Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 605

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Romualdas Ozolas

Gyvenimo datos:1939 01 31 - 2015 04 06
Gimimo vieta:Joniškėlis (Pasvalio r.)
Veikla:politikas, visuomenės veikėjas, filologas, filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)

Romualdas Ozolas. Nuotr iš kn: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 17, p. 184.

1945–1957 m. mokėsi Šiaulių Bazilionų vidurinėje mokykloje,  1957–1962 m.  studijavo lituanistiką Vilniaus universiteto (VU) istorijos ir filologijos fakultete, 1968–1973 m.  – VU filosofijos katedros aspirantūroje. 1963–1964 m. dirbo kraštotyros draugijos metodininku, 1964 m. – biuletenio „Meno saviveikla“ meninis redaktorius, 1965–1968 m. – žurnalo „Kultūros barai“ asistuojantis sekretorius bei muzikos, kultūros skyriaus redaktorius. 1973–1989 m. – Vilniaus universiteto filosofijos istorijos katedros dėstytojas. 1975–1980 m. – LTSR Ministrų tarybos darbuotojas, 1980–2000 m. buvo parlamentaru (LTSR Aukščiausios tarybos bei TSRS liaudies deputatu, LR Atkuriamojo Seimo ir LR seimo nariu). 1988–1990 m. – savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius. 1990–1991 m. – LR Vyriausybės vicepremjeras, 1996–1999 m. – LR seimo pirmininko pavaduotojas. Nuo 2003 m. – Lietuvos centro partijos įkūrėjas ir narys [5, 7]. Romualdas Ozolas mirė 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse [1].

Ozolas kartu su kitais mokslo žmonėmis yra svariai prisidėjęs prie Lietuvos filosofinio palikimo leidybos. Nors turėjo filosofinį išsilavinimą, visuomenei jis labiau žinomas kaip politikas bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Knyginį R. Ozolo palikimą sudaro per 20 knygų ir daugybė straipsnių. Ypatingas politiko dėmesys Lietuvos istorijai ir jos ateičiai atsiskleidžia svarbiausiuose Ozolo darbuose: „Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai“ (1992), „Atgimimo ištakose: 1970–1980 metų Lietuvos kultūros gyvenimo štrichai“ (1996), „Išsivadavimas: 1971–1984 metų asmeninio dvasinio gyvenimo štrichai“ (1998), „Lietuva: antrosios Respublikos pabaiga“ (2005) „1998–2000: istorija karštomis pėdomis“ (2005), „1994–1997: istorija karštomis pėdomis“ (2007), „Nepriklausomybė alternatyvų neturi: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai: faktai ir apmąstymai“ (2009), „Ant imperijos slenksčio: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai: faktai ir mąstymai“ (2009), „Per lėtinį bankrotą: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai: faktai ir mąstymai“ (2011), „Pradžių knyga“ (2015) ir kt [1, 5].

1991 m. Romualdui Ozolui įteikta Stasio Šalkauskio premija. 2000 m. politikas apdovanotas Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, tais pačiais metais jam suteiktas ir Lietuvos nepriklausomybės medalis [1, 5].

Romualdas Ozolas. – Vilnius, 2019. Knygos viršelis

2019 m. knygų serijoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ buvo išleista monografija „Romualdas Ozolas“ [6]. Jos sudarytojas politologas, istorikas  Algimantas Jankauskas. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje aprašyta Ozolo politinė biografija, antrojoje pateikiami politiko bendražygių ir bičiulių atsiminimai. 2018 m. spalio mėnesį buvo išleistas savaitraštis „Sąjūdžio atgimimas“, skirtas savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui ir Romualdo Ozolo gimimo 80-mečiui paminėti. Tais pačiais metais išleistas ir mokslinio leidinio „Problemos“ priedas, skirtas Romualdo Ozolo 80-mečiui. Apie politiką rašoma ir  leidiniuose Asmenybės. 19902015 m. Lietuvos pasiekimai“ [1], „Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos“ [4], prof. Onos Voverienės „Tautotyros etiudai“ (Vilnius, 2011), knygoje „Dalia Kutraitė kalbina…“ (Vilnius, 2015), autorinėje Tomo Venclovos enciklopedijoje „Vilniaus vardai“[10], žinynuose „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ [3], „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ [2] ir daugelyje kitų.  Yra informacijos ir lietuviškose enciklopedijose [5, 7], periodikoje, internete.

Romualdas Ozolas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Vilniuje. Mokėsi Vilniaus universitete, vėliau jame dėstytojavo. Užsiimdamas kultūrine ir politine veikla iki gyvenimo pabaigos gyveno ir dirbo šiame mieste. Vilniaus miestas kartais atsispindėdavo ir R. Ozolo kūryboje. 2008 m. išleistame politinės publicistikos leidinyje „Kodėl griūva mūsų pilys“ spausdinamos trys  2006 m. Ozolo esė Vilniaus tema – „Lukiškių aikštėje – Laisvės obeliskas“, „Liberalų šokis aplink valdovų rūmus”, „Lukiškių kalėjimą – okupacijų muziejui”.  Šiuose tekstuose autorius aptarė Lukiškių aikštės pertvarkymą, valdovų rūmų kaip valstybės paminklo reikšmę, svarstė, koks turėtų būti Lukiškių kalėjimo likimas.  Paties autoriaus teigimu, jo eseistiniuose kūriniuose nevengiama subjektyvumo.

2019 m. spalio mėnesį, minint 80-tąsias filosofo gimimo metines Vilniuje,  Teatro g. 11 (Naujamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta Romualdui Ozolui [9]. Atminimo lenta atidengta ant namo, kuriame 1978–1991 m. gyveno politikas. 

Romualdas Ozolas: bibliografijos rodyklė. – Vilnius, 2018. Knygos viršelis

2018 m. buvo išleistas leidinys „Romualdas Ozolas: bibliografijos rodyklė“ [8]. Bibliografiją sudarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos Gražina Kubilienė, Lina Maciūnaitė, Vilma Račkauskienė, Genovaitė Rutkauskienė, Rita Urbonaitė. Knygoje galima rasti suregistruotas filosofo publikacijas, literatūros apie jį bei recenzijų apie R. Ozolo knygas sąrašus. Bibliografija apima 1957–2017 m. laikotarpį. Joje – 2743 įrašai. Įžanginį žodį „Neperskaitytas Ozolas“ parašė doc. Algimantas Jankauskas. Toliau spausdinamas 2000 m. R. Ozolo tekstas „Mano kelias į nepriklausomybę: kas biografijoje nepažymėta“. Yra asmenvardžių rodyklė. Leidinys iliustruotas R. Ozolo knygų ir redaguotų periodinių leidinių viršelių faksimilėmis ir aprašais.
R. Ozolo darbų bibliografinį sąrašą ir trumpą biografiją galima rasti ir leidinyje Pasvaliečiai – knygų autoriai: biobibliografinis sąvadas: Pasvalio įkūrimo 500 metų jubiliejui“ (Vilnius, 1997). 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 842.
  2. Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, [2015], p. 860-861.
  3. Kas yra kas Vilniaus apskrityje, 2003. – Kaunas, 2003, p. 392.
  4. Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos. – Vilnius, 2012, p. 126.
  5. Ozolas, Romualdas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2010. – T. 17, p. 184– 185.
  6. Romualdas Ozolas. – Vilnius, 2019. – 379, [1] p.: iliustr., faks., portr. – (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai). – Turinyje prisiminimų aut.: Valdas Adamkus, Leonas Ašmantas, Rimantas Dichavičius, Arūnas Eigirdas, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Arūnas Gumuliauskas, Stasys Kašauskas, Alvydas Medalinskas, Linas V. Medelis, Romualdas Ozolas, Algimantas Patašius, Vytautas Radžvilas, Antanas Rybelis. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 371-379.
  7. Ozolas, Romualdas // Lietuva: enciklopedija. – Vilnius, 2012. – T. 3, p. 962-963.
  8. Romualdas Ozolas: bibliografijos rodyklė. – Vilnius, 2018. – 351, [1] p.   
  9. Vaiškūnas, Jonas. Vilniuje atidengta atminimo lenta Romualdui Ozolui // Trakų žemė. –  2019, spal. 31, p. 3.
  10. Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. –  [Vilnius], [2006],  p. 398.

Parengė: Gerta Stanionytė (VAVB), 2020