Paulius Slavėnas. Nuotr. iš kn: Akademikas Paulius Slavėnas. – Vilnius, 2001.
1925 m. baigė Kauno universitetą, 1928 m. Jeilio (JAV) universitete gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tarpukariu aktyviai dalyvavo moksliniame ir kultūriniame gyvenime Kaune. Nuo 1944 m. gyveno Vilniuje, dėstė Vilniaus universitete, vadovavo Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų komisijoms ir taryboms, fizikų draugijai, redagavo “Mažąją lietuvišką tarybinę enciklopediją“, „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenį“, spausdino straipsnius įvairiuose mokslo populiarinimo žurnaluose [2, 3]. Paulius Slavėnas mirė 1991 m. vasario 21 d. Vilniuje [4].
Svarbi buvo Pauliaus Slavėno akademinė veikla. Jo tyrimų laukas – Visatos ir žvaigždžių sandara ir evoliucija, astrofotometriniai tyrimai, reliatyvumo teorijos pagrindai, mokslo istorija ir sistematika, mokslinė pasaulėžiūra. Svarbesnės akademiko knygos: „Dangaus spinduoliai“ (1936), „Astronomija“ (d. 1 1938), „Pasaulio praeitis“ (1946), „Saulės sistema“ (1946), „Žvaigždės“ (1948), „Didžioji mūsų žvaigždžių sistema“ (1949), „Visatos santvarka ir evoliucija“ (1949), „Pasaulio kilmė“ (1950), „Dabartinis mokslas apie pasaulio išsivystymą“ (1954), „Ar galima gyvybė Visatoje“ (1957), „Visatos sandara“ (1960). Slavėnas taip pat paskelbė daugiau kaip 870 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių [4].
2001 m. apie P. Slavėno gyvenimą ir veiklą išleista knyga „Akademikas Paulius Slavėnas“ [1]. Apie akademiką rašoma „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [3], Elenos Sliesoriūnienės knygoje „Inteligentų karta“ (Vilnius, 2006) spausdinamas interviu su P. Slavėnu.
Literatūra ir šaltiniai
