Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 565

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Petras Rimša

Gyvenimo datos:1881 11 11 - 1961 10 02
Gimimo vieta:Naudžiai (Vilkaviškio r.)
Veikla: dailininkas skulptorius
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas, Senamiesčio seniūnija / Senamiestis)
Petras Rimša. Nuotr. Iš kn.: Rimantas, Juozas. Petras Rimša pasakoja. – Vilnius, 1964.

Petras Rimša. Nuotr. Iš kn.: Rimantas, Juozas. Petras Rimša pasakoja. – Vilnius, 1964.

1889–1884 m. mokėsi Paežerių (Vilkaviškio r.) mokykloje. P. Rimša buvo abejingas visiems mokykloje dėstomiems dalykams, išskyrus piešimą ir medžio darbus, todėl vėliau gimnazijos nelankė. 1900–1903 m. gyveno Varšuvoje. Dirbo skulptorių padėjėju, lankė Meno skatinimo draugijos vakarinius piešimo kursus, vėliau mokėsi pas skulptorius Č. Makovskį ir P. Velionskį. 1903–1904 m. gyveno Paryžiuje. Mokėsi Paryžiaus dailės akademijoje, prof. A. Mersje skulptūros klasėje. Priklausė Paryžiaus lietuvių draugijoms „Želmuo“, „Lituanija“. 1904–1905 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, prof. K. Liaščkos studijoje. 1905 m. grįžo į Lietuvą. 1905–1906 m. gyveno ir kūrė Naudžiuose, 1906–1908 m. – Vilniuje. 1908–1919 m. gyveno Rusijoje. 1908–1911 m. Sankt Peterburge lankė Černiajevo bendrojo lavinimo kursus, 1909–1911 m. – Imperatoriškosios draugijos menui skatinti dailės mokyklą. 1908–1912 m. dalyvavo parodose Maskvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, Varšuvoje. Po kelerių metų nutraukęs mokslus, dalyvavo Sankt Peterburgo kultūrinėje lietuvių veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais skulptorius gyveno Maskvoje, Sankt Peterburge, Smolenske, Viatkoje. Vertėsi įvairiais darbais, kūrė taikomosios dailės objektus. 1920–1923 m. gyveno Berlyne, 1923–1924 m. – Londone. 1928 m. P. Rimša apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu. 1935–1938 m. keliavo po JAV. Jo skulptūrų ir medalių parodos buvo surengtos Baltimorėje, Bostone, Čikagoje, Detroite, Klyvlende, Niujorke, Vašingtone. 1919–1920 m., 1924–1935 m., 1938–1961 m. skulptorius gyveno ir kūrė Kaune. Aktyviai dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje. 1945 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, 1954 m. – liaudies dailininko garbės vardas [2, 5]. P. Rimša mirė 1961 m. spalio 2 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. 1961 m. pastatytas ir antkapinis paminklas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė) [4].

P. Rimša sukūrė apvaliosios skulptūros kūrinių: „Lietuvos mokykla 1864–1904“ (1906, 1914, 1921), „Artojas“ (1907, 1922), „Gana to jungo“ (1909), „Finalas“ (1909); portretinių biustų: M. Valančiaus (1904), T. Naruševičiaus (1924); mažosios plastikos kūrinių: „Skausmas“, „Satyra“ (1921), „Diena ir naktis“ (1922), „Riteris“ (1931). Kūrė bareljefus: K. Vairo-Račkausko (1923), J. Basanavičiaus, P. Vičiulytės (1924), Žemaitės (1926, antkapinis), A. Kapočienės (1937); medalius: Klaipėdos išvadavimo (1924), Vytauto 500 metų jubiliejaus (1930), J. Gruodžio (1945), „400 metų Lietuviškai knygai“ (1947), „Mes už taiką“ (1949). Dailininkas grafikos kūriniuose plėtojo „art nouveau“ principus. Kūriniams būdingas sąlygiškumas, dekoratyvumas, ornamentinė formos stilizacija. Intriguojančia simbolika išsiskiria P. Rimšos apipavidalintos knygos: Vydūno „Amžinoji ugnis“ (1913), P. Mašioto „Sparnuočiai“ (1922). Sukūrė iliustracijų žurnalams „Vairas“, „Vaivorykštė“, „Jaunimas“; knygų viršelių: K. Skabeikos „Kas skaito rašo – duonos neprašo“ (1915); inicialų, plakatų. Parengė paminklo Dariui ir Girėnui projektą. Dailininko kūrinių turi Amerikos numizmatikos, Bostono, Vatikano muziejai, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Medaliai yra pasklidę įvairių pasaulio šalių dailės mėgėjų kolekcijose [2].
Išleisti P. Rimšos darbų katalogai: Onos Jaskūnaitės sudarytas aplankas Petras Rimša“ (Vilnius, 1966), Vinco Ruzo sudarytas leidinys „Petro Rimšos kūrinių kolekcija Edmundo Armoškos rinkiniuose“ (Vilnius, 2005).

Rimantas, Juozas. Petras Rimša pasakoja: [skulptoriaus atsiminimai]. – Vilnius, 1964. Knygos viršelis

Rimantas, Juozas. Petras Rimša pasakoja: [skulptoriaus atsiminimai]. – Vilnius, 1964. Knygos viršelis

1964 m. Vilniuje išleista bibliografo Juozo Rimanto knyga „Petras Rimša pasakoja“ [5]. Knygoje spausdinami skulptoriaus atsiminimai iki 1958 m. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš P. Rimšos asmeninio archyvo, dailininko darbų reprodukcijomis. Yra pavardžių rodyklė.
Apie P. Rimšą rašoma „XX a. lietuvių dailės istorijoje“ [2], Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [4], Antano Rimvydo Čaplinsko leidinyje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ [1], Kazimiero Skebėros knygoje „Prisimenu ir amžininkai pasakojo“ (Kaunas, 1998), enciklopedijose, periodikoje.
Rusų kalba apie skulptorių išleista Stasio Budrio knyga „Пятрас Римша“ [8]. Leidinys iliustruotas skulptoriaus darbų reprodukcijomis. Yra parodų, kuriose dalyvavo P. Rimša, sąrašas.

1900 m. P. Rimša pirmą kartą lankėsi Vilniuje.: „Ir štai aš pirmą kartą senojoje Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Nepasakysiu, kad ji būtų padariusi didelį įspūdį. Priešingai, net kiek nusivyliau. Savo fantazijoje buvau susikūręs kitokį didelio miesto vaizdą. Man galvoje pynėsi pilių pilys, kažkas iš pasakų, gausybė puošnių vartų. O tuo tarpu Vilnius man pasirodė tik didelė Marijampolė“ [5, p. 42-43]. Norėjo mokytis skulptūros pas bažnytinių reikmenų meistrus, bet sostinėje nepasiliko.
1906–1908 m. skulptorius gyveno Vilniuje. Rašė straipsnius apie meną, piešė plakatus, apipavidalino parodų katalogus. 1907 m. pradžioje kartu su kitais visuomenės veikėjais atidarė pirmąją lietuvių dailės parodą. 1907 m. kartu su dailininkais M. K. Čiurlioniu, A. Žmuidzinavičiumi, teisininku J. Vileišiu ir gydytoja S. Gimbutaite įsteigė Lietuvių dailės draugiją. Buvo šios draugijos valdybos narys [3, 5]. Priklausė Vilniaus dailės draugijai. 1908 m. skulptorius išvyko tobulintis į Sankt Peterburgą, bet Vilniuje dažnai lankydavosi, dalyvavo Lietuvių dailės ir Lietuvių mokslo draugijų veikloje.
„Po Naudžių Vilnius buvo antrieji namai, o dailės draugija – tartum siela ir širdis“, – vėliau pasakojo P. Rimša savo atsiminimuose [5, p. 159].
1919 m. sugrįžo į Lietuvą, bet lenkams okupavus Vilnių, apsigyveno Kaune [2, 5].

P. Rimša yra sukūręs šešis Vilniui skirtus medalius: „Didysis Vilniaus Seimas“ (1905), „Gedimino sapnas“ (1925), „Unijos nori“ (1925), „Kova ir unija“ (1926), „Vaduokime Vilnių“ (1926). 1923 m. artėjant Vilniaus 600 metų jubiliejui, skulptorius sukūrė „Vilniui – Lietuvos sostinei“ skirtą medalį. Medalio averse – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino portretas, sukurtas sekant senųjų graviūrų stilistika. Reverse – Vilniaus pilies bokštas ir Vilniaus architektūrai būdingas baroko frontonas, ant kurio kartušas su Lietuvos herbu [2, 5, p. 255-258].

2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje, ant namo Liejyklos 9 (Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mikalojus Povilas Vilutis), skirta 1907 m. įsteigtai Lietuvių dailės draugijai bei jos steigėjams: Sofijai Gimbutaitei, Petrui Rimšai, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Antanui Žmuidzinavičiui ir Jonui Vileišiui [6, 7].

Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje, yra P. Rimšos gatvė [1].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Rimša Petras: skulptorius, grafikas (1881 11 03 – 1961 10 22). – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 340.
2. Kostkevičiūtė, Irena. Petras Rimša (1881–1961). – Iliustr. – Bibliogr.: 20 pavad. // XX a. lietuvių dailės istorija. – Vilnius, 1982. – T. 1, p. 193-202.
3. Mažeikienė, Ona. „Lietuvių dailos pradžia“. – Iliustr. – Bibliogr.: 126 pavad. // Metraštis / Lietuvos dailės muziejus. – T. 2 (1998), p. 61-97.
4. Ramanauskienė, Stasė. Petras Rimša. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 110-112.
5. Rimantas, Juozas. Petras Rimša pasakoja: [skulptoriaus atsiminimai]. – Vilnius, 1964. – 384, [3] p.: portr., iliustr. – Pavardžių r-klė: p. 378-385.
6. Vilutis, Mikalojus Povilas. Rugsėjo 4 d. Vilniuje, Liejyklos g. 9, atidengta Mikalojaus Povilo Vilučio sukurta atminimo lenta Lietuvių dailės draugijos 105 metų sukakčiai paminėti: [atminimo lenta: spalvota fotografija]. – Iliustr. // Dailė = Art. – 2012, Nr. 2(60), p. 176.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2019 [žiūrėta 2019-02-15]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=6>.
8. Будрис, Стасис. Пятрас Римша. – Москва, 1961. – 61, [1] p.: portr., iliustr.

 Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2014; 2019

Susijusi informacija