Rožė Meškauskaitė-Poškienė

Rožė Poškienė. Nuotr. iš leid.: Mūsų žodis. – 2012, Nr. 11, p. 10

Rožė Poškienė. Nuotr. iš leid.: Mūsų žodis. – 2012, Nr. 11, p. 10

Lankė Budrikių kaimo mokyklą netoli Rietavo, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą  Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose, išėjusi į pensiją apsigyveno Klaipėdoje [1]. Ji yra Konservatorių partijos narė, priklauso Jūros šaulių sąjungai, Katalikų moterų, Pajūrio bočių, Invalidų draugijoms [1].

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, išleido dvylika knygų, iš jų septynias vaikams. Nemažai savo kūrybos  spausdino  periodinėje spaudoje. Dalyvavo įvairiuose rašinių konkursuose „Prozos aruodai“, „Koram žemaitieška“. Nacionaliniame biografijų konkurse laimėjo trečiąją vietą. Surado, parengė ir išleido kun. prelato Tado Poškos eilėraščius bei kun. jėzuito Antano Šeškevičiaus dienoraščius [4].

Apdovanota įvairiais padėkos raštais, laureatės diplomais, Panevėžio vysk. Jono Kaunecko padėka-palaiminimu. 2011 m. suteiktas Kaimo šviesuolės vardas [4].

Rožė Poškienė. Tėviškės baladės. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Rožė Poškienė. Tėviškės baladės. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

2012 m. R. Poškienei skirta Neregių literatų kūrybos konkurso I vieta už knygą  „Tėviškės baladės“ [2]. Knygelė kupina žmogiškos šilumos, meilės žmogui ir gamtai.  „Tėviškės  baladės“ gimė iš nostalgijos sunaikintai  tėviškei. Pasakojimas lyriškai graudus, nevengiama tarmiškumo, autentiškų pavadinimų, gausu liaudies papročių, dainų, posakių, oro spėjimo… [4]. Nijolė Kepenienė apie R. Poškienės  knygą  „Tėviškės baladės“ taip atsiliepia: „O ir žmonių santy­kius rašytoja moka taupių taupiausiu vienu žodeliu nusakyti. Kad ir apie malūnininkę: „Vyrui mirus, ištekėjo už jauno berno, o šiam tik ūkis ir malūnas kvepėjo. Gyveno su jau­na merga, o ši ponia augino jų vaikus – auk­lė.” Nei smerkimo, nei rypavimų, žodis kie­tas, bet skalsus – kaip ariama žemė, davėja duonelės, kurios plutą sušalusi piemenė įsidės į burną, ir ši ištirps – tarytum Komunija“ [3].

Apie R. Poškienę ir jos kūrybą yra informacijos periodikoje ir internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Biografijos: mes atėjome ir einame. – [2-asis papild. ir patais. leid.]. – Jonava, 2006, p. 95-96.
2. Gagarina, Justina. Didžiausias mano turtas…: [apie Rožę Poškienę] // Mūsų žodis. – 2012. Nr. 11, p. 10-11; Prieiga per internetą: <http://www.musuzodis.lt/mz/201211/str06.htm>.
3. Kepenienė, Nijolė. Neaprėpiamos literatūrinės ilgumos ir platumos: [knygos „Tėviškės baladės” recenzija] // Šiaurės Atėnai. – 2012, lapkr. 2, p. 9.
4. Poškienė, Rožė. Tėviškės baladės. – Vilnius, 2012, p. II virš.

Parengė: Ina Praprovienė (LAB), 2016

 

Dalintis straipsniu: