Povilas Brazdžiūnas

Makariūnienė, Eglė. Povilas Brazdžiūnas. – Kaunas, 1990. Knygos viršelis

Makariūnienė, Eglė. Povilas Brazdžiūnas. – Kaunas, 1990. Knygos viršelis

Pradžios mokslo pagrindus spaudos draudimo metais P. Brazdžiūnas įgijo rusų draudžiamoje slaptoje mokykloje pas kaimo daraktorių, vėliau perėjo į rusišką Vabalninko mokyklą. 1907–1915 m. mokėsi valstybinėje Panevėžio realinėje mokykloje. 1916 m. pradėjo mokytojauti Kupreliškio pradžios mokykloje, vėliau Daršiškiuose, Biržų „Saulės“ gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, Lietuvos geografiją ir istoriją. Po Pirmojo pasaulinio karo kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei ir iškilus jos saugumo pavojams, P. Brazdžiūnas savanoriu įstojo į Lietuvos Respublikos kariuomenę. 1919 m. Kaune baigė Lietuvos karo aviacijos mokyklą, gavo leitenanto laipsnį ir pradėjo dirbti aviacijos dalinio dirbtuvėse, po metų – Kauno miesto komendantūroje, nuo 1921 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo žvalgų dalinyje. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, 1920 m. įstojo į Aukštųjų kursų Matematikos ir fizikos skyrių. 1922 m. palikęs karinę tarnybą įstojo į Lietuvos universiteto, Matematikos ir gamtos fakulteto, Matematikos ir fizikos skyrių. Dirbo prof. V. Čepinskio Eksperimentinės fizikos katedros laborantu. 1925 m. baigęs studijas liko dirbti Lietuvos universitete. 1926–1928 m. dirbo Ciuricho universiteto Fizikos institute (Šveicarija). 1930 m. Ciuricho universiteto Filosofijos fakulteto taryboje P. Brazdžiūnui suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1934 m. jam buvo suteiktas docento vardas, 1945 m. tapo profesoriumi. 1928–1940 m. dėstė fiziką Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), 1940–1943 m. ir 1945–1976 m. – Vilniaus universitete. 1944–1945 m. buvo Vilniaus Pedagoginio instituto direktorius. Nuo 1956 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Lietuvos mokslų akademijos narys. 1961–1986 m. – žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ vyriausiasis redaktorius. 1963 m. P. Brazdžiūnas išrinktas Lietuvos SSR mokslų akademijos fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. 1963–1965 m. ir 1969–1986 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos pirmininkas, nuo 1979 m. iki gyvenimo pabaigos – Fizikos terminų komisijos pirmininkas. P. Brazdžiūnas mirė Vilniuje 1986 m. vasario 28 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Mokslininkų kalnelyje [2, 5, 6].

P. Brazdžiūnas yra daugelio šiuolaikinės eksperimentinės fizikos sričių (puslaidininkių fizikos, radioaktyviųjų tyrimų, radiofizikos, kvantinės elektronikos) pradininkas Lietuvoje. P. Brazdžiūno įkurta keturių fizikų kartų puslaidininkių fizikos mokslinė mokykla iki šiol yra unikali Lietuvoje ir kelia didžiausią susižavėjimą visame pasaulyje, kaip labai retas moksle reiškinys, apimantis visą XX a. antrąją pusę. Mokslininko kūrybinį palikimą sudaro parašyti darbai apie elektrooptinius reiškinius, puslaidininkių plonųjų sluoksnių elektrines, fotoelektrines, optines savybes, kietųjų metalų tirpalus, fizikos lietuvišką terminiją. P. Brazdžiūnas yra fizikos vadovėlių „Klaidų skaičiavimas“ (1934), „Termodinamika“ (1936), „Naujoji fizika“ (1941), „Bendroji fizika“ (4 d., 1960–1965) autorius; knygų „Fizikos praktikos darbai“ (1948, 1958, 1968, 1972), „Fizikos istorija Lietuvoje“ (1988) vienas iš autorių; „Fizikos terminų žodyno“ (1958), keturkalbio „Fizikos terminų žodyno“ (1979), „Lazerių fizikos terminų žodyno“ (1984) redaktorius ir vienas iš sudarytojų. Tarptautiniame mokslinių citatų leidinyje „Science Citation Index“ 1945–1990 m. buvo užregistruota beveik 70 P. Brazdžiūno darbų citavimo atvejų [2, 5, 6]. P. Brazdžiūno memorialinio palikimo dalis (rankraščiai ir knygos) nuo 2000 m. saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Teorinės fizikos ir astronomijos instituto skyriuje [7].

Už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui akademikas ne kartą buvo apdovanotas ordinais ir medaliais, 1961 m. jam buvo skirta valstybinė premija. P. Brazdžiūnas yra vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų, kuriam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Akademikas Povilas Brazdžiūnas. – Vilnius, 1992. Knygos viršelis

Akademikas Povilas Brazdžiūnas. – Vilnius, 1992. Knygos viršelis

P. Brazdžiūnas gyveno ir dirbo Vilniuje 1940–1986 m. 1939 m. Lietuvai atgavus okupuotą Vilniaus kraštą, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto sudaryta komisija atvyko į sostinę perimti Stepono Batoro universiteto (dabar Vilniaus universitetas). P. Brazdžiūnas dalyvavo perimant Bendrosios ir Teorinės fizikos katedras su jų laboratorijomis. 1940 m. vasarą mokslininkas tapo į sostinę iš Kauno perkelto Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto docentu. P. Brazdžiūnas buvo paskirtas Fizikos katedros vedėju. 1943 m., vokiečių okupacijos metais, uždarius universitetą, priimdavo studentus savo bute. Artėjant frontui P. Brazdžiūnas trumpam pasitraukė iš Vilniaus. 1944 m. grįžęs į sostinę užsiėmė karo nusiaubtų fizikos laboratorijų ir kitų eksperimentinių padalinių atstatomaisiais ir organizaciniais darbais. 1944 m. pabaigoje įsteigus Fizikos-matematikos fakultetą, mokslininkas buvo paskirtas Eksperimentinės fizikos katedros vedėju. 1945 m. P. Brazdžiūnui suteiktas Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos profesoriaus vardas. 1944–1945 m. vadovavo Vilniaus pedagoginiam institutui, 1945–1948 m. dirbo šio instituto Fizikos-matematikos fakulteto dekanu, Bendrosios fizikos katedros vedėju. 1948 m. P. Brazdžiūnas savo veiklą susiejo ir su Lietuvos mokslų akademija. Organizavo Kaune buvusio Technikos instituto techninės fizikos poskyrį Vilniuje ir jam vadovavo. P. Brazdžiūnas – vienas iš sostinėje 1956 m. įsteigto Fizikos ir matematikos kūrimo iniciatorių. 1946–1960 m. buvo Vilniaus niversiteto Eksperimentinės fizikos, 1960–1970 m. Radiofizikos, 1970–1973 m. Elektronikos katedros vedėjas [2, 5, 6]. 1990 m. Kaune išleista fizikos mokslo istorikės, bibliografės Eglės Makariūnienės monografija „Povilas Brazdžiūnas“ [6]. Knyga priklauso „Mokslo žmonių“ serijai. Leidinyje pasakojama apie akademiko gyvenimą ir mokslinę veiklą. P. Brazdžiūno biografija, papildyta paties mokslininko užrašais, yra vertinga medžiaga Lietuvos istorijos mokslui. Yra atskiri skyriai, skirti mokslininko gyvenimui ir veiklai Vilniuje. Taip pat išspausdinta įdomi P. Brazdžiūno korespondencija – laiškai profesoriui Antanui Puodžiukynui. Knyga gausiai iliustruotas. Išnašose ir knygos pabaigoje yra literatūros apie P. Brazdiūną sąrašas.
1992 m. Vilniuje išleista „Žymiųjų Lietuvos mokslininkų“ serijai priklausanti knyga „Akademikas Povilas Brazdžiūnas“ [2]. Knygą sudaro keturi skyriai: pirmajame išspausdinta P. Brazdžiūno autobiografija; antrajame – pateikiami straipsniai, aptariantys akademiko mokslinius darbus, pedagoginę bei visuomeninę veiklą, parašyti jo kolegų ir mokinių; trečiame – spausdinami kai kurie P. Brazdžiūno mokslo populiarinimo, fizikos mokslo istorijos straipsniai; ketvirtame – P. Brazdžiūno giminių, artimųjų, mokinių ir bendradarbių atsiminimai apie jo gyvenimą ir asmenybę. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis. Knygoje trumpai pristatyti parašytų atsiminimų autoriai, yra panaudotos literatūros ir šaltinių sąrašas, pavardžių rodyklė.
Apie P. Brazdžiūną rašoma profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [10], fizikos mokslo istorikės, bibliografės Eglės Makariūnienės ir gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos sudarytame „Lietuvos fizikų ir astronomų sąvade“ (Vilnius, 2001). Leidinyje „Šiuolaikinė fizika Lietuvoje“, skirtame prof. P. Brazdžiūno 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai, apie mokslininką galima paskaityti fiziko, habilituoto daktaro Juozo Vidmančio Vaitkaus straipsnį [9]. Eglės Makariūnienės ir fiziko Algirdo Šileikos atsiminimai apie P. Brazdžiūną išspausdinti knygoje „Akademija ir akademikai atsiminimuose“ [1]. Apie akademiką rašoma lietuviškose enciklopedijose [5], spaudoje, yra informacijos internete.

1997 m. spalio 18 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, iškilių žmonių garbės galerijoje, profesoriaus 100-osioms gimimo metinėms atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas „Povilas Brazdžiūnas / 1897–1986“ [1, 3].

Vilniuje, namo B. Sruogos g. 36 (Antakalnio seniūnija) pirmo aukšto balkone, yra mokslininkui skirta memorialinė lenta su bareljefu. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiame name 1973–1986 m. gyveno akademikas Povilas Brazdžiūnas“.

P. Brazdžiūnas paminėtas tarp šimto iškiliausių Lietuvos žmonių 2009 m. liepos 6 d. Vilniaus Vingio parke atidengtoje skultūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas) [1, 8].

1987 m. Vilniuje išleista Irenos Blažienės parengta literatūros rodyklė „Povilas Brazdžiūnas = Повилас Бразджюнас“. Rodyklėje yra fizikos mokslo istorikės, bibliografės Eglės Makariūnienės įžanginis straipsnis lietuvių ir rusų kalbomis, suregistruotos 1930–1985 m. mokslininko publikacijos [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Akademija ir akademikai atsiminimuose. – Vilnius, 2013, p. 373-381, 391-406.
2. Akademikas Povilas Brazdžiūnas. – Vilnius, 1992. – 285 p., iliustr. – (Žymieji Lietuvos mokslininkai; kn. 1). – Bibliogr.: p. 267-276 (133 pavad.). – Pavardžių r-klė: p. 277-282.
3. Akademiko Povilo Brazdžiūno minėjimo renginiai Vilniuje. – Portr., iliustr. // Fizikų žinios. – 1997, Nr. 13, p. 1.
4. Povilas Brazdžiūnas = Повилас Бразджюнас: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1987. – 99, [3] p., [1] portr. – Dalis teksto gretut. liet., rus. – Pavardžių r-klė: p. 99-100.
5. Brazdžiūnas, Povilas. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003 – T. 3, p. 440.
6. Makariūnienė, Eglė. Povilas Brazdžiūnas: monografija. – Kaunas, 1990. – 117, p., iliustr. – (Mokslo žmonės).
7. Makariūnienė, Eglė. Dalis akademiko P. Brazdžiūno memorialinio palikimo / Eglė Makariūnienė, Eglė Šegždienė. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Fizikų žinios. – 2001, Nr. 20, p. 20-21.
8. Piročkinas, Arnoldas. Pasvarstymai dėl šimto iškiliausių vardų. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2009, rugs. 3, p. 1, 4-5.
9. Vaitkus, Juozas Vidmantis. Profesorius Povilas Brazdžiūnas. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 6 pavad. // Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas, 1997. – P. 278-289.
10. Voverienė, Ona. Jis buvo pirmasis… : apie eksperimentinės fizikos pradininką Lietuvoje akad. Povilą Brazdžiūną. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 73-79.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2015; 2017

Dalintis straipsniu: