašinraščiai, laikraščių iškarpos ir kita bibliografinė medžiaga apie prelato rašytinį palikimą, M. Krupavičiaus atsiminimai), kunigo rinkta istorinė medžiaga įvairiais Lietuvos istorijos klausimais, taip pat apie žymesnius Lietuvos asmenis, politinės visuomeninės veiklos dokumentai, korespondencija [5].

2006 m. vasario 16 d. prelatas M. Krupavičius apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi [1].

Maldeikis, Petras. Mykolas Krupavičius. – Chicago, 1975. Knygos viršelis

Maldeikis, Petras. Mykolas Krupavičius. – Chicago, 1975. Knygos viršelis

Valstybininkas politikos sūkuriuose: prelatas Mykolas Krupavičius, 1885–1970: biografinė apybraiža: amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai. – Chicago, 1980. Knygos viršelis

Valstybininkas politikos sūkuriuose: prelatas Mykolas Krupavičius, 1885–1970: biografinė apybraiža: amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai. – Chicago, 1980. Knygos viršelis

1972 m. Čikagoje išspausdinti Mykolo Krupavičiaus „Atsiminimai“, apimantys 1885–1919 m. prelato gyvenimo metus. Knygoje pasakojama apie M. Krupavičiaus studijų metus, darbą Voroneže, gyvenimą ir veiklą Vilniuje. 2006 m. Vilniuje, minint prelato 120-ąsias gimimo metines, išėjo antrasis „Atsiminimų“ leidimas, papildytas nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus [6].
1975 m. Čikagoje parašyta pedagogo Petro Maldeikio, pirmojo prelato gyvenimo tyrinėtojo, jo ilgamečio bičiulio, monografija „Mykolas Krupavičius“ [8]. 1980 m. Čikagoje apie M. Krupavičių išleista monografija „Valstybininkas politikos sūkuriuose: Prelatas Mykolas Krupavičius, 1885–1970: biografinė apybraiža: amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai“ [10]. Ši kunigo Juozapo Šalčiaus knyga buvo parašyta 1977–1978 m. sovietinėje Lietuvoje ir paslapčia išsiųsta į JAV išspausdinti. Leidinys išspausdintas pakeistu pavadinimu ir nenurodant autoriaus pavardės, kad nepakenktų Lietuvoje gyvenančiam kunigui. Knygoje aprašyti M. Krupavičiaus gyvenimo faktai, pasakojami amžininkų atsiminimai, išspausdinti prelato parašyti memorandumai, laiškai [5, 11]. Išleistos M. Krupavičiui skirtos studijos: Ados Urbonaitės parengta biografinė apybraiža „Prelatas Mykolas Krupavičius“ [9, 11], Vlado Sasnausko ir Antaninos Venckūnienės parengta knyga „Prelatas Mykolas Krupavičius: gyvenimas ir veikla“ (Kaunas, 2005), Aldonos Vasiliauskienės ir Edvardo Kriščiūno sudarytas „Prelatas Mykolas Krupavičius: straipsnių rinkinys“ (Vilnius, 2007). Konferencijų, skirtų M. Krupavičiaus 120-osioms gimimo metinėms, medžiaga, paskelbta „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ 27-ame tome (Vilnius, 2005) ir leidinyje „Jo širdyje sutarė Dievas ir žmogus“ (Kaunas, 2006) [11]. Apie M. Krupavičių rašoma Mindaugo Tamošaičio, Algio Bitauto ir Artūro Svarausko sudarytame „Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ (Vilnius, 2016), leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [4].

M. Krupavičius 1918–1919 m. gyveno Vilniuje. 1918 m. iš Rusijos grįžęs į Lietuvą, vokiečių buvo suimtas ir kelias savaites laikomas karantine Vilniaus universiteto patalpose, vėliau buvo perkeltas į karantiną Utenoje [6, p. 287-294]. Atgavęs laisvę apsigyveno Vilniuje, Odų skersgatvyje (dabar Odminių gatvė). Čia iš Rusijos grįžę lietuviai, Vilniaus vietiniai gyventojai aptardavo įvairius politinius ir teologinius klausimus. Erdviame M. Krupavičiaus bute kurį laiką gyveno rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, advokatas P. V. Raulinaitis ir kt. [6, p. 326-332; 9]. 1918–1919 m. dirbo Lietuvos Taryboje. Rinko aukas besikuriančiai Lietuvai, telkė savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Drauge su vyskupu Jurgiu Matulevičiumi galutinai suredagavo krikščionių demokratų partijos programą. 1919 m. lenkų kariuomenei užėmus Vilnių, apsigyveno Kaune [8, 9, 10].

2012 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, Odminių g. 10 (Senamiesčio seniūnija), Lietuvos partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko pastangomis M. Krupavičiaus atminimui atidengta memorialinė lenta (archit. Mindaugas Kerys). Atminimo lentoje iškaltas prelato bareljefas, žodžiai iš M. Krupavičiaus testamento: „Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo Tėvynė Lietuva“ ir įrašas „Prelatas Mykolas Krupavičius 1885–1970. Šiame name 1918 metais dirbo Lietuvos valstybės kūrėjai“ [3, 12].

2010 m. Pavilnio Srelčiukų kvartale (Naujosios Vilnios seniūnija) Mykolo Krupavičiaus vardu pavadinta gatvė [4].

1975 m. išleistoje Petro Maldeikio knygoje „Mykolas Krupavičius“ paskelbta M. Krupavičiaus bibliografija [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apdovanoti Lietuvos valstybei nusipelnę šalies ir užsienio piliečiai: [taip pat apie prelato Mykolo Krupavičiaus apdovanojimą Vyčio kryžiaus ordinu] // Lietuvos aidas. – 2006, vas. 17, priedas „Naujausios žinios“, p. 1.
2. Beinortas, Julius. Prelatas Mykolas Krupavičius grįžta į Lietuvą: [apie M. Krupavičiaus palaikų perlaidojimą Lietuvoje]. – Portr. // Lietuvos aidas. – 2006, rugs. 20, p. 8.
3. Brasiūnaitė, Jurgita. Įamžintas kun. prel. Mykolo Krupavičiaus atminimas: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta prelatui Mykolui Krupavičiui]. – Iliustr. // Voruta. – 2012, spal. 13, p. 12; Prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/iamzintas-kun-prel-mykolo-krupaviciaus-atminimas/>.
4. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Krupavičius Mykolas: Teologas, politikas, profesorius (1885 10 01 – 1970 12 04). – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 214.
5. Katilius, Algimantas. Prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas. – Bibliogr.: 30 pavad. – Santr. angl. // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2005. – T. 27, p. 557-571.
6. Krupavičius, Mykolas. Atsiminimai. – 2-asis leid. – Vilnius, 2006. – 353, [1] p.: portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 344-353.
7. Mykolas Krupavičius (1885 10 01 – 1970 12 04): kunigas, politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2017-09-11]. Prieiga per internetą: <http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=3D3669F0222711E0A872746164617373&inlanguage=lt>.
8. Maldeikis, Petras. Mykolas Krupavičius. – Chicago, 1975. – 493 p.: portr., iliustr.
9. Prelatas Mykolas Krupavičius: biografinė apybraiža. – Kaunas, 2001. – 126, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 123-124.
10. Valstybininkas politikos sūkuriuose: prelatas Mykolas Krupavičius, 1885–1970: biografinė apybraiža: amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai. – Chicago, 1980. – 247 p.: iliustr. – Santr. angl.
11. Vasiliauskienė, Aldona. Leidiniai prelatui Mykolui Krupavičiui Lietuvoje. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2006, spal. 12, p. 8.
12. Vasiliauskienė, Aldona. Paminklinė lenta prelatui Mykolui Krupavičiui. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, rugs. 28, p. 1, 12; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/09/28/liet_01.html>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2013; 2017

Dalintis straipsniu: