Salomėja Nėris

Daujotytė, Viktorija. Salomėja Nėris. – Kaunas, 1999. Knygos viršelis

Daujotytė, Viktorija. Salomėja Nėris. – Kaunas, 1999. Knygos viršelis

Salomėja Nėris (tikr. Salomėja Bačinskaitė-Bučienė) gimė darbščių ir apsišvietusių Suvalkijos valstiečių Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Baigė Vilkaviškio gimnaziją. Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. Tarpukario laikotarpiu lankėsi Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, Švedijoje; kurį laiką gyveno Paryžiuje, kur 1936 m. ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo [1, 2, 11].

Lemtingą vaidmenį Salomėjos Nėries gyvenime suvaidino 1940 m. sovietinė Lietuvos okupacija. Poetė buvo paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį [19]. Ieškodama pasauliui geresnės išeities, Salomėja Nėris galėjo turėti iliuzijų dėl socializmo [5, p. 37]. Matyt, todėl ji ir sutiko balsuoti už Lietuvos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Savo veiklos padarinius poetė suprato jau baigiantis karui, tačiau, pasak jos, nebeturėjusi jėgų pasipriešinti „piktai dievo rykštei“. Labai taikliai yra pastebėjusi lietuvių literatūros kritikė Viktorija Daujotytė: „Salomėjos Nėries likimo apmąstymai gali duoti postūmių tragiškajai lietuvių literatūros istorijai. Salomėja Nėris pradeda baugiąją asmenybės susidvejinimo, dvilypumo liniją, kuri vėliau − nuo pokario metų iki devintojo dešimtmečio pabaigos taps dramatiška kuriančiųjų žmonių situacija. Pusę amžiaus nemažai daliai Lietuvoje ir jos viešumoje likusių ir kūrybos darbą dirbusių žmonių pasaulis tapo šizofreniškas, t.y. suskilęs pačioje gelmėje, pačioje pirminėje situacijoje“ [6, p. 61].
Antrojo pasaulinio karo metus Salomėja Nėris kartu su sūnumi praleido Rusijoje [8, 11]. Poetė skausmingai išgyveno išsiskyrimą su artimaisiais ir gimtuoju kraštu.
Paskutiniųjų Salomėjos Nėries gyvenimo metų kūrybos temos – savo gyvenimo permąstymas, dramatiškas klaidų suvokimas ir tikėjimas, kad Tėvynė atleis ir priglaus [7, 11, 15].
Mirė Salomėja Nėris Maskvoje, teturėdama vos 40 metų. Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme. Antkapinį paminklą sukūrė poetės vyras, skulptorius Bernardas Bučas. 1992 m. perlaidota Petrašiūnų kapinėse [4, 7, 11].

Žymiausi kūrybos šedevrai − poezijos rinkiniai „Anksti rytą“, „Pėdos smėly“, „Per lūžtantį ledą“, „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį 1938 m. poetei suteikiama Valstybinė premija [9, 17, 20]. Karo metais išleisti eilėraščių rinkiniai „Dainuok, širdie, gyvenimą“ ir „Lakštingala negali nečiulbėti“ [9, 14]. Pastarasis poezijos rinkinys pačios poetės buvo pavadintas „Prie didelio kelio“, tačiau jis buvo pertvarkytas pagal sovietinei poezijai keliamus reikalavimus ir išleistas pavadinimu „Lakštingala negali nečiulbėti“. Tuo tarpu, originaliu pavadinimu rinkinys išleistas tik 1994 m., po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo [11, 15].

Apie Salomėjos Nėries gyvenimą ir kūrybą yra išleistos kelios monografijos: Viktoro Aleknos „Salomėja“ [1], „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ [2, 3], Vito Areškos „Salomėja Nėris“ [4], Viktorijos Daujotytės „Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai“ [6], „Salomėja Nėris: gyvenimo ir kūrybos skaitymai“ [7]. Apie poetę rašoma Roko Subačiaus knygoje „Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai“ [19], „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [11], „Lietuvių rašytojų sąvade“ [20], leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), prozininkės, vertėjos Halinos Korsakienės atsiminimų knygoje „Susitikimai” (Vilnius, 1977), Salio Šemerio knygoje „Žmonės mano gyvenime“ (Klaipėda, 1997) ir kt.

Salomėjos Nėries santykis su Vilniumi buvo ypatingas. Dar būdama gimnaziste, Salomėja Nėris savo dienoraštyje buvo įrašiusi tokius žodžius apie tuometinės lenkų valdžios okupuotą Vilnių: „O Vilniau, Vilniau! Gedimino pilie! Brangioji mūsų sostine!.. O Vilniau, Vilniau! Tu Lietuvos širdie! Kodėl gili naktis tave gaubia?!.. Kodėl nešvinta tau rytas?“ [1, p. 129], „… vien saulėtais atminimais atsidūsta tavo sienos, o brangi bočių sostine… O Vilniau, mes nerimstam, mes ilgimės, ilgimės tavęs“ [2, p. 69].
1939 m. vasarą Salomėja Nėris lankėsi lenkų okupuotame Vilniuje ir Vilniaus krašte [13]. Laiške vyrui S. Nėris rašė: „<…> atvažiavom į Vilnių. Sėdžiu lietuvių klube – čia pietausime. Man ranka dreba rašant – nežinau, kodėl taip jaudina mintis, kad esu Vilniuje. Pervažiuodami per kraštą miesto suspėjom pamatyti daug gražių senų istorinių pastatų“ [2, p. 400; 13]. Istorikė ir visuomenės veikėja Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, tąsyk kartu su poete keliavusi po Vilniaus kraštą, šitaip aprašo Salomėjos Nėries būseną: „Salomėja buvo kaip transe. Susikaupus, tyli lankydavo istorines vietas, pilis, rodosi, norėdama išlaikyti savyje kiekvieną įspūdį, įamžinti tai, ką akys matė… Ji vaikščiojo po šventąją Lietuvos žemę su giliu pietizmu, atsidūrusi Vilnijoje, lyg išėjo į praeitį, lyg toje praeityje gyveno“ [2, p. 403].
Paveikta šios kelionės įspūdžių, 1940 m. Salomėja Nėris apie Vilnių parašė eilėraštį „Griuvėsių miestas“ [13, p. 85].
1944 m. vasarą vokiečių armijai pasitraukus iš Vilniaus, tuo metu Maskvoje gyvenusi Salomėja Nėris rašė Vilniui skirtas eiles: „Sveikas, Vilniau, Gedimino mieste, susilaukęs valandos laisvos“ [3, p. 617].
Salomėjos Nėries atminimas Vilniuje buvo įamžintas netrukus po jos mirties − 1946 m. minint poetės gimimo metines Salomėjos Nėries vardas suteiktas tuometinei Vilniaus miesto II-ajai vidurinei mokyklai [21]. 1974 m. prie šios mokyklos, Vilniaus gatvėje (tuo metu − L. Giros g.) pastatytas Salomėjos Nėries paminklas-biustas (skulpt. Vladas Vildžiūnas, archit. Gediminas Baravykas ir Gytis Ramunis). Biusto kompozicija − asimetriška, dinamiška. Veido išraiška, žvilgsnis atspindi intensyvius išgyvenimus, perteikia poetės gyvenimo ir kūrybos dramatizmą. Stilizuotos, sferiškos plaukų sruogos asocijuojasi su jūros, vėjo, vėtros įvaizdžiais, taip būdingais Salomėjos Nėries poezijai. Paminklas pastatytas specialiai įrengtoje aikštelėje, dekoratyvinės sienelės fone [10; 16, p. 195].
2005 m. Salomėjos Nėries vardu Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone, pavadinta gatvė [18].
Salomėjos Nėries kūrybai skirtas ketvirtas „Literatūros ir kalbos“ tomas; čia paskelbta žymaus lietuvių knygotyrininko, bibliografo Vlado Žuko sudaryta Salomėjos Nėries bibliografija, kur suregistruoti Salomėjos Nėries spausdinti kūriniai ir didelė dalis medžiagos apie poetės gyvenimą ir kūrybą [22].

1991 m. išleistas suvestinis Lietuvos valstybinėse saugyklose esančių Salomėjos Nėries rankraščių katalogas [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Salomėja: [biografinė apybraiža]. − Vilnius, 2006. − 389, [2] p.
2. Alekna, Viktoras. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. − Kn. 1. − Vilnius, 1995. − 482, [2] p. − Asmenvardžių r-klė: p. 473-483, [1].
3. Alekna, Viktoras. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. − Kn. 2. − Vilnius, 1997. − 733, [2] p. − Asmenvardžių r-klė: p. 719-733, [1].
4. Areška, Vitas. Salomėja Nėris. – Kaunas, 1981. – 200 p.: iliustr.
5. Daujotytė, Viktorija. Eschatologija Salomėjos Nėries eilėraščiuose // Salomėja Nėris: tarp dainos ir regėjimo: mokslinės konferencijos, skirtos Salomėjos Nėries 100-osioms gimimo metinėms, pranešimai. – Vilnius, 2005. – 262, [2] p.: iliustr. – Santr. angl., pranc. – Bibliogr. išnašose.
6. Daujotytė, Viktorija. Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai. − Vilnius, 1995. − 114, [3] p.: portr.
7. Daujotytė, Viktorija. Salomėja Nėris: gyvenimo ir kūrybos skaitymai. – Kaunas, 1999. – 211, [2] p.: iliustr.
8. Juozaitis, Arvydas. Salomėja − sunkiausi metai: [drama]. − Vilnius, 1999. − 150, [2] p.: iliustr.
9. Kubilius, Vytautas. Salomėjos Nėries lyrika. – Vilnius, 1989. − 288, [2] p., [8] iliustr. lap. − Bibliogr. nuorodos išnašose. − Pavardžių r-klė: p. 289.
10. Martinaitienė, Gražina. S. Nėries paminklas. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 186-187.
11. Mitaitė, Donata. Nėris Salomėja // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 355-356.
12. Salomėjos Nėries rankraščiai: (suvestinis katalogas) / Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. − Vilnius, 1991. − 124, [1] p.
13. Salomėja Nėris: archyvai. – Kaunas, 2004. – 111, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
14. Salomėja Nėris literatūros moksle ir kritikoje: [straipsnių rinkinys]. − Vilnius, 1981. − 438, [2] p.
15. Nėris, Salomėja. Prie didelio kelio: eilėraščiai. − Vilnius, 1994. − 96 p.: iliustr.
16. Sakalauskas, Mečislovas. Salomėjos Nėries biustas L. Giros gatvėje (skulpt. V. Vildžiūnas, archit. G. Baravykas): [fotografija: spalvota reprodukcija] // Vilniaus architektūra. − Vilnius, 1982. − P. 195.
17. Sauka, Donatas. Salomėjos Nėries kūryba 1921-1940. − Vilnius, 1957. − 208 p.
18. Sprendimas dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų, 2005-03-23, Nr. 1-744 / Vilniaus miesto savivaldybės taryba [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-11-25].  Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30030167>.
19. Subačius, Rokas. Nudeginta Stalino saulės: Salomėja Nėris // Subačius, Rokas. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai. − Vilnius, 2007. − P. 79-97.
20. Vanagas, Vytautas. Salomėja Nėris // Lietuvių rašytojų sąvadas [biobibliografinė kronika]. – Vilnius, 1996. − P. 246.
21. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-11-28].  Prieiga per internetą: <http://www.sneries.vilnius.lm.lt/>.

22. Žukas, Vladas. Salomėjos Nėries kūrinių ir literatūros apie ją bibliografija. – Iliustr. // Literatūra ir kalba. − Vilnius, 1959. – T. 4: [Salomėja Nėris], p. 357-481.

Parengė: Daiva Kiminaitė (VAVB), 2009

Dalintis straipsniu: