Povilas Ksaveras Bžostovskis (Paweł Ksawery Brzostowski)

Povilas Ksaveras Bžostovskis. Nuotr. iš kn.: Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika. – Vilnius, 2014, p. 28.

Povilas Ksaveras Bžostovskis. Nuotr. iš kn.: Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika. – Vilnius, 2014, p. 28.

Povilas Ksaveras Bžostovskis – kilęs iš garsios magnatų Bžostovskių šeimos. Jų genealogija Vilniaus krašte prasideda XVI amžiaus viduryje. Jo tėvas buvo LDK didysis raštininkas Juozapas Bžostovskis, motina – Slanimo seniūno dukra Liudvika, kilusi iš Sadovskių. P. K. Bžostovskis 1758–1762 m. Romoje studijavo teologiją. 1763 m. buvo įšventintas į kunigus. 1762–1764 m. tapo LDK raštininku, 1767 m. pagerbtas Šv. Stanislovo ordinu. 1774–1787 m. tapo referendoriumi, nuo 1823 m. – Vilniaus katedros kapitulos prelatas arkidiakonas, Turgelių, Rukainių klebonas [3, 4, 5].

P. K. Bžostovskis sukūrė visoje centrinėje Europoje precedento neturinčią nykštukinę valstybę. 1767 m. įsigijęs Merkinės dvarą, esantį dabartinio Šalčininkų rajono teritorijoje, pavadino savo vardu – Paulava. 1769 m. pakeitė lažą činšu (žemės renta, mokama pinigais arba natūra) ir įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę – vadinamąją Paulavos respubliką. Pasak, istoriko, prof. Alfredo Bumblausko, „tuo metu buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos: Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos“ [1]. 1771 m. buvo paskelbti jos nuostatai. Paulavą tvarkė prezidentas (dvaro savininkas) ir seimas. Paulavos respublika turėjo herbą, vėliavą, antspaudą, piniginę sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, miliciją. 1770 m. Paulavos respublikoje buvo įsteigta žemės ūkio mokykla valstiečiams su specialiai tam parengtais vadovėliais. Valstiečiai pradėjo taikyti naują agrotechniką, veisti sodus, auginti daugiau gyvulių, galėjo nevaržomai verstis prekyba ir amatais, nemokamai naudojosi mišku, žvejojo ir medžiojo. Paulavos respubliką gausiai lankė vietiniai didikai, bajorai bei užsieniečiai. P. K. Bžostovskį ir jo reformas palaikė karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis [1, 7, 9].

Paulavos respublika gyvavo iki 1795 metų. Kai 1794 m. prasidėjo Tado Kosciuškos sukilimas, Paulavos milicija ir valstiečiai aktyviai dalyvavo sukilime. Žlugus sukilimui, Trečiojo valstybės padalijimo akivaizdoje, žlugo ir Paulavos respublika. P. K. Bžostovskis pardavė visas savo valdas ir emigravo į Vokietiją, vėliau – į Italiją. Po kelerių metų grįžęs, apsistojo Turgeliuose netoli Paulavos. Gyvenimo pabaigoje (1825–1827 m.) klebonavo Rukainiuose (dabar Vilniaus r.), ten ir mirė 1827 m. Buvo palaidotas Rukainių bažnyčioje, kurią pastatė savo lėšomis. Po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo Rukainiai buvo nusiaubti, bažnyčia buvo paversta cerkve, P. K. Bžostovskio paminklas sudaužytas, jo kapas išniekintas ir sulygintas su žeme. Nėra žinoma, kur ilsisi kunigo palaikai [2, 11, 12, 13].

P. K. Bžostovskis yra parašęs darbų apie Paulavą lenkų kalba: ,,Potwierdzenie Ustawy dla włościan Ziemi Pawłowskiej“ (Wilno, 1791), ,,Lekarstwa dla wygody gospodarzy w Pawłowie mieszkających“ (Wilno, 1770), ,,Wiadomość genealogiczną o domie Brzostowskich od wyścia z Polski do Litwy“ (Wilno, 1776), „Pawłów od r. 1767–1795 od jednego przyjaciela domowego opisany“ (Wilno 1811) ir kt. Ypač vertingi P. K. Bžostovskio parašyti Paulavos respublikos nuostatai [1, 7].

Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika / [Aurelija Arlauskienė, Lucija Jurgelevič, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – [Vilnius], 2014. Knygos viršelis

Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika / [Aurelija Arlauskienė, Lucija Jurgelevič, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – [Vilnius], 2014. Knygos viršelis

Ślusarska, Magdalena. Paweł Ksawery Brzostowski. - Warszawa, 2000. Knygos viršelis

Ślusarska, Magdalena. Paweł Ksawery Brzostowski. – Warszawa, 2000. Knygos viršelis

2014 m. išleista knyga ,,Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ [6]. Tai pirmasis išsamus pasakojimas lietuvių kalba apie šį žymų LDK valstybės veikėją ir jo įkurtą Paulavos respubliką. Knygos autorės: žurnalistė Aurelija Arlauskienė, pedagogė, muzikė, Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos direktorė, šioje mokykloje veikiančio P. K. Bžostovskio kraštotyros muziejaus vedėja, mokslinių darbų apie šio žmogaus veiklą propaguotoja ir skleidėja Liucija Jurgelevič, istorikė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Pastaroji domisi XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialine ir politine istorija. Knyga gausiai iliustruota Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomomis ir šių dienų fotografijomis, dokumentais. Apie P. K. Bžostovskį rašoma Zigmunto Juzefo Pšychodzen (Przychodzeń, Zygmunt Józef ) knygoje „Kaimo ir žemdirbystės pažangos istorijos puslapiai: parengtas kunigo Povilo Ksavero Bžostovskio (1793-1827) 175 mirties metinėms paminėti“ (Varšuva, 2000), Stanislovo Buchavecko knygoje „Šalčios žemė“ [3], knygoje „Praeities pėdsakai“ [7], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4] ir kt. Rinkinyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis“ (Vilnius, 2012) spausdinamas Magdalenos Šliusarskos (Ślusarska) straipsnis apie P. K. Bžostovskio literatūrinę veiklą.
Apie P. K. Bžostovskį lenkų kalba yra rašę įvairūs autoriai: lenkų istorikas Julianas Bartys (Julian Bartyś) monografijoje „Rrzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku“ [9], lenkų kultūros istorikė Magdalena Sliusarska (Magdalena Ślusarska) biografinėje apybraižoje „Paweł Ksawery Brzostowski“ [13] ir kt. Apie P. K. Bžostovskį taip pat galima paskaityti Mečislavo Machuliako (Mieczysław Machulak) knygoje „W dolinie Mereczanki“ (Połaniec, 2014), Juzefo Šostakovskio (Józef  Szostakowski) „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ [12] ir daugelyje kitų. Informacijos apie P. K. Bžostovskį ir jo sukurtą respubliką galima taip pat rasti periodikoje ir internete.

2002 m., minint 175-ąsias P. K. Bžostovskio mirties metines, ant Šalčininkų rajono Turgelių bažnyčios sienos buvo atidengta memorialinė lenta, skirta žymaus veikėjo atminimui [8].

2012 m. spalio 6 d. Merkinės kaime (Šalčininkų r., Turgelių seniūnija) buvo atidengtas akmens paminklas su Povilo Ksavero Bžostovskio atvaizdu. Paminklas pastatytas Šalčininkų rajono savivaldybės bei draugijos „Wspólnota Polska“ lėšomis [1, 6].

2014 m. lapkričio 17 d., minint 187-ąsias P. K. Bžostovskio mirties metines, ant Rukainių (Vilniaus r.) bažnyčios išorinės sienos atidengta ir pašventinta bažnyčios fundatoriui kun. Povilui Ksaverui Bžostovskiui skirta memorialinė lenta su akmeniniu bareljefu. Jį sukūrė Rukainių gyventoja Elžbieta Jankovska-Bortkevič. Tai pirmas tokio pobūdžio jos darbas. Pagal išsilavinimą bareljefo autorė yra biologė-bioinžinierė, laisvalaikiu užsiimanti menu. Ant lentos yra užrašas lenkų ir lietuvių kalbomis: „1824–1827 metais šioje bažnyčioje sielovados tarnystę atliko prelatas, Paulavos respublikos netoli Turgelių įkūrėjas, Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1739–1827. Dėkingi tautiečiai“ [8].

Šalčininkų rajone yra Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija (Vilniaus g. 27). Nuo 1964 m. joje veikia kraštotyros muziejus, kuriame įrengta Paulavos respublikai ir jos įkūrėjui skirta ekspozicija. Joje nemažai vertingų eksponatų [1, 10].

P. K. Bžostovskio vardu pavadintos gatvės Šalčininkų mieste ir Turgelių kaime, taip pat Rukainių gyvenvietėje (Vilniaus r.) [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Arlauskienė, Aurelija. Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika / [Aurelija Arlauskienė, Lucija Jurgelevič, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – [Vilnius], 2014. – 263, [1] p.: iliustr., faks., portr. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr.: p. 248-252. – Asmenvardžių r-klė: p. 254-256.
2. Balčiūnienė, Alina. Povilo Ksavero Bžostovskio fenomenas. – Tekstas lygiagr. liet., baltar., lenk. // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гiстарычными шляхами па Ашмянскiм узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmianskiej. – Vilnius, 2013. – P. 84-86.
3. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 245-247.
4. Jučas, Mečislovas. Bžostovskis Povilas Ksaveras. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 678.
5. Lietuvos valstybės kūrėjai XVI–XX a. pirmosios pusės portretai = Founders of the Lithuanian state: XVI–XX a. pirmosios pusės portretai. – Vilnius, 2006. – T. 1, p. 84.
6. Pavlovo Respublikos atgimimas. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, spal. 11-17, p. 1, 4.
7. Rakutis, Valdas. 1769 m. kovo 10 d. Pavlovo respublikos nuostatai // Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui. – Vilnius, 2007. – P. 389-416.
8. Vorobej, Teresa. Rukainių valstiečiai – žmonijos bičiuliui: [apie memorialinės lentos, skirtos Povilui Ksaverui Bžostovskiui, atidengimą Rukainiuose (Vilniaus r.), minima ir jam skirta paminklinė lenta, atidengta Turgeliuose]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2014, lapkr. 27 – gruod. 3, p. 1, 9.
9. Bartyś, Julian. Rrzeczpospolita Pawlowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku. – Warszawa, 1982. – 279, [1] p. – Su bibliogr.
10. Paluszkiewicz, Wioleta. Zapraszamy do naszego muzeum!: [apie Turgelių vidurinėje mokykloje veikiantį kraštotyros muziejų]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2004, Nr. 6, p. 8-9.
11. Skodlarski, Janusz. Paweł Brzostowski (1739–1827). Twórca Rrzeczypospolitej Pawłowskiej // Annales. Etyka w życiu gospodarczym. – 2009, vol. 12, Nr. 1, p. 69-78; Prieiga per internetą: <http://www.annalesonline.uni.lodz.pl/archiwum/2009/2009_01_skodlarski_69_78.pdf >.
12. Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Wilno, 2012, p. 52-53, 82.
13. Ślusarska, Magdalena. Paweł Ksawery Brzostowski. – Warszawa, 2000. – 103 p.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

Dalintis straipsniu: