Natalia Arseneva (Наталля Aрсеннева)

Natalia Arseneva. Nuotr. iš kn.: Venclova. Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 220.

Natalia Arseneva. Nuotr. iš kn.: Venclova. Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 220.

Gimė caro tarnautojo šeimoje. Iš pradžių mokėsi namuose. Mama buvo išsilavinusi mokytoja, auklėjo ir mokė gana griežtai. Dešimties metų sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus į antrąją Vilniaus Mariinskaja gimnazijos klasę. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Rusiją. Gyveno Jaroslavlyje. 1922 m. su vyru išvyko į Lenkiją. 1940 m. buvo sovietų areštuota ir ištremta į Kazachstaną, kadangi jos vyras Francišakas Kušalis buvo Lenkijos kariuomenės karininkas. 1941 m. užtarta garsių to meto Baltarusijos poetų Jankos Kupalos, Maksimo Tanko, gavo leidimą grįžti į Minską. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. gyveno JAV [4]. Mirė 1997 m. liepos 25 d. Ročesteryje (JAV) [7, 8].

N. Arseneva laikoma Vilniaus baltarusių literatūros pradininke. Pirmasis jos eilėraštis „Aš ėjau…“ pasirodė spaudoje 1920 m. gruodžio 24 dieną pirmajame Vilniaus baltarusių laikraščio „Naša dumka“ („Mūsų mintis“) numeryje. Jaunajai poetei didelę įtaką darė Vilniuje kūrusių baltarusių klasikų M. Bahdanovičiaus ir J. Kupalos kūryba.
1923 m. jos eilėraščiai pasirodė ir sovietinėje Baltarusijoje. Tuo pasirūpino jos gimnazijos mokytojas, baltarusių rašytojas  Maksimas Hareckis (1893-1938). 1927 m. Vilniuje išleistas pirmasis N. Arsenevos eilėraščių rinkinys baltarusių kalba „Po mėlynu dangumi“, kuriam būdingi gamtos ir asmeninių išgyvenimų motyvai [3]. Knyga susilaukė teigiamų atgarsių ir Vilniaus krašte, ir sovietinėje Baltarusijoje. 1937 m. poetė parengė antrąjį eilėraščių rinkinį, kurį pavadino „Geltonas ruduo“.
„N. Arsennevos kūrybai būdingas švelnus moteriškas lyrizmas, persmelktas liūdesio, o kartais ir džiugesio prošvaisčių“, – rašo literatūrologė Nina Petkevič [9]. Poetinio įkvėpimo šaltinis poetei buvo gamta, kuri ją supo nuo pat kūdikystės. Patriotiniai motyvai jos kūryboje irgi konkretizuojami gamtos vaizdais.
Išeivijoje N. Arseneva vertė į baltarusių kalbą V. Šekspyro, A. Mickevičiaus, J. V. Gėtės ir kt. autorių kūrybą. Parašė pjesių, operos libretų. Ji sukūrė žodžius baltarusių religiniam himnui „Visagalis Dieve“.
Emigracijoje baltarusių kalba išleistas N. Arsenevos poezijos rinkinys „Tarp krantų“ (Niujorkas-Torontas, 1979), kuriame vyrauja nostalgija, religiniai motyvai [3]. Ilgus metus uždrausta Baltarusijoje, jos kūryba pamažu grįžta. 1996 m. Minske išėjo poezijos rinktinė „Dar vienas pavasaris“, 2002 m. – „Rinktiniai raštai“. 2009 m. Vilniuje išleistas pirmosios N. Arsenevos knygos „Po mėlynu dangumi“ faksimilinis leidinys.

Apie poetę beveik nieko nerašoma baltarusių enciklopedijose, literatūros žinynuose. 1996 m. išleistoje Baltarusių enciklopedijoje apie N. Arsenevą parašytos tik kelios eilutės. Lietuvių kalba trumpą biografiją rasime A. Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga“ [1], T. Venclovos „Vilniaus vardai“ [5], knygoje „Historical dictionary of Belarus“, baltarusiškose svetainėse [8].  Apie N.  Arsenevą rašoma Almos Lapinskienės,  Vytauto Žeimanto ir kt. publikacijose [4, 7].

Poetės gyvenimas glaudžiai susijęs su Vilniumi. Vos jai gimus, tėvą perkėlė iš Baku dirbti į Vilnių. Vaikystę ir jaunystę N. Arseneva praleido šiame mieste. 1919-1921 m. mokėsi Vilniaus baltarusių gimnazijoje (1994 m. gimnazija atnaujino veiklą Vilniuje kaip Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla). Vėliau mokėsi kursuose, kurie rengė mokytojus baltarusių liaudies mokykloms ir mokytojavo vienoje iš Vilniaus baltarusių mokyklų. Metus studijavo Vilniaus universiteto Humanitariniame fakultete [7].  Aktyviai bendradarbiavo Vilniaus baltarusių periodinėje spaudoje. Čia buvo išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys. Kūryboje aptinkama Vilniaus motyvų.

„Akvareliniame jos [N. Arsenevos] peizaže Vilnius tėra vienas kitas paveikslo potėpis – varpų aidas, debesys virš miesto… Į žodžiais tapomą peizažą miesto įsileidžiama tik tiek, kiek jis dera prie gamtos, neardo jos harmonijos. Tiktai 1943 m. eilėraštyje „Vakaras Vilniuje“, rašytame atsisveikinant su Vilniumi prieš emigraciją į Vokietiją, poetė prabyla apie miesto grožį“, – teigia literatūros tyrinėtoja Alma Lapinskienė [4].

„Nors gimiau Kaukaze, Baku mieste, tačiau savo gimimo vieta laikau pamiltąjį Vilnių, nes čia pradėjau pažintinį gyvenimą, Vilnių laikau savo tėviške, kurią myliu ir kurios labiausiai ilgiuosi“
, – rašė poetė 1994 m., gyvendama už Atlanto [7].

2006 m. spalio 7 d. Vilniuje, prie įėjimo į buvusios Vilniaus baltarusių gimnazijos pastatą, Aušros vartų g. 7 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta su poetės bareljefu ir įrašu lietuvių ir baltarusių kalbomis: „Čia, Vilniaus Baltarusių gimnazijos pastate, 1919-1921 m. mokėsi didi baltarusių poetė Natalja Arsenjeva“ (skulpt. Ales Šaternik). Paminklinė lenta atidengta Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininko Fiodoro Niunkos rūpesčiu [1, 2, 6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Arsenjeva Natalija (1903 09 20 − 1997 07 25) : baltarusių poetė. − Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. − Vilnius, 2011. − P. 33.
2. Goreckis, Radimas. Goreckių likime ir Baltarusijos likimas: [pokalbis su Baltarusijos MA akademiku, baltarusių literatūros klasiko Maksimo Goreckio [Hareckio] sūnėnu, žymiu geologu R. Goreckiu] / kalbėjosi Aleksandras Adamkavičius. – Iliustr. // Voruta. – 2009, kovo 7, p. 15.
3. Lapinskienė, Alma. Arsenneva Natallia (Natalia Arseneva) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. − T. 2, p. 45.
4. Lapinskienė, Alma. Gedimino miestas tarpukario Vilniaus lietuvių ir baltarusių poezijoje = The City of Gediminas in Lithuanian and Belorussian Poetry in Vilnius during the Interwar Period. −  Bibliogr.: 21 pavad. // Acta litteraria comparativa. – [T.] 4 (2009), p. 150-158.
5. Venclova, Tomas. Arsenneva Natallia . – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. − Vilnius, 2006. − P. 220.
6. [VLN] Atminimo lentos [interaktyvus]. 2000–2016 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=530681>.
7. Žeimantas, Vytautas. Natalija Arseneva: žurnalistė, poetė, tremtinė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2010, bal. 14, p. 5, 8; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/04/14/retro_01.html>.
8. Poet Natalla Arsiennieva. A Belarus Miscellany  [interaktyvus]. 1996–2006 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.belarus-misc.org/writer/narsien.htm>.
9. Petkevič, Nina. Наталля Арсеннева – лірык божай міласцю = Natalia Arseneva – lyrikė iš Dievo malonės. – Santr. liet. – Bibliogr.: 3 pavad. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis, 1900-1945. − Vilnius, [ 2005]. – P. 76-81.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2016

Dalintis straipsniu: