Pranciškus Baltrus Šivickis

Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968: (mokslo ir gyvenimo pėdomis). – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968: (mokslo ir gyvenimo pėdomis). – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Vaikystėje skaityti mokėsi iš lietuviškų maldaknygių. Caro valdžiai uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, lietuviškų knygų parūpindavo knygnešiai. Šivickių namuose kelis kartus per metus su knygomis apsilankydavo garsus to meto knygnešys Jurgis Bielinis. Ne kartą P. Šivickis ir pats yra pardavinėjęs Šiluvoje iš knygnešių gautas draudžiamas knygas, slėpęs savo namuose knygnešių krovinius. 1898–1900 m. lankė ir per dvejus metus baigė Šiluvos trimetę rusišką pradžios mokyklą. Baigęs mokyklą vienerius metus dirbo daraktoriumi. Radęs spaudoje Jono Basanavičiaus ir Jono Žilinsko-Žiliaus raginimą rinkti tautosaką, labai susidomėjo šia veikla. Visa, ką surinkdavo, siųsdavo J. Basanavičiui į Bulgariją, o J. Žiliui – į Ameriką. Yra išlikęs J. Basanavičiaus atvirlaiškis P. Šivickiui – jame dėkojama už atsiųstą medžiagą, raginama tęsti šį darbą. 1905 m. parėmė tautinį judėjimą, Šiluvoje nuvertus seną valsčiaus valdžią buvo išrinktas naujos valdybos sekretoriumi. Skelbė Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. 1906 m. pradžioje carinei kariuomenei valdžią atstačius, buvo priverstas slapstytis. 1906 m. vasarį išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1906–1908 m. gyveno Čikagoje, dirbo darbininku, pardavėju. Pulmano vakarinėje mokykloje lankė anglų kalbos kursus. 1908–1911 m. mokėsi privačioje Valparaiso mokykloje-universitete, įgijo bakalauro mokslo laipsnį. 1909 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. 1912 m. studijavo Ilinojaus universiteto Žemdirbystės skyriuje. 1912–1913 m. Spring Valio mieste dirbo parapijinės lietuvių mokyklos mokytoju. 1913–1914 m. studijavo įvairias žemės ūkio mokslo šakas Perdju universitete. 1914–1915 m. dirbo Čikagoje katalikiško savaitraščio „Draugas“ redakcijoje redaktoriaus pavaduotoju, vėliau vyriausiuoju redaktoriumi. Bendradarbiavo „Darbininko“ savaitraštyje, rengė apžvalgas, vasaromis per redakcijas platino knygas. 1915–1917 m. studijavo mediciną Kolumbijos miesto Misurio universiteto Gamtos fakultete, įgijo menų bakalauro laipsnį. 1917–1918 m. studijavo mediciną Ajovos universitete. 1918–1919 m. gyveno Vašingtone ir Niujorke, dirbo vertėju, spaudos apžvalgininku, kartu su kitais lietuviais ieškojo lėšų Lietuvos valstybei paremti. 1920 m. dirbo Niujorke laikraštininko darbą, vakarais mokėsi Kolumbijos universiteto Gamtos skyriuje, vėliau studijavo Čikagos universitete. Tais pačiais metais buvo priimtas į JAV mokslinę draugiją „Sigma X“. Gavęs stipendiją ir kaupdamas medžiagą disertacijai, 1921 m. ir 1922 m. vasaromis dirbo JAV Vudz Houlo Jūrų biologijos tyrimo stotyje. 1922 m. birželį Čikagos universiteto Gamtos fakultete apgynė filosofijos daktaro disertaciją, tačiau neturėdamas JAV pilietybės čia dėstyti negalėjo. Turėdamas daktaro mokslo laipsnį, galvojo apie darbą Lietuvoje. Gavo pasiūlymą skaityti paskaitas Kaune, Lietuvos universitete, bet jau buvo sudaręs sutartį su valstybiniu Filipinų universitetu. 1922 m. rugpjūtį išvyko į Manilą. 1922 m. rugsėjį pradėjo dirbti zoologijos profesoriumi Filipinų universitete. Apie tai, kad spalio 1 d. Kaune Matematikos-gamtos fakulteto taryboje buvo išrinktas Zoologijos katedros profesoriumi, sužinojo vėliau. 1923 m. Filipinuose įkūrė Puerto Galeros jūrų biologijos tyrimo stotį, ten dėstė jūrų biologiją. 1924–1925 m. buvo šios stoties direktorius. 1924–1928 m. vadovavo Filipinų universiteto Zoologijos katedrai, dėstė lyginamąją anatomiją, embriologiją, pradinę zoologiją, eksperimentinę zoologiją. Istojo į Filipinų mokslo draugiją, buvo dviejų JAV mokslo draugijų narys. Susirašinėjo su Lietuvos universitetu, pinigais rėmė universiteto biblioteką. 1928 m. lankėsi Europos mokslo įstaigose, sugrįžo į Lietuvą [1, 5, 12]. 1928–1940 m. gyveno Kaune, buvo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto Matematikos-gamtos fakulteto ordinarinis profesorius, Lyginamosios anatomijos kabineto vedėjas. 1947 m. P. Šivickiui suteiktas biologijos mokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas. 1956 m. P. Šivickis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku. Molėtų valsčiuje Grabuosto ežero Lazarių saloje nusipirko sklypą. Čia įkūrė bazę ežerų faunai tirti. 1940–1968 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1940–1943 m. ir 1944–1948 m. buvo Vilniaus universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėjas. 1948–1952 m. buvo Žemės ūkio instituto, priklausiusio Lietuvos mokslų akademijai, Baisogalos gyvulininkystės mokslinio tyrimo stoties vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1952–1956 m. – Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto Parazitologijos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas. 1956–1959 m. – Biologijos instituto Zoologijos sektoriaus vadovas. 1959–1960 m. buvo Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius, 1960–1968 m. Bestuburių zoologijos sektoriaus vadovas. P. Šivickis mirė 1968 m. spalio 10 d. Vilniuje [1, 11, 12]. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. P. Šivickio kapas yra kapinių pietvakarinėje dalyje. Antkapis įrengtas 1978 m. (skulpt. Vytautas Užpalis, archit. Gražina Juknevičienė). Jį sudaro dvi pilko granito plokštės. Horizontalioje plokštėje iškaltas įrašas: „Pranciškus Šivickis / 1882–1968“. Vertikalios plokštės centre pritvirtintas bronzinis P. Šivickio bareljefinis portretas [7, p. 289; 12, p. 52].

Šivickis buvo hidrobiologijos, veterinarijos parazitologijos, malakologijos, dirvožemio zoologijos pradininkas Lietuvoje. Tyrė Lietuvos bestuburių fauną, organų regeneraciją. Mokslininkas paskelbė apie 200 straipsnių. Svarbiausi darbai: „Planarijos P. lata regeneracijos fiziologijos tyrimai su rūšies aprašymu“ (1923 m., anglų k.), „Gyvoji gamta ir mes“ (1940 m.), „Parazitų apibūdinimas“ (1959 m.), „Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas“ (1960 m.) [11, 13].
Mokslininkas žinomas ir Lietuvos kino istorijoje. Yra išlikę P. Šivickio mėgėjiški filmai, sukurti 1928–1934 m. Filmuose galima pamatyti neeilines XX a. pirmosios pusės Lietuvos asmenybes: patį Pranciškų Šivickį, chemiką Joną Šimkų, hidrologą Steponą Kolupailą, teisininką, visuomenės veikėją Mykolą Sleževičių, geofiziką, meteorologą Kazį Sleževičių, rašytoją Petrą Cvirką, visuomenės veikėją Mečislovą Mackevičių, dailininką Antaną Žmuidzinavičių, visuomenės veikėją Mariją Žmuidzinavičienę, dainininką Antaną Sodeiką, gydytoją Antaną Kęstutį Sodeiką, pianistą Ervilą Joną Sodeiką, kunigą, Vilniaus krašto veikėją Nikodemą Rastutį, filosofą Stasį Šalkauskį. Kadrai su S. Šalkauskiu unikalūs, vieninteliai sovietmečiu išlikę. P. Šivickio filmai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve [8]. Profesorius yra palikęs istorinę, etnografinę reikšmę turinčių nuotraukų. Iš jo įvairių kelionių po Lietuvą yra išlikę daug nufotografuotų vaizdingų vietovių, gamtos paminklų, senų kaimų ir jų pastatų, sutiktų žmonių [12].

Gyvoji mintis: pagal prof. P. B. Šivickio atsiminimus. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Gyvoji mintis: pagal prof. P. B. Šivickio atsiminimus. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Šivickis visą gyvenimą rašė dienoraštį. 2005 m. Vilniuje išleista mokslininko dukters Ramonos Šivickytės Simokaitienės parengta knyga „Gyvoji mintis: pagal prof. P. B. Šivickio atsiminimus“ [5]. Tai yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Retų spaudinių archyve esančių P. B. Šivickio memuarų kompiliacija. Knygoje išspausdinti profesoriaus 1882–1928 m. atsiminimai: apie gyvenimą gimtajame Žalakiškių kaime, studijas aukštosiose JAV mokyklose, darbą Filipinuose, grįžimą į Lietuvą. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis iš P. B. Šivickio kolekcijos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus.

Akademikas Pranciškus Šivickis: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1980. Knygos viršelis

Akademikas Pranciškus Šivickis: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1980. Knygos viršelis

1980 m. Vilniuje išleistas „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbų“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Petrausko, asmeniškai pažinojusio mokslininką, sudarytas straipsnių rinkinys „Akademikas Pranciškus Šivickis“ [1]. Knygoje paskelbta akademiko biografija, aptariama pedagoginė ir mokslinė veikla, išspausdinti P. Šivickio amžininkų atsiminimai. Pateiktas svarbiausių mokslininko gyvenimo ir veiklos datų sąrašas. Atskiri leidinio straipsniai skirti P. Šivickio darbui Vilniaus universitete ir Lietuvos mokslų akademijoje.

2004 m. Vilniuje išleista biomedicinos mokslų daktaro, entomologo Algimanto Jakimavičiaus parengta knyga „Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968: (mokslo ir gyvenimo pėdomis)“ [12]. Leidinyje spausdinamos P. Šivickio autobiografijos ištraukos, aptariama mokslinė ir pedagoginė veikla. Išspausdintas svarbiausių akademiko gyvenimo ir veiklos datų sąrašas. Yra atskiras skyrius, skirtas mokslininko gyvenimui ir veiklai Vilniuje. Leidinys gausiai iliustruotos nuotraukomis iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo P. Šivickio fondo, buvusio Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos (dabar Ekologijos) instituto archyvo, Žaiginio (Raseinių r.) P. Šivickio pagrindinės mokyklos muziejaus, asmeninio knygos sudarytojo Algimanto Jakimavičiaus archyvo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno. Leidinyje galima pamatyti P. Šivickio memorialinių lentų, antkapinio paminklo, gyvenamųjų namų nuotraukas, kai kurių dokumentų faksimiles.

Petrauskienė, Laima. Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968: [Lietuvos mokslo įžymybės]. – Vilnius, 2020. Knygos viršelis

2020 m. išleista biomedicinos mokslų daktarės Laimos Petrauskienės gausiai iliustruota monografija „Pranciškus Baltrus Šivickis, 18821968“ [9]. Tai vertinga studija apie žmogų, kuris, pasak autorės, „buvo mokslininkas iki „kaulų smegenų“, viską aukojęs mokslui“. Visa knyga prieinama per internetą. Jos viršelį ir turinį galima rasti Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos kataloge prie knygos aprašo.

Apie P. Šivickį rašoma leidinyje „Akademija ir akademikai atsiminimuose“ [4], profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [13], inžinieriaus energetiko, istoriko Antano Rimvydo Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [3], lietuviškose enciklopedijose [11], periodikoje. Yra informacijos internete.

1905 m. „Vilniaus žiniose“ perskaitęs skelbimą, kad J. Zavadskio spaustuvėje reikalingas raidžių rinkėjas, P. Šivickis pirmą kartą apsilankė Vilniuje. Po kelių spaustuvėje praleistų dienų suprato, kad ten uždirbtų lėšų pragyvenimui neužteks. Atsisakęs spaustuvininko darbo, Didžiojoje gatvėje veikusiame knygyne nusipirko P. Kriaušaičio „Lietuvių kalbos gramatiką“, J. Basanavičiaus knygą „Iš Vėlių bei Velnių gyvenimo“ ir grįžo į Žalakiškius [5, p. 97-99].
1940 m. P. Šivickis apsigyveno Vilniuje, perkėlus čia Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakultetą. Iki 1960 m. gyveno Didžiojoje gatvėje, buv. Chodkevičių rūmuose, nuo 1961 m. iki gyvenimo pabaigos – Pavilnyje, Džiaugsmo g. [7, p. 222; 12, p. 39, 42]. Nuo 1940 m. rugsėjo dirbo Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Biologijos kabineto vadovu ir Zoologijos ir lyginamosios anatomijos ordinariniu profesoriumi. Studentams medikams, odontologams ir farmacininkams dėstė bendrosios biologijos kursą. 1941 m. buvo paskirtas Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėju. 1943 m. vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, išsaugojo katedros turtą. 1943–1944 m. studentus medikus mokė nelegaliai. Vokiečių armijai pasitraukus, aktyviai dalyvavo universiteto atkūrimo darbe. Iki 1944 m. vadovavo Gamtos fakulteto Biologijos katedrai. Nuo 1944 m. iki 1948 m. buvo Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėjas ir profesorius. Kartu dirbo mokslinį darbą: tyrė Vilniaus apylinkių vandenų gyvūniją. 1945–1950 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesoriumi valandininku. Zoologijos kurso studentams dėstė histologiją. 1948 m. po viešo pareiškimo, kad nepritaria Mičiurino-Lysenkos doktrinai, iš Vilniaus universiteto buvo atleistas. 1948–1952 m. dirbo Baisogaloje, Žemės ūkio institute. 1952 m. mokslininkui pavesta organizuoti Parazitologijos laboratoriją naujai sukurtame Lietuvos mokslų akademijos Gyvulininkystės ir veterinarijos institute. 1956 m. laboratorija perduota Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institutui. 1956–1958 m. – Biologijos instituto Zoologijos sektoriaus vadovas. 1959–1960 m. – Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius, Stuburinių zoologijos sektoriaus vadovas. 1960–1968 m. P. Šivickis buvo Verkių (Mokslininkų) rūmuose įsikūrusio Zoologijos ir parazitologijos instituto Bestuburių zoologijos sektoriaus vadovas. 1968 m. – Zoologijos ir parazitologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis [1, 12].

1990 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, ant Mokslininkų rūmų pastato sienos Verkiuose (Žaliųjų Ežerų g. 49, Verkių seniūnija), Ekologijos instituto ir Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus iniciatyva mokslininko atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiuose rūmuose 1961–1968 metais dirbo akademikas, profesorius Pranciškus Šivickis“ [2, 12]. 2018 m., švenčiant Lietuvos šimtmetį ir pagerbiant iškilius šimtmečio žmones, atminimo lenta buvo atnaujinta ir papildyta bronziniu mokslininko bareljefu [9].

Akademikui skirta memorialinė lenta atidengta Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo arkadoje (Universiteto g. 3, „Senamiesčio seniūnija“) [12].

1973 m. Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos (nuo 1989 m. Ekologijos) instituto Helmintologijos laboratorijai buvo suteiktas įkūrėjo ir pirmojo vadovo P. Šivickio vardas [12]. 2013 m. vienai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto auditorijai suteiktas P. Šivickio vardas [6].
1998 m. Vilniuje, Pavilnyje (Naujosios Vilnios seniūnija), netoli vietos, kur mokslininkas praleido paskutinius gyvenimo metus, P. Šivickio vardu pavadinta gatvė [12].
1982 m. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu įsteigta „Akademiko Pranciškaus Šivickio“ vardinė premija, skiriama kartą per trejus už geriausius darbus eksperimentinės zoologijos srityje (1993 m. pervadinta Lietuvos mokslų akademijos biologijos premija, skiriama kartą per ketverius metus) [12].
Kelios naujos bestuburių gyvūnų rūšys užsienio ir Lietuvos mokslininkų pavadintos P. Šivickio vardu [13].

1980 m. išleistame straipsnių rinkinyje „Akademikas Pranciškus Šivickis“ išspausdinta mokslininko bibliografija [1]. Bibliografijoje suregistruoti 1910–1968 m. publikuoti mokslininko darbai, svarbesni nespausdinti rankraščiai, paskelbti lietuvių tautosakos užrašymai, redaguoti leidiniai, literatūra apie P. Šivickį, archyvų dokumentai, akademiko atminimui paskirti leidiniai.
Šivickio 1980–1968 m. bibliografija paskelbta „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ 22-ame tome [10].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Akademikas Pranciškus Šivickis: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1980. – 178 p., [8] iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr.: p. 143-164 (469 pavad.).
2. Būda, Vincas. Pagerbtas akademikas Pranciškus Šivickis: [apie memorialinės lentos mokslininkui atidengimą Vilniuje]. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 1991, Nr. 2, p. 5.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Šivickis Pranciškus Baltrus: biologas, profesorius (1882 09 30 – 1968 01 10). – Portr., iliustr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 406.
4. Eitminavičiūtė, Irena. Toks buvo akademikas Pranciškus Baltrus Šivickis. – Iliustr. // Akademija ir akademikai atsiminimuose. – Vilnius, 2013. – P. 211-219.
5. Gyvoji mintis: pagal prof. P. B. Šivickio atsiminimus. – Vilnius, 2005. – 291 p.: iliustr., faks., portr. – Bibliogr.: p. 291 (26 pavad.).
6. Jakimavičius, Algimantas. Pagerbti iškilūs gyvosios gamtos tyrėjai: [taip pat apie P. Šivickio vardo auditoriją Vilniaus universiteto Medicinos fakultete] // Ekologija. – Vol. 59, no. 3 (2013), p. i-vii.
7. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 222, 289.
8. Petrauskienė, Laima. Akademikas Pranciškus Baltrus Šivickis ir Lietuvos kino istorija. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2010, saus. 7, p. 12-13.
9. Petrauskienė, Laima. Pranciškus Baltrus Šivickis, 18821968: [Lietuvos mokslo įžymybės]. Vilnius, 2020. 231, [1] p.: iliustr., faks., portr. Bibliogr.: p. 219. Asmenvardžių r-klė: p. 220-223. Kn. taip pat: Apie autorę: p. 231; Prieiga per internetą: <http://www.moksloistorija.lt/wp-content/uploads/2019/11/Pranci%C5%A1kus-Baltrus-%C5%A0ivickis-1882%E2%80%931968.pdf>.
10. P. Šivickio bibliografija // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2003. – T. 22, p. 321-348.
11. Šivickis Baltrus Pranciškus. – Portr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 220.
12. Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968: (mokslo ir gyvenimo pėdomis). – Vilnius, 2004. – 63, [1] p.: iliustr.
13. Voverienė, Ona. Niekada neišdavęs mokslinės tiesos: apie prof. akademiką Pranciškų Šivickį. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 493-497.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2016, 2020

Dalintis straipsniu: