Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 463 (Vilniaus miestas)

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Samuelis Bakas

Gyvenimo datos:1933 08 12
Gimimo vieta:Vilnius
Veikla:žydų tapytojas
Pagerbimas: Memorialinis muziejus (Vilniaus miestas)
Nominacijos: Vilniaus miesto garbės pilietis (2017), Ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2017)

Samuelis Bakas. Nuotr. iš kn.: Bak, Samuel. Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai. – Vilnius, 2009. Antra viršelio pusė.

S. Bakas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Vilniuje. 1945 m. pasitraukė iš Lietuvos. 1945–1948 m. gyveno Landsbergo perkeltųjų asmenų stovykloje, amerikiečių okupuotoje Vokietijos dalyje. Miunchene lankė privačias dailės pamokas. 1948 m. emigravo į Izraelį. Mokėsi Jeruzalės Becalelio menų ir dizaino akademijoje, 1956–1959 m. – Paryžiaus dailės akademijoje. 1959–1966 m. gyveno Romoje, 1966–1974 m. ir 1977–1980 m. – Izraelyje, 1974–1977 m. – Paryžiuje, 1984–1993 m. – Šveicarijoje. Nuo 1993 m. gyvena Vestone (JAV, Masačusetso valstija (Massachusetts). Nuo 1959 m. dailininkas rengia personalines parodas įvairiausių pasaulio miestų galerijose ir muziejuose – Romoje, Londone, Paryžiuje, Monrealyje, Jeruzalėje [1, 2, 3].

S. Bako kūryboje susipina žydų tautos istorijos, Biblijos motyvai, autentiškas stilius, jungiantis tobulų renesansinių figūrų detales ir metafizines erdves, savaip interpretuojama ikonografija, simbolizmas. Geriausi dailininko darbai: „R. K. atminimui“ (1968 m.), „Išvykstant“ (1975–1998 m.), „Keliautojų angelas sargas“ (1985 m.), „Skrydis iš Berlyno“ (1990 m.), „Kūrinys“ (1999 m.) [1, 2, 8].

1956 m. dailininkui buvo įteikta Amerikos-Izraelio kultūros fondo pirmoji premija [3].

2017 m. balandį S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Dailininko kandidatūrą pasiūlė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilniaus miesto garbės piliečio regalijos menininkui įteiktos 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus rotušėje [7, 8].

2017 m. lapkričio 20 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre Vilniuje Samueliui Bakui buvo įteiktas I laipsnio ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (žr. adresu).

Iki 1941 m. S. Bakas gyveno Vilniuje, priešais Šv. Kotrynos bažnyčią, senamiestyje esančio Vilniaus gatvės 39-ojo namo bute (dabar čia įsikūręs Mokyklų tobulinimo centras). Antrojo pasaulinio karo metais su šeima nuo vokiečių slėpėsi Benediktinių vienuolyne, Šv. Ignoto gatvėje. Vienuoles išsiuntus į koncentracijos stovyklą, pateko į Vilniaus getą. 1943 m. gete surengtoje profesionalių dailininkų parodoje buvo eksponuojami ir tuomet devynmečio S. Bako piešiniai [3, 11]. Žydų rašytojai Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis kaip apdovanojimą dailininkui įteikė Pinką – oda įrištą rankraštinę knygą, kurioje nuo XIX a. vidurio buvo surašyti Vilniaus žydų bendruomenės pasiekimai. S. Bakas nesuprato hebrajų kalba parašytų tekstų, bet tuščiuose puslapiuose galėjo piešti toliau. Pinkas su ankstyvaisiais menininko piešiniais šiuo metu saugomas Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje [4]. 1943 m. rugsėjį likviduojant Vilniaus getą, kartu su mama buvo perkeltas į HKP žydų darbo stovyklą. S. Bakui pavyko išgyventi 1944 m. kovo 27 d. geto vaikų likvidavimo akcijos metu ir pabėgti iš stovyklos. Iki 1944 m. birželio slėpėsi Vilniaus archyvo patalpose (buvusiame Benediktinių vienuolyne), kunigo Juozapo Stakausko, vienuolės Marijos Mikulskos ir fizikos mokytojo Vlado Žemaičio įrengtoje slėptuvėje. Rusų armijai užėmus Vilnių, 1945 m. emigravo į Vokietiją [3, 6].

2001 m. gegužę, po daugiau nei 50 metų pertraukos, Samuelis Bakas apsilankė gimtajame Vilniuje: „Iš pirmo žvilgsnio mano gimtasis miestas atrodo kupinas kontrastų. Matau gražias, spalvingas saleles, skendinčias griuvėsių jūroje. Ką tik atnaujinti namai stovi pramaišiui su seniau čia stovėjusių namų griuvėsių likučiais. Apgriuvę fasadai man atrodo gerai pažįstami, bet džiaugsmingos atstatytų namų sienų spalvos kelia savotišką nerimą. Kodėl jos tokios linksmos? Negi mano miestas stengtųsi ištrinti nepatogius praeities prisiminimus? Pro šalį einantys žmonės kalbasi lietuviškai, nesuprantu nė žodžio, jaučiuosi, lyg būčiau nusileidęs svetimoje planetoje. Tačiau žemė, kuria einu, pažįstama – mane visur lydi praeities prisiminimai. Džiaugsmingos ir kupinos ramybės scenos iš prieškario laikų – išblukusios sepijos tonų. Vis dėlto pamažu spalvos darosi vis ryškesnės, šešėliai – vis niūresni, ir staiga užkaukia seniai nutilusios priešlėktuvinės sirenos. Jaučiu sproginėjančių bombų tvaiką. Čia buvo getas, gulėjo nužudytųjų kūnai. Mane užplūsta 1944-ųjų – išlaisvinimo metų – prisiminimai. Regiu save trumpomis kelnytėmis, jau beveik dvylikametį berniuką. Vėl esu laisvas, galiu bastytis Vilniaus gatvėmis ir įsiminti jo nepakartojamus vaizdus. Štai prospektas, kuriuo žygiavo sovietai, nešini didžiuliu Stalino portretu, toliau – geležinkelio stotis, iš kurios išvykau kartu su Motina bėgdamas iš raudonojo rojaus“, – prisiminė dailininkas savo pirmuosius įspūdžius, rašydamas autobiografinę knygą „Nutapyta žodžiais“ [3, p. 7-8]. Apsilankė Subačiaus gatvėje karo metais buvusios HKP darbo stovyklos vietoje. Aplankė taip pat Panerių memorialą (tėvo ir senelių paskutinę poilsio vietą), Benediktinių vienuolyno griuvėsius (buvusią slėptuvę), pabandė surasti buvusius savo ir senelių namus. 2001 m. rugsėjį, antrojo apsilankymo metu, dalyvavo personalinės parodos atidaryme. 2002 m. balandį dalyvavo Vilniaus gete veikusiam teatrui skirtos memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje. Viešnagės metu dailininkui buvo įteiktas karo metais jį slėpusiai vienuolei Marijai Mikulskai skirtas pomirtinis apdovanojimas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius [3].

Pasaulinę šlovę pelnęs S. Bakas tapo pasaulio piliečiu, bet niekada nepamiršo gimtojo Vilniaus, čia patirtų išgyvenimų ir prasidėjusių kūrybinių ieškojimų. 
„Vilnius – tai ta vieta, kurioje patyriau vaikystės rojaus džiaugsmus: turėjau mylinčią šeimą, ramų, kartais net pernelyg saugomą nuo rūpesčių gyvenimą. Vilniuje patyriau karo žiaurumus, žmogaus sugebėjimą neapkęsti, jo gyvuliškus instinktus, taip pat sugebėjimą išsaugoti gėrį ir pasiaukoti. Siaubingoje nacių geto realybėje, būdamas devynerių metų, surengiau savo pirmąją parodą. 1944-ųjų Vilnius davė man pirmąsias tapybos pamokas, profesiją, kuri vėliau užpildė visą mano gyvenimą“, – rašė jis[4, p. 4]. Daugelyje dailininko paveikslų galima atpažinti gimtojo miesto sienas ir gatves.

2001 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje buvo atidarytos dvi menininko kūrybai skirtos personalinės parodos. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje buvo eksponuojami išlikę S. Bako piešiniai iš geto ir Pinkas, Nacionalinėje dailės galerijoje veikė retrospektyvinė 1942–2001 m. dailininko darbų paroda „Sugrįžimas“ [3, 4]. 2011 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre veikė menininko 1942–2010 m. darbų paroda „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“.

S. Bakas Vilniui yra padovanojęs 125 savo paveikslus. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kolekcijose yra saugomi dailininko eskizų albumai, litografijos ir itin vertingi pirmieji piešiniai, sukurti Vilniaus gete 1942–1943 m. piešiant ant tuščių senovinės Vilniaus žydų bendruomenės kronikos (Pinko) puslapių.

2017 m. lapkričio 16 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro patalpose (Naugarduko g. 10/2, Senamiesčio seniūnija), senosios žydų valgyklos vietoje, duris atvėrė pirmasis pasaulyje Samuelio Bako muziejus, skirtas tik šio iškilaus litvakų dailininko kūrybai. Į muziejaus atidarymą atvykęs tapytojas įsitikinęs, kad toks muziejus – geriausias paminklas per Antrąjį pasaulinį karą išžudytiems Vilniaus žydams. Muziejus jam kartu yra ir šeimos koplyčia, neleidžianti užmiršti nei čia gyvenusių žmonių, nei Holokausto siaubo. Muziejuje eksponuojami 37 S. Bako kūriniai. Ankstyviausi iš jų sukurti XX a. viduryje, vėlyviausi – XXI a. pradžioje. Vėliau bus atidaryta antroji ekspozicinė erdvė ir edukacinis centras [9, 10].

Bak, Samuel. Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

2011 m. Bostone anglų kalba buvo išleista S. Bako autobiografinė knyga „Painted in words: a memoir / by Samuel Bak“ (Boston, 2011) su Amoso Ozo pratarme. 2009 m. Vilniuje pasirodė jos vertimas į lietuvių kalbą „Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai“ [3]. Knygoje išspausdinti autoriaus prisiminimai apie gimtąjį miestą, laikotarpį, praleistą Vilniaus gete ir HKP žydų darbo stovykloje, artimiausius žmones, jų tragiškus likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš S. Bako asmeninio archyvo ir menininko darbų reprodukcijomis. Dailininko atsiminimų knyga Lietuvos mokyklose įtraukta į istorijos kursą [9].

Bak, Samuel. Sugrįžimas = Returning home: 1942–2001 metų kūrinių parodos katalogas: 2001 09 23 – 2002 01 30 [Vilnius]. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

2001 m. išleistas dailininko 1942–2001 m. kūrinių parodos katalogas „Sugrįžimas“ [4]. Leidinyje paskelbtas S. Bako kreipimasis „Mano vilniškiams draugams“, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataro, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus Emanuelio Zingerio ir dailėtyrininkės, filosofijos mokslų daktarės Laimos Laučkaitės įžanginiai straipsniai. Išspausdinti vertingiausių kūrinių ir surengtų parodų sąrašai, nurodomos svarbiausios dailininko gyvenimo datos. Atskirai išskirti Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui padovanoti darbai. Knygos tekstas parašytas lietuvių ir anglų kalbomis.
Apie S. Baką rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], enciklopediniame leidinyje „Lietuva“ [1], „XX a. Lietuvos žydų enciklopediniame žinyne“ [5]. Apie slėptuvę Vilniaus archyvo patalpose, buvusiame Benediktinių vienuolyne, rašoma leidinyje „Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai“ [6]. Apie dailininko darbų parodą, surengtą Vilniaus gete, galima paskaityti žydų poeto Abraomo Suckeverio atsiminimų knygoje „Iš Vilniaus geto“ [11].
Rusų kalba apie S. Baką rašoma muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) turistams skirtame vadove „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель“ [12].
Apie dailininką, jo kūrybą  yra išleista daugiau nei dešimt knygų užsienio kalbomis, sukurti keli dokumentiniai filmai [4, 10]. Apie S. Baką taip pat rašoma periodikoje, yra informacijos internete.

2001–2002 m. vykusios Vilniuje S. Bako parodos kataloge „Sugrįžimas“ išspausdinta S. Bako rinktinė bibliografija [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Andriuškevičius, Alfonsas. Bak Samuel (Samuelis Bakas) // Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2, p. 131.
2. Andriuškevičius, Alfonsas. Bak Samuel (Samuelis Bakas). – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 462.
3. Bak, Samuel. Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai. – Vilnius, 2009. – 422 p.: iliustr.
4. Bak, Samuel. Sugrįžimas = Returning home: 1942–2001 metų kūrinių parodos katalogas: 2001 09 23 – 2002 01 30 [Vilnius]. – Vilnius, 2001. – 47, [1] p.: iliustr.
5. Bakas Samuelis (Samuel Bak). – Portr. // XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2007. – P. 21.
6. Bakas, Samuelis. Nuo tilto. – Portr. // Slėptuvės aristokratai: prisiminimai: Pasaulio tautų teisuoliai. – Vilnius, 2003. – P. 41-48.
7. Klusas, Mindaugas. Samuelis Bakas: prigavęs mirties angelą. – Portr., iliustr. // Lietuvos žinios. – 2017, lapkr. 15, p. 1, 13; Prieiga per internetą: <http://lzinios.lt/lzinios/legendos/samuelis-bakas-prigaves-mirties-angela/254358>.
8. Litvakas tapo [Vilniaus] garbės piliečiu. – Portr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2017, bal. 27 – geg. 3, p. 10.
9. Litvakų tapytojo meilę dalijasi žmona ir dailė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2017, lapkr. 16, p. 4.
10. Mikšionienė, Rūta. Tėvas laimės kūdikį į gyvenimą išnešė maiše: [Vilniuje atidarytas Samuelio Bako muziejus]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2017, lapkr. 18, p. 20.
11. Suckeveris, Abraomas. Devynmetis dailininkas. – Iliustr. // Suckeveris, Abraomas. Iš Vilniaus geto. – Vilnius, 2011. – P. 124-130.
12. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 429, 430.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2017