Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Nijolė Dirsienė

Mokėsi Druskininkų 1-oje vidurinėje mokykloje. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1997 m. Filosofijos fakultete įgijo socialinio darbo magistro laipsnį. 1993–1996 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre. 1998 m. stažavosi Stokholmo universitete socialinio darbo klausimais [1, 2].
1996 m. paskirta direktore Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensione. Moterų organizacija teikia laikiną prieglobstį ir socialines paslaugas smurtą patyrusioms moterims ir jų vaikams; moterims neturinčioms būsto; moterims su nepilnamečiais vaikais, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių; prekybos žmonėmis aukoms.
1998–2005 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektore, 1998–2004 m. – Socialinių darbuotojų rengimo centro lektore [1].
Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, megzti, keliauti, ypač po Lietuvą [3].

Publikacijų socialinių paslaugų, smurto patyrusių moterų, problemų šeimoje klausimais autorė: „Patarimai teikiantiems pagalbą šeiminio smurto aukoms“ (Vilnius, 2005), „Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų integravimas į visuomenę“ (Vilnius, 2010). Leidinių „Smurtas prieš moteris“ (Vilnius, 2003) „Smurtinio elgesio keitimo metodika “ (Vilnius, 2008) bendraautorė.
Yra Vilniaus senamiesčio Soroptimos klubo viceprezidentė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Tarybos narė, Raudonojo kryžiaus Vilniaus skyriaus narė [1]. Vadovauja Vilniaus miesto krizių centrui.

Apdovanota „Gerumo žvaigžde“ už nuopelnus socialinės apsaugos ir darbo srityse. Už realius darbus ginant smurtą patiriančias moteris buvo skirta „Lietuvos metų moteris 2010” nominacija „Nematomas darbas”. 2012 metais apdovanota atminimo ženklu už nuopelnus Vilniaus savivaldai [4, 5].

2012 m. už pagalbą Vilniaus šeimoms apdovanota Šv. Kristoforo statulėle [4, 5].

Apie N. Dirsienės veiklą rašoma periodikoje, yra straipsnių internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Nijolė Dirsienė. Manobalsas.lt [interaktyvus]. 2007-2016 [žiūrėta 2016-11-16]. Prieiga per internetą: <http://www.manobalsas.lt/Nijole-Dirsiene/>.
2. Dirsienė, Nijolė. Smurto sąnaudų niekas neskaičiuoja : [pokalbis su Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktore Nijole Dirsiene / užrašė] Virginija Majorovienė. – Iliustr. // Moteris. – 2011, Nr. 11, p. 34-38.
3. Dirsienė, Nijolė. Smurto aukų globėja tiki visuomene : [pokalbis su Vilniaus miesto Motinos ir vaiko pensiono vadove Nijole Dirsiene / užrašė] Goda Ambrazas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2013, birž. 15, p. 24.
4. Dirsienė, Nijolė. Svarbiausias yra žmogus : [pokalbis su Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktore Nijole Dirsiene / kalbėjosi] Indrė Pepcevičiūtė. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2012, gruod. 19, p. 1, 2.
5. Dumalakas, Arūnas. Didžiausias laureatų rūpestis – senamiestis. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2012, gruod. 22, priedas „Sostinė“, p. 5, 12.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2014; 2016