Petras Dirgėla

Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis

P. Dirgėla mokėsi Žaginių pradinėje mokykloje, 1965 m. baigė Gargždų vidurinę mokyklą. 1965–1972 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967–1970 m. dirbo „Komjaunimo tiesos“, 1970–1972 m. – „Gimtojo krašto“ redakcijose, 1972–1973 m. ir 1975–1976 m. – Lietuvos kino studijoje. Nuo 1972 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, nuo 1989 m. – Tarptautinio PEN klubo Lietuvių PEN centro narys, 1990–1994 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1997–2004 m. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys, 2000 m. – šios tarybos pavaduotojas. 1993 m. buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių steigiamojo suvažiavimo dalyvis, 1998–2002 m. – šios partijos Priežiūros komiteto narys. 2003–2007 m. buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos narys. 2003–2009 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju [2, 6]. Rašytojas mirė 2015 m. kovo 29 d. Vilniaus palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje [8, 10].

P. Dirgėla priskiriamas rašytojų generacijai, kuri atmetė socrealizmo dogmas ir padėjo pamatą naujam pokario lietuvių literatūros etapui. 1971–1980 m. kūrinius parašė su broliu Povilu Dirgėla, nuo 1980 m. kūrė vienas. Rašytojas išleido novelių rinkinius „Žaibai gęsta rudenį“ (1971), „Aistrų atlaidai“ (1979), „Jauno faraono vynuogynuose“ (2008), novelių rinkinį vaikams „Mažas vaikelis su senelio lazda“ (1982), apysaką „Pasimatymai“ (1973), romanus „Likime, keliauk sau“ (1976), „Šalavijų kalnas“ (1977), „Pogodalis“ (1978), „Šermenų vynas“ (1980), „Begalybės riba“ (2003), istorinius romanus „Kūlgrinda“ (1984), „Joldijos jūra“ (1987–1988 m.), „Anciliaus ežeras“ (1991), trijų dalių istorinį epą „Karalystė. Žemės žmonių epas“ (romanai „Benamių knygos“ (1997), „Ceremonijų knygos“ (2002), „Vilties pilnųjų knygos“ (2003), „Alibi knygos“ (2004)), esė knygas „Vėtrungiškoji dalia“ (1986), „Minijos žemė: esė apie tėviškę“ (1988), „Tranų pasaulis“ (1990), „Gyvenimo intriga“ (2001), parašė scenarijų kino filmui „Arkliavagio duktė“ (kartu su R. Šaveliu; past. 1984). Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja menininko emocinio ir intelektinio santykio su aplinka simboliniai apibendrinimai, vėlesniuose – istorinė patriotinė problematika, tautos ir valstybės likimo apmąstymai. Istoriniuose romanuose gretinami skirtingų epochų ir kraštų (Žemaitijos, Lietuvos, Baltijos regiono ir Vakarų Europos šalių) įvykiai. P. Dirgėlos kūrinių išversta į anglų, lenkų, rusų kalbas. Istoriniai romanai „Kūlgrinda“, „Joldijos jūra“ ir „Anciliaus ežeras“ išversti į latvių kalbą ir išleisti bendru pavadinimu „Baltijas trilogija“ (2010) [1, 2, 5].

1989 m. už kūrybinę veiklą rašytojas apdovanotas Simono Daukanto premija. 1997 m. už Lietuvos menui ir kultūrai reikšmingus darbus ir veiklą įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija, 2003 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2007 m. P. Dirgėla apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, tais pačiais metais suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas [2, 5].

2016 m. Vilniuje išleista pokalbių knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“ [1]. Knygoje P. Dirgėla pokalbiuose su filosofu, kelių straipsnių apie rašytoją autoriumi Viliumi Bartninku dalijasi mintimis apie intelektualinį gyvenimą sovietmečiu, savo gyvenimo patirtį, kūrybą, Lietuvos istorinį likimą. Leidinyje pateikiamas pokalbyje minimų rašytojo knygų, išleistų 1971–2002 m., sąrašas, yra asmenvardžių rodyklė.

Apie prozininką rašoma enciklopediniuose leidiniuose „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [2], „Lietuva“ [5], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [7], „Lietuvių literatūros enciklopedija“ [6], „Lietuvos rašytojų sąvadas“ (Vilnius, 1996), knygoje „Lietuvių rašytojai apie kūrybą“ (Kaunas, 2007). Interviu su P. Dirgėla galima paskaityti leidinyje „Interviu su rašytojais“ ir k.t. [3]. Yra straipsnių periodikoje, internete.

P. Dirgėla daug metų gyveno Vilniuje. 1965–1972 m. studijavo Vilniaus universitete. 1967–1972 m. ir 2003–2009 m. dirbo periodinių leidinių redakcijose, 1972–1976 m. – Lietuvos kino studijoje, 1997–2004 m. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje [2]. Rašytojo kūriniuose kartais paminimas ir įvairių istorijos laikotarpių Vilnius.

2020 m. liepos 3 d. Vilniuje, ant namo Tuskulėnų g. 60 (Žirmūnų seniūnija), prozininko atminimui atidengta memorialinė lenta (dailininkas Gediminas Šibonis). Rašydamas savo kūrinius, P. Dirgėla braižė schemas su tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukomis. Šie vaizdiniai nulėmė atminimo lentos sukūrimo idėją. Lentoje išgraviruoti rašytojo kūrinių schemų fragmentai ir įrašas „Šiame name 1982–2015 metais gyveno ir kūrė rašytojas Petras Dirgėla, „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas“. Atminimo lentos akmeninė skydo formos plokštė simbolizuoja daugiaamžę Lietuvos valstybingumo tąsą, bronzinis įspaudas akmenyje sietinas su senąja baltų simbolika, matoma karūnos-pilies užuomina [9].

1979 m. Vilniuje išleistame leidinyje „Lietuvių rašytojai“ paskelbta P. Dirgėlos 1965–1973 m. biobibliografija [4].
2006 m. gruodį žurnale „Tarp knygų“ išspausdinta rašytojo 1997–2006 m. bibliografija [11].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas. – Vilnius, 2016. – 142, [3] p.: iliustr., portr.
2. Dirgėla Petras. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 340-341.
3. Dirgėla Petras: [interviu]. – Portr. // Interviu su rašytojais. – Vilnius, 1980. – P. 528-535.
4. Petras Dirgėla (g. 1947); Povilas Dirgėla (g. 1941): [biobibliografija] // Lietuvių rašytojai. – Vilnius, 1979. – T. 1, p. 443-445.
5. Kalėda, Algis. Dirgėla Petras. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 487-488.
6. Kalėda, Algis. Dirgėla Petras. – Bibliogr.: 4 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 116-117.
7. Kalėda, Algis. Dirgėla Petras. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 4, p. 801.
8. Martinkus, Vytautas. Atsikuriančios Lietuvos metraštininkas: Petras Dirgėla 1947.II.21-2015.III.29: in memoriam // Metai. – 2015, Nr. 5/6 (gegužė/birželis), p. 181-184.
9. Mikuckytė-Mateikienė, Austėja. Nacionalinės premijos laureatui Petrui Dirgėlai atidengta atminimo lenta: rašydamas braižė tik jam suprantamas schemas. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020 08 20]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1194338/nacionalines-premijos-laureatui-petrui-dirgelai-atidengta-atminimo-lenta-rasydamas-braize-tik-jam-suprantamas-schemas>.
10. Mirė rašytojas Petras Dirgėla: [nekrologas] // XXI amžius. – 2015, bal. 10, p. 8.
11. Sukanka 60 metų, kai gimė prozininkas Petras Dirgėla (g. 1947 m.): [bibliografija] // Tarp knygų. – 2006, Nr. 12, p. 41-43.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2020

Dalintis straipsniu: